Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-86-246/2013

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-02-22
Bylos Nr.: 1-86-246/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-23-1-00345-2010-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis: N. K.
Advokatai: Eglė Grucytė

Kategorijos

2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr.1-86-246/2012Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00345-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4.;2.1.10.1.; (S) 1.2.14.6.1.;1.2.18.10.;1.1.8.10.3.;1.1.7.2.4.;2.1.16.1.8.;

Kauno apylinkės teismasNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, gynėjai advokatei Eglei Grucytei, ekspertei Zitai Baniulienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.1d., 222 str.1 d., aprašytų 2012-06-14 kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. pasisavino turtą ir apgaulingai tvarkė apskaitą:

nuo 2007-07-30 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu valdydamas jo žinioje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir disponuodamas visomis bendrovės lėšomis, pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: laikotarpiu nuo 2009-02-12 iki 2009-04-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje įrašė kasos išlaidų orderius: 2009-02-09 - 1900 Lt, orderio Nr. 95; 2009-03-05 - 1900 Lt, orderio Nr. 98; 2009-04-02 - 1900 Lt, orderio Nr. 101; 2009-04-17- 1368 Lt, orderio Nr.105, pagal kuriuos realiai neišmokėdamas įmonės darbuotojai A. K. atlyginimo, šias pinigines lėšas (7068 Lt) pasisavino;

Taip pat jis, 2010-09-0-02 iškėlus UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą neperdavė paskirtam bankroto administratoriui jo žinioje buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, kurį sudaro: šlifavimo įrankis Makita Mod. 9565 CVL, 593,22 Lt vertės, pjūklas motorinis STIHL MS250 1105,93 Lt vertės, siaurapjūklis Makita 584,75 Lt vertės, grąžtas motorinis 1983,05 Lt vertės, šlifuoklis kampinis 9565CV Makita 525,72 Lt vertės, vejapjovė Castelgarden TD484TR-B 923,73 Lt vertės, pjūklas universalus (duomenys neskelbtini) E Bosch 609,41 Lt vertės, nivelyras statybinis BL2L Bosch 713,14 Lt vertės, šlifuoklis kampinis GWS 11-125 CIE Bosch 502,63 Lt vertės, pjūklas motorinis 1441,43 Lt vertės, pjūklas motorinis STIHL MS250 1093,22 Lt vertės, tiesinis pjūklas “Makita“603,00 Lt vertės, grandininis pjūklas STIHL 2501465 Lt vertės, pjūklas motorinis STIHL MS250 1105,93 Lt vertės, nešiojamas kompiuteris 8066 ir multifunkcinis įrenginys HP 2500 Lt vertės, ir šį svetimą UAB „Artneda“ turtą pasisavino, tai yra šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.

Be to jis nuo 2007-07-30 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574): 12 straipsnio 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, tai yra, kad apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;16 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose yra nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti registruojami pagal apskaitos dokumentus; nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario mėn. 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, nes jis būdamas atsakingu tyčia apskaitos dokumentais (medžiagų nurašymo aktais) šių operacijų nepagrindė, t.y. nepagrindė kad:

2008 m. liepos mėn. 17d. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija GKG Nr. 3532906 įsigyto -10 m³ betono už 3342,70 Lt ir 2008 m. rugpjūčio mėn. 21d. pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AK Nr. 039811 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyto 3,5 m³ betono po 164 Lt už 1 m³, viso su pristatymo paslauga už 842,52 Lt sunaudojimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais (atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais ir PVM sąskaitomis faktūromis) neatvaizdavo A. Š. atliktų namo statybos darbų, medžiagų nurašymo aktais neatvaizdavo sunaudotų medžiagų ir už darbus gautus pinigus (tiksli suma tyrimo metu nenustatyta, bet ne mažiau kaip 150000 Lt) neapskaitė kaip uždirbtų veiklos pajamų;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose neapskaitė nebaigto statyti rąstinio namo, kurio užsakovė (-ės) D. K. ir/ar R. Š.. Apskaitos dokumentais nepagrindė namo statybos darbų, neatvaizdavo nurašymo aktais medžiagų sunaudojimo namo statyboje ir neužpajamavo gautų medžiagų nugriovus namą;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais (atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais) pagrindė ne visus R. S. namo statybos darbus, neatvaizdavo nurašymo aktais medžiagų sunaudojimo R. S. namo statyboje, bei kasos pajamų orderiais neatvaizdavo iš R. S. gautų 56985 Lt;

atsiskaitymams už prekes, paslaugas, atlyginimų mokėjimui panaudojo 235216,77 Lt, kurių įsigijimas apskaitos dokumentais neatvaizduotas; nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių, I skyriaus 3 dalies nuostatų, kuriose yra nurodyta, kad įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, kadangi inventorizacija (faktinis rastų likučių patikrinimas) nebuvo atlikta, nes 2007 - 2008m. inventorizacijos aprašuose nurodytos sumos yra neteisingos ir faktiškai negalėjusios būti žaliavos (betonas) atvaizduotos inventorizacijos aprašuose; inventorizacijos aprašų už 2009 -2 010 m. nepateikė, sąmoningai nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultato, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, - tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, parodė, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė, kad parodymus dėl jam pareikštų kaltinimų duos tik po liudytojų, ekspertės apklausų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas toliau aptariamų įrodymų pagrindu kaltinamojo parodymų nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę, o vertina juos kaip parodymus, kuriuos kaltinamasis duoda, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindžia toliau aptariamais įrodymais: liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais byloje surinktais įrodymais.

