- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-444-315-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. M. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad V. M. 2009 m. vasario 7 d., apie 19.25 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, pravažiavo degant raudonos spalvos šviesoforo signalui. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 78.11 ir 169 punktų reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2009 m. spalio 27 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) V. M. už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 110 litų baudą.
Šalies argumentai
V. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. spalio 27 d. nutarimą ir bylą nutraukti. V. M. įsitikinimu, Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Paaiškino, kad visi policijos pareigūnų teiginiai neatitinka tikrovės. Nurodė, jog KET pažeidimas užfiksuotas tik policijos pareigūnų N. B., L. M. bei K. A. tarnybiniuose pranešimuose ir nėra pagrįstas jokiais kitais įrodymais, kurie patvirtintų šio pažeidimo padarymą (pvz. fotonuotraukos, vietos schema). Be to, asmeniui abejonių kėlė aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nekonkretizuojama pažeidimo padarymo vieta (nurodoma tik gatvė), o policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai neleido jam susipažinti su tarnybinių pranešimų turiniu, nors administracinio teisės pažeidimo protokole jie buvo nurodyti kaip priedai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi V. M. skundą atmetė ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad V. M. padarytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga. Konkrečios vietos nenurodymo administracinio teisės pažeidimo protokole teismas nelaikė esminiu pažeidimu, kadangi teisės norma imperatyviai nustato draudimą važiuoti esant draudžiamam šviesoforo signalui, o su pareigūnų tarnybiniais pranešimais asmuo galėjo susipažinti ir prieš priimant Nutarimą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog byloje esančių įrodymų pakanka, kad būtų galima nustatyti pažeidimo padarymo vietą. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų ištaisymas nagrinėjamu atveju nepažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių.
III.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. apeliaciniu skundu prašo Nutarimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo apie padarytą pažeidimą, todėl svarbu teisingai ir atidžiai išnagrinėti pažeidimo padarymo aplinkybes, ginčo šalių elgesį prieš ir po pažeidimo padarymo. Pažymi, kad nei policijos pareigūnai, nei pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kaltės klausimo, tokiu būdu pažeisdami ATPK 284 straipsnį. Nurodo, kad apeliantas charakterizuojamas kaip socialiai brandus, atsakingas asmuo, todėl, būdamas blaivus, jis negalėjo nesustoti degant raudonam šviesoforo signalui. Paaiškina, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra praktiškai identiški, nors patrulių automobilio gale sėdėjęs asmuo negalėjo matyti visiškai to paties, ką matė priekyje sėdintys pareigūnai. Be to, pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo procesas yra neobjektyvus, nes įrodinėjimo pareiga tekusi apeliantui, visas įrodymų rinkimo procesas akivaizdžiai prieštarauja ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė principo, jog visi abejotini faktai turėtų būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo V. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja: IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
Apeliantas iš esmės kelia klausimą dėl Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo versiją.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. M. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atmesdamas V. M. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai pritaikęs materialinės teisė normas. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Nors apeliantas neigia savo kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo, tačiau tai, kad V. M. pravažiavo pėsčiųjų perėjos šviesoforą degant draudžiamam šviesoforo signalui, įrodo byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5), policijos pareigūnų N. B., L. M., K. A. tarnybiniai pranešimai ir pareigūno K. A. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad jis betarpiškai matė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 8, pravažiavo pėsčiųjų perėjos šviesoforą, degant raudonos spalvos signalui (b. l. 13-15, 49-50). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnas K. A. būtų suinteresuotas apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tokių nenurodo ir apeliantas, todėl nėra pagrindo abejoti nuosekliais ir logiškais pareigūno parodymais, kurie atitinka jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu apelianto keliama versija, kad jokio pažeidimo jis nepadarė, laikytina asmens pasirinkta gynybine pozicija ir vertintina kritiškai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, V. M. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. spalio 27 d. nutarimas paliekami nepakeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.