- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- N-63-2751-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas J. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2008 m. birželio 6 d., apie 22 val. 2 min., Širvintų g., Musininkuose, vairavo automobilį Peugeot 607 įtariamai neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo bei nepateikė transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.3 ir 70 punktų reikalavimus. J. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį.
Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 2 d. nutarime konstatavo, kad J. P. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl bylą nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartimi Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Širvintų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskyrė J. P. 2600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį – įspėjimą. Kaip subendrintą nuobaudą paskyrė 2600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Nurodė, kad J. P. kaltė yra visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir liudytojų parodymais. Protokolą surašęs pareigūnas R. S., liudytojai V. R. ir O. K. iš esmės davė vienodus ir nuoseklius parodymus, kurie iš esmės sutapo su po įvykio surašytu tarnybiniu pranešimu. Jie parodė, kad J. P. automobilis važiavo įtartinai vingiuodamas. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, išlipęs vairuotojas sunkiai ėjo. J. P. kategoriškai atsisakė pūsti į alkotesterį, aiškino, kad turi pažįstamų pareigūnų. Policijos pareigūnų parodymai dėl tam tikrų detalių skyrėsi, tačiau tai paaiškinama tuo, kad nuo įvykio praėjo daugiau kaip metai. Teismas padarė išvadą, kad šių liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti. Teismas nurodė, kad liudytojo V. Z. parodymai neturi esminės reikšmės J. P. veiksmams įvertinti. V. Z. tarnybiniame automobilyje nebuvo, pokalbių jis negirdėjo. Be to, V. Z. parodymus teismas vertino kritiškai, kaip bandymą padėti savo pažįstamam išvengti atsakomybės. Gydytojos D. B. parodymai ir jos surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas nei paneigia, nei patvirtina pareikšto J. P. kaltinimo dėl vengimo pasitikrinti girtumą įvykio vietoje. Policijos pareigūnų veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus. J. P. buvo tinkamai apdraudęs automobilį, tačiau pareigūnams dokumento nepateikė, ką patvirtino liudytojai ir pats pažeidėjas. Atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. P. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pareigūnai skirtingai aiškino aplinkybes, ką pripažino ir teismas. Apeliantas nurodo, kad nevengė neblaivumo patikrinimo, tačiau del objektyvių priežasčių – ligos – neatliko patikrinimo tinkamai. Administracinio teisės pažeidimo protokole patrulio O. K. 2008 m. birželio 6 d. tarnybinis pranešimas nėra nurodomas, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad juo nebuvo vadovaujamasi surašant protokolą. Liudytojai nepatvirtino, kad apeliantui buvo pasiūlyta praeiti tiesia linija, pataikyti į nosį, t. y. atlikti blaivumo testą. Liudininkų ar nukentėjusiųjų paaiškinimai protokole nėra nurodomi, taip pat nenurodoma nuo kokio neblaivumo patikrinimo pareiškėjas atsisakė, ar kaip buvo bandoma tikrinti neblaivumą. Pareiškėjo manymu, pagal Taisyklių 5 ir 6.3 punktus pareigūnai bet kuriuo atveju (ir apeliantui nesugebant pripūsti į alkotesterį, ir jam nesutikus pasitikrinti neblaivumą) privalėjo pristatyti apeliantą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pareigūnai turėjo taikyti administracinį sulaikymą siekiant tiesos nustatymo ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Apeliantas savo iniciatyva rinko įrodymus, patvirtinančius jo būseną patikrinimo metu, o pareigūnai savo pareigas vykdė netinkamai. Kadangi patikrinimo metu buvo panaudota specialioji techninė priemonė, turėjo būti atlikti veiksmai numatyti Taisyklių 8 punkte, nes, apelianto nuomone, kiekvienas tikrinimo atvejis, neatsižvelgiant į tai, ar tikrinimas atliktas sėkmingai ar ne, turi būti fiksuojamas tam skirtuose žurnaluose. Apeliantas įtaria, kad jis nepripūtė į alkotesterį ne dėl to, kad nesugebėjo to atlikti, o dėl to, kad buvo pateikta netinkama priemonė. Teismas netyrė byloje esančių įrodymų, buvo šališkas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba (toliau – ir Institucija) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimas patraukti J. P. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliantas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau jo prašymas atmetamas, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Be to, prašymas nemotyvuotas, nenurodytos aplinkybės, kurios turėtų būti tiriamos nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, davė paaiškinimus, betarpiškai dalyvavo tiriant įrodymus, visi liudytojai pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat apklausti. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui nėra.
Apeliaciniame skunde J. P. neigia, kad vengė neblaivumo patikrinimo ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.
ABTĮ 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.
Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus bei apklausė eilę liudytojų (R. S., V. R., O. K., V. Z., D. B.). Pagrindiniai įrodymai, paneigiantys J. P. versiją – pareigūnų R. S., V. R. ir O. K. parodymai teisme (b. l. 43?44, 100?103, 113?114), kurie atitinka rašytinius įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinį pranešimą (b. l. 3, 10). Šiais parodymais netikėti nėra pagrindo – parodymai pakankamai detalizuoti, iš esmės atitinka vieni kitus. Pareigūnai nurodė, kad J. P. kategoriškai atsisakė pūsti, todėl jo tvirtinimas, kad jis nevengė neblaivumo patikrinimo, atmestinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo V. Z. parodymus (b. l. 103?104), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jie nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktos įvykio versijos. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. Z. negirdėjo pareigūnų ir J. P. pokalbio. V. Z. sėdėjo kitame automobilyje už kelių metrų, todėl gali klysti dėl to, kas laikė alkotesterį, ir ar J. P. bandė pūsti. Papildomai pažymėtina, kad V. Z. yra apelianto pažįstamas, kaimynas (b. l. 42), todėl jo parodymai visos bylos medžiagos kontekste vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad liudytojos gydytojos D. B. parodymai ir jos surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas nei paneigia, nei patvirtina pareikšto J. P. kaltinimo dėl vengimo pasitikrinti girtumą įvykio vietoje.
Apeliantas ginčija ir administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATPK 260 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantis protokolas atitinka minėtus reikalavimus.
Taip pat kaip nepagrįstą teismas atmeta apelianto argumentą, kad pareigūnai bet kuriuo atveju privalėjo pristatyti apeliantą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pagal Taisyklių 7 punktą, policijos pareigūnai, tikrinimo metu nustatę, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus, arba jam nesutikus tikrintis, turi surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atmetamas ir J. P. argumentas, kad tikrinimas alkotesteriu turėjo būti fiksuojamas tam skirtuose žurnaluose. Pagal Taisyklių 8 punktą, turi būti registruojamas kiekvienas tikrinimo atvejis, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tikrinimas neįvyko, kadangi asmuo atsisakė pūsti.
Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, pastebėtina, kad J. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už tai, jog vairavo transporto priemonę neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už pareigos – turėti su savimi ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) – nevykdymą, todėl ta aplinkybė, jog minėtas dokumentas pateiktas vėliau, atsakomybės nešalina.
Įvertinus nustatytus įrodymus, išnagrinėjus juos visų bylos aplinkybių visumoje, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareigūnų parodymais ir jų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad J. P. padarė jam inkriminuotus pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), paskirtos administracinės nuobaudos atitikimą įstatymų reikalavimams (ATPK 297 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o J. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.