Ekspertė Zita Baniulienė parodė, kad ji yra Kauno FNTT ekspertė. 2011-10-07 surašė 40 puslapių apimties, be priedų, specialisto išvadą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Ši išvada buvo padaryta, kai buvo gauta Kauno apskrities VPK Panemunės PK tyrėjos užduotis 2010-09-21 ir papildoma užduotis 2011-05-06. Buvo užduota 13 klausimų pirminėje ir papildomai 7 klausimai antrinėje užduotyje, viso 20 klausimų. Nuo 2007 metų iki 2010 metų buvo tiriamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos laikotarpis, nebuvo tikslesnio laikotarpio nurodyta, kadangi bendrovė registruota nuo 2007-07-17 nuo tada ir pradėta tirti iki 2010-01-01, nes už 2010 metus nebuvo pateikti dokumentai. Pagrindinė išvada yra tokia: pagal pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų, turto, turtinių įsipareigojimų. Tai, kad A. K. buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, o pinigai realiai jai nepateko, tai yra 1900 litų 2009-02-09, 2009-03-05, 2009-04-02 ir 1368 litai - 2009-04-17, nustatyta pagal pateiktus kasos išlaidų orderius. Pateiktuose tyrimui kasos dokumentuose, nurodytuose kasos išlaidų orderiuose, nėra gavėjo parašo, todėl pagal kasos vedimo taisykles, laikoma, kad pinigai nebuvo išmokėti. A. K., viską susumavus, negavo 7068 litų. Žino, kad bendrovei yra iškelta bankroto byla, tačiau apie tai kalbėti ne jos kompetencija. Dėl to, kad nebuvo galima iš dalies nustatyti ūkinės veiklos apimties, finansinių įsipareigojimų, turto, kad 150.000 litų galimai neapskaitė už darbus atliktus A. Š., apie tai jai žinoma. Valstybė turėjo gauti PVM nuo šios sumos. Tryliktame klausime, išvadoje pateiktas priskaitytas mokestis nuo šios sumos, tai PVM mokestis, kurio dydis – 39.713, 47 litai, tai ir A. Š. 150.000 litų ir (specialisto išvados lapas Nr.31), tai kiek pavyko nustatyti, nepriskaičiuota tokia suma PVM mokesčio, kurį turėjo gauti valstybė, tokia žala padaryta valstybei, ar ji iki šiol atlyginta nežino, kai buvo atliekamas tyrimas, tuo laikotarpiu nebuvo atlyginta. Daugiau mokesčių nebuvo priskaičiuota, nes 2008 metais bendrovė deklaravo nuostolį, atėmus šias neapskaitytas pajamas nuostoliai nepadengiami. Į tą sumą, kurią pavyko nustatyti - 264.985 litų įeina A. Š. atžvilgiu ir S. atžvilgiu šios sumos, nuo S. ir A. Š. tai buvo priskaičiuota. Tiek kiek buvo galima nustatyti iš dokumentų, matyti, kad valstybei padaryta 39.713, 47 litų žala. Visiškai patvirtina savo išvadą. Dėl kasos išlaidų orderių su A. K. nebuvo tik jos parašo, patvirtinančio, kad ji gavo atlyginimą. Buhalteris ir vadovas, pasirašė, buhalterė A. K., ne kaip pinigų gavėja. Vėliau kasos išlaidų orderiai buvo įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, kad išmokėti pinigai. A. Š. namo statybai 2007 metais nebuvo nieko nurašinėjama, to namo statyba neatvaizduota apskaitoje, tik gauti iš A. Š. pinigai apskaityti kaip gautas avansas, fiksuotas pinigų gavimo faktas. Nustatytas pinigų gavimo faktas iš S. pagal liudytojų parodymus, pateiktus dokumentus, bet nebuvo atvaizduota dokumentuose. Ant grynųjų pinigų paėmimo orderių A. Š. parašų nebuvo, nebuvo grynų pinigų paėmimo orderių, nors jis nurodė, kad mokėjo grynais pinigais. Tai reiškia, apie didesnę sumą, nei 150.000 litų, kalba jau eina A. Š. atžilgiu. Tik 150.000 litų buvo apskaityta, o kur mokėta grynais nebuvo apskaityta, jau nuo 150.000 litų turėjo būti sumokėtas PVM mokestis (39713,47 litai). Pinigai buvo apskaityti kaip gautas avansas. Iš VMI nereikalavo ankstesnių patikrinimų, jai buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė tyrėja. Jos patikrinimo laikotarpiu avansinių apyskaitų, kurios patvirtina faktą, jog N. K. duodami iš įmonės pinigai, nebuvo pateikta, buvo pateiktas buhalterinis registras. Pinigai, kuriuos naudojo direktorius N. K., darbų vadovas, buhalteris, kurie buvo naudojami atsiskaityti su tiekėjais, nebuvo nustatyta iš kur buvo gaunami tie pinigai, kaip buvo atsiskaitoma su tiekėjais, nors kiekviena operacija turi būti fiksuota dokumentais, to nebuvo padaryta. Bendrovėje dirbo trys asmenys - tai direktorius, darbų vadovas, buhalteris. Dėl Š. ir D. K. namo statybos, tai, kad pinigai nebuvo apskaityti, nustatyta liudytojų apklausos protokolu. D. K. apklausos protokolu, kuri teigė, kad buvo sudariusi sutartį. Piniginės lėšos nebuvo apskaitytos nuo tų darbų. Dėl S. atliktų darbų nustatyta taip pat jo parodymais, jis pateikė dokumentus, liudytojo apklausos metu pateikti buvo dokumentai, iš jų matyti, kad buvo atliekami darbai yra darbų atlikimo aktai, vienas orderis. Šių dokumentų įmonė nepateikė tyrimui, pateikė Simonavičius, tuose dokumentuose figūravo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Dėl inventorizacijos, specialisto išvadoje nurodė apie betoną, nes inventorizacijos apyrašuose nurodyta, kad jis buvo rastas, bet jo negalėjo būti, nes 2007 metais rugsėjo mėnesį betonas buvo gautas, o inventorizacija gruodžio mėnesį, tačiau inventorizacijos akte nebuvo nurašymų. Tai, kad betonas buvo, rodo betono įsigijimo dokumentai, inventorizacijos akte nurodyta, kad jis rastas. Prie pateiktų dokumentų, pateikiama ir krovinio specifikacija, kurioje parašyta, kad jis turi būti sunaudotas per vieną valandą, nes jis tikriausiai skystas. Inventorizacijos apyraše buvo rašoma, kad betonas buvo rastas. Nuo betono įsigijimo PVM yra užfiksuotas, jis buvo dedamas į apskaitą, įmonė mažino mokėtiną V. B. pristatymo laikas, vieta buvo fiksuota dokumentuose, specifikacijoje, pakrovimo laikas, kadangi ne prie visų sąskaitų pateikti važtaraščiai, viename iš pateiktų nurodyta, kad betonas pristatytas į Ringaudus, į Kauno rajoną, tai buvo 2007 metais. Specialisto išvados lape Nr. 7, 4 p. - tai namas nurodytas prie 3 p., K. ir Š.. Išvados lape Nr. 7 dėl S., apskaitoje nebuvo atvaizduotas jokių pinigų gavimas, bet pateikė S. kasos pajamų orderį, kur atvaizduota 40.000 litų, kita suma rašyta, nes iš visų tiekiama buvo darbų, tiek dokumentų, kad iš viso 96.985 litus mokėjo, kadangi 40.000 litų surašytas kasos išlaidų orderis, todėl ši suma atskirai. Dokumentus, pagrindžiančius kad sumokėjo pinigus, pateikė darbų atlikimo aktuose, kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kiek kada sumokėjo, N. K. parašai buvo, kad pinigus gavo. Už nustatytus pažeidimus atsakingas vadovas, buhalteris sutraukė į apskaitą dokumentus, kuriuos pateikia vadovas. Pagal įstatymą negalima pirkti akcijų iš bendrovės lėšų. Dėl avansinių apyskaitų, kurias bendrovė naudojo atsiskaitymui su tiekėjais, pagal jos išvadoje nurodytus duomenis, lentelė Nr. 13, matyti, kad įmonėje buvo naudojami neapskaityti pinigai. Viso buvo panaudota 506.016 litų 270.099 litai buvo įnešti į kasą, o kiti pinigai sumokėti tiekėjams, neapskaityti, nėra įplaukų, yra išlaidos. Ji buhalterei gali pasakyti tiek, kad apskaitoje yra likutis su minuso ženklu. Laikotarpis nuo 2007 rugpjūčio mėnesio iki 2009 metų gruodžio mėnesio. Šiuo atveju yra išleisti pinigai, bet nėra dokumentų tai patvirtinančių. Kasos išlaidų orderiai buvo įtraukti buhalterės į kasos knygą, būtent tie keturi apie kuriuos kalbama, kuriuose nėra A. K. parašo apie pinigų gavimą. Iš A. Š. gauti pinigai buvo apskaityti apskaitoje, kadangi 150.000 litų buvo pervesta į banko atsiskaitomąją sąskaitą, iš kurios pinigai buvo nuimti ir panaudoti medžiagų įsigijimui, pinigų likučio nebuvo. Jos išvados puslapyje Nr.31, tiriamuoju laikotarpiu nebuvo priskaičiuota 39713,47 litų PVM mokesčio. 150.000 litų nėra pajamos, tai gauti pinigai avansu, už statomą namą. Buhalterė turėjo matyti, kad 150.000 litų buvo gauta 2007 metais, bet kaip avansas ši suma buvo apskaitoma iki 2010 metų. Lyg tie pinigai stovėtų kaip gautas avansas, o ne nevykdomi darbai pagal tą sutartį. Įmonė buvo tikrinama iki 2010-01-01 ir tai dienai A. Š. avansu įmokėti pinigai figūravo kaip nepanaudoti. Kaip šiuo metu yra, ar dar yra ta suma, kaip jie figūruoja negali pasakyti. S. sumos visiškai nebuvo rodoma. Per jos tiriamąjį laikotarpį, nuo įmonės įsteigimo iki 2010 metų, apskaitoje atvaizduota tik vieno R. namo statyba. Nei S., nei Š. nėra atvaizduota, o gal ir daugiau pastatyta buvo. Iš jai pateiktų duomenų buvo nurodoma R. pavardė. Apskaityta, gauti pinigai, R. apklausos protokole nurodė, kad jam nebuvo pilnai atlikti darbai ir, kad jam nepateikė sąskaitų už atliktus darbus. Dėl šio atvejo, kiek buvo pateikta darbų, tiek buvo sumokėta PVM mokesčio, tačiau R. sakė, kad ne visi darbai atlikti, o pinigai buvo sumokėti, paskutinių PVM sąskaitų jis dar nebuvo gavęs, ji tas sąskaitas rado. Į tą virš trisdešimt devynių tūkstančių sumą, kuri yra Valstybei padaryta žala, tai neįeina ši suma. Tiriamas laikotarpis nuo 2007 metų iki 2010-01-10, kadangi dokumentai nebuvo pateikti už 2010 metus. Josišvadoje yra nurodyta pradelstas įsiskolinimas lentelėje Nr. 1A, čia S. nėra įtraukta, išvados 16 puslapyje. Išvados 15 lape skola A. S. yra įrašyta 2009, apskaityta (86 b.l ), apskaityta kaip sumokėtas avansas, taip pat skola Š., skola R.. R. skola išnyko, nes parodyta, kad atlikti darbai. Tik avansas buvo sumokėtas, todėl buvo apskaityta. 150.000 (vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių) litų iki 2010-01-01 apskaitytas kaip sumokėtas avansas, bet sąskaitoje tie pinigai nestovėjo, jie tuos pinigus panaudojo kažkam. Darbai buvo atlikti, yra apklausa, asmuo patvirtina, kad namą Š. pastatė. Š. patvirtino, kad jam namas pastatytas. Tik apskaitoje neteisingai atvaizduotos sumos. Aš esu įrašiusi, kad neaišku, kaip atsiranda skola. Be jokių dokumentų apskaitoje atsiranda skola. Apskaita neatitinka įmonės padėties. Valstybei buvo padaryta žala, ji tai ir konstatavo (specialisto išvados 31 lapas) nepriskaičiuota ir nesumokėta 39713,47 litų PVM.

Liudytoja A. K. parodė: dirbau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo bendrovės įsteigimo, nuo 2007-08-01. 2009-04-17 išėjau motinystės atostogų. Išeidama atostogų, gavau kažkiek pinigų, bet ne visą sumą, kurią man žadėjo sumokėti kaltinamasis. Aš jau nenoriu pinigų, nenoriu matyti kaltinamojo, jis man grasino, kad ir kalėjime sėdėsiu. 2009-02-09, 2009-03-05, 2009-04-02 po 1900 litų ir 1368 litų jei būčiau gavusi, mano parašas (kasos orderyje) turėjo būti. Aš tų pinigų negavau. Keturi kasos išlaidų orderiai, kuriuose nėra mano parašo, nors įvardinta, kad mokėtas atlyginimas, aš jo negavau, mano parašo nėra, aš negavau tų pinigų. Iki išėjimo motinystės atostogų aš tvarkiau įmonės buhalteriją. Dėl 150.000 litų, gautų iš A. Š. jo namo statybai. Pamenu A. Š.. Kur gauti pinigai išleidžiami visada rašoma, jei išleisti, jei kažkas mokėjo pinigus, mokėdavo direktoriui, direktorius pirko medžiagas, atveždavo sąskaitas užpajamuoti. Sąskaitos buvo saugomos dokumentų segtuve. Iki 2009 metų pradžios dirbau buvusios radijo gamyklos patalpose, kabinetą nuomojomės, ten buvo saugojami dokumentai, gali būti, kad ten galėjo likti dokumentų („(duomenys neskelbtini)“ Kaune) - „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo mano kabinetas pradžioje nuo įsikūrimo. 2009 metų pradžioje išėjau iš ten, dirbau namuose, man atveždavo į namus dokumentus tvarkyti. Kai dirbau namuose, pasilikdavau sau dokumentus. Dabar dokumentai pas direktorių, aš juos atidaviau, tačiau dar 2010 metais man E. U., buhalterė, vežė dokumentus, ji mokėsi, mano pagalbos prašydavo. Kai dirbau namuose, pasilikdavau dokumentus pas save, kad turėčiau ką dirbti. Paskui palaipsniui atidaviau dokumentus direktoriui, kasos knygą jis ilgai vežiojosi, nes paskui buvo areštuota banko sąskaita, turėjo pristatyti kasos knygą, kai ji buvo areštuota. Ir gaudavau, ir atiduodavau dokumentus, nepasirašydama apie tai. Kad nesutikau nurašyti atbuline data turto, tada ir kilo konfliktas - 2010 metų gal balandį, gal kovą man atvežė dokumentus, prašė padėti nurašyti ilgalaikį turtą, aš nesutikau to padaryti. Apie kokį turtą kalba ėjo - tai apie įvairius įrengimus, negaliu konkrečiai pasakyti, įvairi vertė jų buvo, bendros sumos neįsidėmėjau, tikrai ne viena pozicija, tikrai ne dvi, bet kiek tiksliai, negaliu pasakyti, įrengimai buvo kelių tūkstančių vertės, viską sudėjus gal ir galėjo būti apie 15.000 litų vertė, aš to neskaičiavau, kiek žinau, tas ilgalaikis turtas turėjo būti nurašytas, kažkas sutiko tai padaryti, tai buvo padaryta po kratos darymo pas mane. Pas mane krata buvo daryta 2010 metais, gal gegužės mėnesį, namuose turiu dokumentus, patvirtinančius kada buvo daryta krata mano namuose. Mano namuose nieko nerado. Daiktai, kuriuos kaltinamasis prašė nurašyti, įrengimai visi buvo kažkur, žmonės dirbo su įrengimais, aš jų nemačiusi. Pravieniškėse bendrovė statė namus. Galėjo kaltinamasis atbuline data prašyti nurašyti daiktus, kurie įvesti į eksploataciją 2008 metais. Man dirbant nebuvo nurašytas nei vienas ilgalaikio naudojimo daiktas, man dirbant aš skaičiavau ilgalaikio turto įsigijimą, nusidėvėjimą. Gali būti, kad šiuos prašė nurašyti įrenginius. Dėl grynųjų pinigų, kad buvo gaunami iš užsakovų, ne tik užpajamuoti pinigai, užsakovai galėjo mokėti ir grynais pinigais, ką man atnešdavo, grynųjų niekada neatnešdavo pinigų, tik popierius, tą ir užpajamuodavau. Pinigų kabinete nebuvo, nebuvo jokio seifo. Visi pinigai buvo kaltinamojo žinioje. Aš su grynais pinigais nedirbau, tik su sąskaitomis - faktūromis, kitais dokumentais. Dėl R., užsakovas įmoka pinigus ar avansą, ar už darbą, man kaltinamasis atnešdavo tai, ką turiu išrašyti. Jei tai atsargos, sudaromi medžiagų nurašymo aktai. Per tą laikotarpį, kai dirbau, užsakovų buvo, buvo R. statoma visas kompleksas, kaimo turizmo sodyba, su statiniais iš Europos sąjungos lėšų, paskutiniu metu kaltinamasis vykdavo pas jį.

Parodė, kad kaltinamasis teigia, jog atidavė A. S. 55.332, 12 Lt, tuo abejoja: tai buvo neva sumokėta 2010-03-01. Tuo metu dar nebuvo paskelbtas bankrotas. Paskui, rugsėjo mėnesį paskelbtas bankrotas. Ji buvau motinystės atostogose, kas šį sandorį fiksavo, negali pasakyti. Iš bendrovės lėšų buvo įsigytos akcijos, buvo teigiama kaltinamojo kreditoriaus susirinkime, tai buvo protokoluojama 2012-09-26 kreditorių susirinkime, ji mano, kad tas žmogus tikrai pinigų negavo. A. G. šiuo metu bankroto administratorius, G. P. atstatydintas šiais metais, manau, kad dėl mano skundų. Kai aš 2012-01-06 išėjau į dekretą antrą kartą, kai atvykau į Sodrą man pasakė, kad 2010-09 mėnesį aš atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aš to nežinojau, man bankroto administratorius nesakė. Šiuo metu aš patvirtina bankrutuojančios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditore, anksčiau nebuvau įtraukta į kreditorių sąrašą. Iki šiol bankroto procedūra nepasibaigusi. Yra ginčo sandorių. Pradžioje bendrovėje buvo du akcininkai: N. K. ir A. S., vėliau, 2008 m., S. pardavė savo akcijas K.. Kaltinamasis teigia, kad atidavė A. S. 55.332, 12 litus, kuo abejoju. Tai buvo neva sumokėta 2010-03-01. Tuo metu nebuvo paskelbtas bankrotas. Aš buvau dekretinėse, kas tai fiksavo, negaliu pasakyti. Iš bendrovės lėšų buvo įsigytos akcijos, taip teigė kaltinamasis kreditorių susirinkime, - tai buvo protokoluojama 2012-09-26 kreditorių susirinkime, aš manau, kad tas žmogus (S.) tikrai pinigų negavo. Norėjo man kaltinamasis prikabinti, kad aš blogai kažką suvedžiau, kad blogai suvedžiau dokumentus dėl akcijų pirkimo, tai kalba buvo per susirinkimą. Kreditorių yra trylika, tarp jų ir Sodra ir VMI. Dabar kreditoriai domisi išlikusiu įmonės turtu, pradžioje aš buvau neįtraukta į kreditorius, G. P. man siūlė į advokatus kreiptis, nes per posėdį buvo sakoma, kad buvau atleista iš bendrovės. Kai pradėjau domėtis šiuo metu, bendrovės veikloje pastebėjau, kad jau po bankroto paskelbimo disponuojama bendrovės turtu. Bankrotas 2010 rugsėjo 2 d. paskelbtas. Kreditorių susirinkimų protokole nurodyta, kad 2010-09-07 kaip nurodyta, kad jau po bankroto paskelbimo teisme, kaltinamajam buvo grąžinta 10.230 litų paskola. Dar nustatyta, kad kaltinamasis disponavo namuku 2010 metais rugsėjį, jau po bankroto paskelbimo, laikraštyje teigė, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ namukas, kuris dingo iš Gervėnupio sodų, kad pasiėmė namuką 2010-09-12, kai nesumokėjo užsakovas. Kaip teigė kaltinamasis, namuką atidavė už kelis tūkstančius už skolas, bet bankroto administratorius žadėjo dar domėtis apie tai. Per susirinkimą kaltinamasis neprisiminė kam atidavė namuką, tik žino, kad už kelis tūkstančius, kiek žinau nėra pateikęs dokumentų kam atidavė tą namuką. Apie namuką sužinojau 2010 metų kovo mėnesį, kai kaltinamasis buvo pas mus atvykęs, norėjo, kad aš dar primokėčiau 10.000 litų ir kad pasiimčiau namuką, nes jis buvo man skoloje. Dar mes ieškojome, kur galėtumėme tą namuką nusikelti. Kieno vardu namukas registruotas mačiau, kai bandėme pasirašyti sutartį. Apie namuką, kai dirbau buhaltere nežinojau, kad jis statomas įmonės vardu. Kaltinamasis teigė, kad namelis aptriušęs, bet administratorius turi nuotraukas, kad namelis gerai atrodo. Kaltinamasis teigė, kad atidavė namelį įmonei už skolas, tačiau nepamena pavadinimo įmonės, kuriai atidavė turi pateikti dokumentus. Metinė apyvarta įmonės nedidelė buvo. PVM kai kurį mėnesį nebuvo už ką mokėti, buvo užskaitymai, kai didesni objektai, tada buvo mokėtino PVM. Kai gaunamos pajamos buvo, dokumentus, kad tvarkyčiau, man pateikdavo direktorius. Pinigų grynų aš nei skaičiuodavau, nei jų matydavau, ką man pasakydavo kaltinamasis, tą įtraukdavau į apskaitą. Pinigų realiai nei turėjau, nei skaičiavau, tai gali patvirtinti ir kiti įmonės darbuotojai. Tai, kad darbai atlikti ir neapskaityti galiu atsakyti, kad pinigus pasiimdavo kaltinamasis, galimai jis man nepranešdavo, nesakydavo, kad įtraukčiau pinigus į apskaitą. Man kelia abejonių ir kaltinamojo N. K. turtinė padėtis, kadangi jau 2010-03-01 pagal paskolos sutartį kaltinamasis įnešė į bendrovę 46.500 litų. Iš kur kaltinamasis galėjo gauti tuos pinigus. 2012-09-26 kreditorių susirinkime tai sužinojau, kad 2010-03-01 kaltinamasis paskolino pinigus. G. P. kai man minėjo žmonių pavardes aš net jų nežinojau. Kiek žinau, yra tokių žmonių, kurie kišo lapelius pasirašytus, kad duoti pinigai kaltinamajam, kad davė kaltinamajam pinigus, bet nėra oficialių dokumentų, todėl žmonių negali įtraukti, kaip kreditorių, į sąrašus. G. P. telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“. Žinau, kad yra žmonių, kurie turi pretenzijų kaltinamajam, kažkam buvo pastatytas dviejų aukštų namelis, kurio antrame aukšte langai neatsidaro, žmogus skundėsi bankroto administratoriui, tačiau bankroto administratorius neturi dokumentų, pagal tai matyti, kad dokumentų nėra, tačiau pinigai buvo gauti, tačiau neapskaityti, taip galiu manyti iš tokių pasakojimų. Medžiagas objektams statyti pirkdavo direktorius, kaltinamasis, juk jis žino kokių medžiagų reikia. Arba direktorius, arba darbų vadovas pirkdavo. Kokius dokumentus direktorius atnešdavo, tą aš užpajamuodavau. Direktorius man pateikdavo dokumentus, kai reikėdavo medžiagas nurašyti, nurašydavau. Aš net nežinau kur kaltinamojo seifas stovi. Kaltinamasis gaudavo iš užsakovų grynus pinigus, bet dėl užfiksavimo, ką man pasakydavo, tą užfiksuodavau, bet ar vien banko pavedimu užsakovas mokėjo, ar į kasą, bet jei buvo užsakovo mokama į kasą, man buvo pasakyta, viskas atspausdinta, apiforminta, jei gryni pinigai, aš jų nematydavau, juos gaudavo direktorius N. K., jis jais ir disponavo. Dokumentus, kuriuos aš pasirašydavau, aš pati užpildydavau, bet man pasakydavo, ką užpildyti. Apyvarta buvo įmonės maža. Nuo 2007 rugpjūčio iki 2009 gruodžio, manau, kad įmonės apyvarta nedidelė. Rastinis namas vienas kiek kainuoja, negaliu pasakyti priklauso nuo namelio dydžio. Kiek statė kaltinamasis, tai aš žinau kompleksą R. statė. Š. nebuvo baigta statyti. Kai pirkdavo prekes direktorius man atnešdavo sąskaitą, kas sumoka, kas pirko, aš supildydavau dokumentus. Bendrovė buvo PVM mokėtoja. PVM būdavo, kad sumokame, dabar negaliu tiksliai pasakyti, reikia tikrinti deklaracijas kiek sumokama, keik užskaitydavo, reikia pagal deklaracijas tai tikrinti. Kai dirbau įmonėje, buvau atsakinga už apskaitos tvarkymą. Kasą tvarkė direktorius. Banko judėjimą kontroliavo direktorius, kai gaudavo pinigus, man pasakydavo, išdalindavo kam reikia atsiskaityti, be kaltinamojo žinios nei vieno žingsnio nedarydavau. Ant kasos išlaidų orderių buvo parašas mano ir direktoriaus , mano kaip buhalterės. Operacijas matydavau kiekvieną mėnesį įplaukas, išlaidas. Iš banko prisijungus visas operacijas matydavau. Kasos pajamų orderius iš programos atspausdindavau, man kaltinamasis pasakydavo, kiek sumoka, kad yra mokėjimas tas užfiksuota, atspausdinta, pagal pirminius dokumentus aš tolimesnes ataskaitas suvesdavau. Kasos išlaidų orderius aš ruošdavau, bet pinigų nemačiau. Kasos išlaidų orderiai, kurie mano vardu buvo išrašyti, aš negavau to darbo užmokesčio, į įmonės buhalterinę apskaitą jie buvo įtraukti, nes pažadėjo sumokėti kaltinamasis. Būdavo, kad pavėluodavo mokėti darbo užmokestį, tačiau dokumentaliai įtraukdavome į apskaitą, visų pinigų, visų atsiskaitymų aš negavusi iki šios minutės. Aš įtraukiau pagal kasos išlaidų orderius į buhalterinę apskaitą, kaip kad išmokėta. Įtraukiau tuos keturis konkrečius dėl mano atlyginimo kasos išlaidų orderius, nors pinigų negavau ir už tai nepasirašiau. Kad mokėtinas atlyginimas galėjo būti įtraukta tie kasos išlaidų orderiai. Tuos kasos išlaidų orderius į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukiau kaip išmokėtus, nors jie nebuvo išmokėti, išmokėjimas yra skirtingas dalykas. Pagal pirminius dokumentus aš į apskaitą traukdavau dokumentus. Prižadėjo kaltinamasis, kad atsiskaitys, padėti prašė, aš sutraukiau tuos keturis kasos išlaidų orderius. Pinigus turėjo sumokėti man grynais, man įvairiai mokėdavo ir grynais ir pavedimu kaltinamasis, kai dirbau. Seifo kabinete, kur dirbom nebuvo, kur jis buvo nežinau. Man dokumentai kaltinamojo pateikiami buvo, bet taip nebuvo, kad kasdien, galėdavo būti užsilikę, dar būdavo ir rasdavau užsilikusį dokumentą, rasdavau paliktą ant stalo krūvą, būdavo įvairiai, būdavo, kad kasdien, kad ir ne kasdien. Dėl Š. 150.000 litų mokėtų per banką, tai buvo avansinis mokėjimas kai sudarė sutartį, jis pervedė avansą, iš to pirko prekes kaltinamasis, pradėjo statybą. Jau po mokėjimo avansinio. Jei man nepateikė dokumentų, kokias medžiagas iš sąskaitų panaudojo, negaliu su dokumentais aš juk tikrinti, nesuprantu statybose kas naudota, jei nepateikė dokumentų nieko ir nedariau. Visiem kreditoriams, kiekvienais metais siunčiami būdavo laiškai. Kai į suderinimo aktą neatsakomą per nurodytą dienų skaičių, tai laikoma, kad sutinkama su juo. Suderinimo aktai buvo pateikti skolininkams, jei negrįžo laiškai, kad jiems neįteikta, vadinasi su skola sutiko. 2010 metais įvairių mokėjimų yra, kaltinamasis atidavė pinigus A. S., įnešė į kasą pinigus. Paskola jam grąžinta. Bendrovėje dirbo direktorius, buhalterė, darbų vadovas. Namus statė Pravieniškių pataisos namuose kalintys nuteistieji. Pataisos namai išrašydavo sąskaitas, kad apmokėti. Aš pati nebuvau įėjusi į pataisos namus. Kaliniai surinkdavo namuką pagal užsakovo norus, užsakovas atvykdavo, gaudavo leidimą įeiti, įeidavo pažiūrėti namuką, sunumeruodavo rastus, išrinkdavo, samdydavo transportą, paskui jau buvo samdoma, kas vietoje namuką surinks. Įmonė buvo sudariusi sutartį su Pravieniškių pataisos namais. Medžiagos, kurios buvo pirktos, buvo mano užpajamuotos, aš atspausdindavau ant lapo, kaltinamasis atžymėdavo, aš išrašydavau, o kaltinamasis pasirašydavo. Medžiagų nurašymo aktą ruošdavo kaltinamasis, juk aš nežinau, kokias medžiagas naudojo objektui, man tai atžymėdavo kaltinamasis. Juk aš kabinete būdama negaliu žinoto, ką nurašo statybai. Tiesiog kaltinamasis man varneles atžymėdavo, ką sunaudodavo, tuomet aš surašydavau. Man kiekius kaltinamasis pažymėdavo, paskui, pagal pažymėjimus aš atspausdindavau, ką atžymėdavo kaltinamasis. Kasos knygą aš suvesdavau į programą, ką man pasakydavo kaltinamasis, tą aš suvesdavau. Avansinės apyskaitos buvo rengiamos. Atskaitingi asmenys įmonėje buvo visi dirbantys, tačiau direktorius pagrinde disponuodavo pinigais, jis pirkdavo viską, nebent darbų vadovas už savo pinigus ką nors nupirkdavo, paskui direktorius atiduodavo. Kokiu pagrindu buvo pradėtas tyrimas šioje byloje, man nėra žinoma, gal nuo bankroto paskelbimo, aš nežinau to. Aš nežinojau, kad kaltinamasis kreipėsi su pareiškimu. Kaltinamasis norėjo, kad atbuline data turtą nurašyčiau 2010 metų kovo mėnesį ar balandžio mėnesį, paskui ne už ilgo pas mane darė kratą, kai mes susipykome. Galėjo būti gal ir gegužės mėnuo, jau buvo šilta. Tiksliai datų negaliu pasakyti. Dalį dokumentų aš tvarkiau jau ir būdama atostogose, padėdavau E. U.. Aš išėjau kovo mėnesį iki kol atėjo dirbti E. aš dar padėdavau dokumentus tvarkyti kaltinamajam.

Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas daro išvadą, kad jos parodymai, kartu su kitais byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptariamais įrodymais patvirtina faktą, kad kaltinamasis apgaulingai vedė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją ir pasisavino jo žinioje buvusį turtą.

Liudytoja E. U. parodė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjau dirbti 2009-09-01, dirbau iki 2009 metų gruodžio mėnesio. Įmonėje tvarkiau buhalterinę apskaitą. Dirbau su kompiuterine programa. Dėl keturių kasos pajamų orderių, kurie buvo įvardinti kaip atlyginimas A. K., negaliu nieko pasakyti. Man iš A. K. žinoma, kad A. K. išeinant atostogų, direktorius liko jai skolingas. Apie tai kalbėjau ikiteisminio tyrimo metu, kadangi tai man minėjo A. K.. Kad kaltinamasis grasino A. K. apkaltinti, to nežinau, ikiteisminio tyrimo metu minėjau tik tai, ką man sakė A. K., bet pats kaltinamasis man to nėra sakęs. Gali būti, kad bendrovės finansinė padėtis buvo bloga, negaliu to pasakyti šiuo metu. Atlyginimą aš gaudavau grynaiiais pinigais, kaltinamasis sumokėdavo iš kasos, atlyginimą mokėdavo laiku. Nepamenu, kad pasirašydavau algalapyje ir negaudavau atlyginimo. Mane ikiteisminio tyrimo metu keturias valandas klausinėjo, mano mažas vaikas namie buvo, gal ką ir sakiau, ko dabar neatsimenu. Tvirtinu savo parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu. Dėl 2500 litų, kad jie man nebuvo išmokėti, tai netiesa, man viskas buvo išmokėta. Ką girdėjau iš A. K., taip ir sakiau bylos tyrimo metu. Kai aš ėjau atostogų man išmokėti buvo pinigai, kad A. K. nebuvo sumokėta žinau iš jos žodžių. Ikiteisminio tyrimo metu teigiau, kad skolingas buvo direktorius, bet aš kalbėjau apie A. K. skolą. Man nebuvo skolingas kaltinamasis. Mano darbo laikotarpiu pirminių dokumentų apskaitą, dokumentų parengimą, kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių parengimą tvarkė A. K. ir aš su jos pagalba viską dariau, A. K. patikrindavo, buhalterines pažymas rengėme su Aušra kartu. Tuo laikotarpiu, kai dirbau įmonėje, nebuvo inventorizacija atliekama. Kasos išlaidų orderius, kasos pajamų orderius įtraukdavau į kasos knygą aš, kartu su A. K. pagalba. Man asmeniškai direktorius jokių dokumentų neperdavė, viską A. K. perdavė. Dokumentai buvo pas A. K. namuose, aš pas ją važiuodavau. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą man išėjus iš darbo, aš nežinau. Po 2010-01-01 kas tvarkė apskaitą, negaliu pasakyti, būdavo, kad atveža ką atspausdinti, berods teta ar kaimynė padėjo kaltinamajam tuo metu. Dar po 2010 metų man atvežęs buvo kaltinamasis dokumentus, kad padėčiau sutvarkyti. Dar G. P. man skambino, sumaišė - ieškojo moters vardu „L.“, kad neva ką turiu papildyti dokumentuose, tai gal kokia moteris vedė buhalterinę apskaitą.

Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad: liudytojai iš A. K. pasakojimo yra žinoma, jog jai išeinant į motinystės atostogas, N. K. buvo likęs jai skolingas; kad ir išėjusi atostogų, A. K. padėjo bendrovei tvarkyti buhalterinius dokumentus; kad ji, E. U., atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais; kad po jos išėjimo iš darbo bendrovės buhalteriją nuo 2010-01-01 tvarkė dar vienas asmuo - moteris, vardu Lidija.

Liudytojas G. P. parodė: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi buvau nuo 2010-09-02, vėliau 2012-06-04 Kauno apygardos teismas nutartimi pakeitė bankroto administratorių. Administratorių pakeitė mano iniciatyva, mano prašymu, kadangi byla buvo sudėtinga, įmonė neskyrė lėšų administravimo lėšom, administratorių atlyginimui, nurodydami mokėti administratoriui tik 3000 (tris tūkstančius) litų už darbą, manau, kad darbas neatitiko tokio darbo užmokesčio. Byla sudėtinga dėl to, kad nėra dokumentų, nėra surasta turto, nėra areštuoto turto, nebuvo rastas nebaigtas statyti namelis, ateityje nusimatė bylų ne mažai, reikėjo teikti ieškinius, ieškant bendrovės turto. Teikti ieškinius N. K., kitiems asmenims, reikėjo apskaitą sutvarkyti, dėl to ir sudėtinga byla. Kai kurios bendrovės veiklos dalykus iš man pateiktų dokumentų praktiškai patikrinti nebuvo galimybės, nebuvo sąskaitų faktūrų, darbo užmokesčio žiniaraščių, tabelių nėra, kitų svarbių dokumentų. Tai, kad FNTT atliko finansinės veiklos tyrimą man nėra žinoma, nuo 2007 iki 2010 sausio 1 d., tokių duomenų man niekas nepateikė, neturėjau tokių duomenų. Dalis įmonės dokumentų buvo pas mane, dalis kitoje institucijoje. Turėjau dokumentus nuo bankroto paskelbimo pradžios, dalį dokumentų turėjau, bet negalima buvo nustatyti nei debitorinių, nei kreditorinių įsiskolinimų. Iš to ką turėjau susidariau įspūdį, kad būtina reikšti civilinius ieškinius. Buvo nurodytas turtas nepamenu už kokią sumą tiksliai, tai sumai reikėjo reikšti civilinius ieškinius. Dėl dingusio namelio, laikraštyje „„(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbta, aš perskaičiau tą informaciją, pateikiau turimus duomenis prokuratūrai, daugiau neturiu jokių duomenų, nežinau aplinkybių, kaip kas vyko. Iš turto arešto registro duomenų buvo pateiktas turto arešto aktas, iš kurio matyti, koks turtas buvo areštuotas, kuris turėjo būti perduotas, kadangi buvo pritaikytos. Turto saugotoju buvo paskirtas N. K.. Dėl to, kad turtas buvo nurašytas, kaip susidėvėjęs, tokių dokumentų neturėjau, dokumentų nurašymo neturėjau, tokios informacijos aš neturėjau. Per administravimo laikotarpį skelbta laikraštyje, kad iškelta bankroto byla, kreditoriai pateikė savo finansinius reikalavimus, pagal juos Kauno apygardos teismas patvirtino. Aš negaliu prisiminti kiek reikalavimų, kokios sumos, manau, kad duomenys yra bankroto byloje. Neturiu duomenų, ar buvo nustatyti pažeidimai iš VMI patikrinimo. Dokumentus, prasidėjus bankroto procedūrai, pateikė N. K., kitą dalį - prokuratūra 2012 metų gegužės mėnesį. Iš N. K. buvo gautas antspaudas, įmonės pažymėjimas, įstatai, buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo pateikta. J. atnešė darbo sutartį, pažymas, kad jam yra įsiskolinimas. A. K. gerokai vėliau pateikė dokumentus, tai buvo 2012 metais galimai, gal 2011 metų gale, kad įtraukti ją į kreditorių sąrašą, tai buvo kopijos, darbo sutarties kopija, tik A. K. dokumentai, įmonės dokumentų nebuvo. Kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą 2010 metais, negaliu pasakyti. Apie tai kur, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, nebuvau informuotas, aš nieko nežinojau. Po to, kai kaltinamasis N. K. pateikė dalį dokumentų, aš jų kopijas perdaviau pareigūnams, ką turėjau, tą ir perdaviau, perdavimo aktą pateikiau prokuratūrai, ko tyrėjas pareikalavo, ką turėjau, pateikiau viską. Kai prasideda bankroto procedūra, direktorius privalo pateikti man visus dokumentus, kai neperduoda kreipiamės į Kauno apygardos teismą dėl baudos skyrimo vadovui, tada kreipiamės į prokuratūrą. Per tą laiką, kol buvau bankroto administratorius, neturėjau dokumentų, nepareiškiau ieškinių. Iš duomenų, kuriuos turėjau, nebuvo galima nustatyti debitorinių reikalavimų. Kai naujam administratoriui perduoti dokumentai, jis gali reikšti ieškinius. Ką man perdavė kaltinamasis, aš turėjau, nes buvau pateikęs tik kopijas, aš gavau iš pareigūnų naujus dokumentus. Ilgalaikio turto ieškojau, buvau nuvykęs „(duomenys neskelbtini)“, Kaune. Kalbėjau su kaltinamuoju dėl daiktų, kaltinamasis sakė, kad gal jie nurašyti, kažką panašaus, nieko konkretaus nesakė, man daiktų neperdavė. Gal ir galėjo būti tų daiktų šešiolika pozicijų.

Aprašęs šio liudytojo parodymus, teismas daro išvadą, kad bankroto administratorius G. P. iš jam pateiktų duomenų negalėjo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei debitorinių, nei kreditorinių įsiskolinimų; kad kaltinamasis jam neperdavė daiktų, kurie buvo jo žinioje; kad kaltinamasis neperdavė bendrovės turto, nors tas turtas buvo kaltinamojo žinioje.

Liudytojas A. G. parodė: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūra dar nebaigta, šiuo metu esu bankroto administratorius. Nuo 2012-06-04 buvo pakeistas bankroto administratorius, juo tada ir tapau. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu materialaus turto neperėmiau, perėmiau menkavertį turtą, kurio vertė gal 10 litų, jokio kito materialaus turto šiai dienai bankrutuojanti įmonė neturi. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio piniginių lėšų būvimo fakto nenustačiau, lėšų įmonės sąskaitoje nėra. Mano turimais duomenimis, paskutinės įmonės piniginės lėšos buvo panaudotos 2010 metais. 2010-08-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo per direktorių N. K. kaimo sodybai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už rasto sanavimo priemones – 9000 (devynis tūkstančius) litų ir 8156 (aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt šešis) litus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už medienos pjovimo darbus. Tai buvo paskutinės lėšos, nes 2010 rugsėjį įmonei buvo iškelta bankroto byla. Prieš bankroto bylos kėlimą buvo lėšos, kurios buvo naudojamos. Dėl 150.000 (vieno šimto penkiasdešimties tūkstančių) litų sumos, įneštos A. Š., pinigų suma – įmonės sąskaitoje mano žiniomis pinigų nebuvo. Visos piniginės lėšos apskaitomos buvo per įmonės kasą. 2010 metų rugsėjo mėnesį piniginių lėšų nebuvo įmonėje. Paskutinė piniginė suma, apie 10.000 (dešimt tūkstančių) litų buvo išmokėta pačiam N. K. kaip paskolos grąžinimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita buvo „(duomenys neskelbtini)“ banke. Turto jokio įmonėje nėra. Kai perėmiau administravimą turto ir nebuvo. Dėl lėšų kurių galima išsireikalauti, man kilo abejonių dėl 2010 metais sudarytų sandorių, dar prieš bankroto bylos kėlimą. Administratorius jau paruošęs ir pateiks teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tuo metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienas pirkėjas atsiskaitė, jis mokėjo grynais pinigais į įmonės kasą, tie pinigai iš įmonės kasos buvo išmokėti buvusiam įmonės akcininkui, berods S., paties N. K.. S. buvo sumokėta 55.000 (penkiasdešimt penki tūkstančiai) litų o N. K. 10.000 (dešimt tūkstančių) litų. Apie 19.000 (devyniolika tūkstančių) litų apmokėta už medienos pjovimo darbus, už dažus, o kur panaudota tie medienos pjovimo darbai ar dažai, nenustatyta, nėra tokių duomenų, kadangi tuo metu jau buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos kėlimo. Už ką buvo sumokėti pinigai S. - sumokėjimo pagrindo nėra. Apie išmokas dokumentai man buvo perduoti prieš tris mėnesius. 2009-09-26 administratorius sušaukė kreditorių susirinkimą, tada buvo minėti pirmą kartą tie faktai, prieš rugpjūčio mėnesį man perduoti paskutiniai dokumentai, dalis jų nepasirašyta, apie įmonės finansinę apskaitą 2010 metais. Sumos buvo išmokėtos ir N. K. ir S. prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Reikšime ieškinį, kadangi S. parašų nėra, kad jis gavo pinigus, tuo tarpu įmonėje deklaruota, kad pinigai išmokėti. Įmonės vadovas privalėjo būti rūpestingas. Bendras ieškinio dydis N. K. bus apie 80.000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) litų. Pateikiau savo ataskaitą rugsėjo 26 d kreditoriams, kreditoriai baudžiamosios veikos neįžvelgia, kol kas dirbame civiliniuose santykiuose. Žvelgiant į Aukščiausiojo Teismo praktiką, įmonei esant nemokiai, tam tikrų kreditorių reikalavimas atitektų N. K.. Kaltinamojo veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymius. S. sumokėta suma 2010 kovo mėnesį, turiu įmonės kasos knygą, kuri baigta vesti 2010-09-09 kai kasa tapo nulinė. Iš kur atsirado S. reikalavimas įmonei, negaliu pasakyti. Iš kasos knygos matyti, kad 2010-01-01 įmonės kasoje buvo 11.485, 39 (vienuolika tūkstančių keturi šimtai aštuoniasdešimt penki tūkstančiai 39 cnt.) litų. Pirkėjas R. S. atsikaitė už namą, jis yra bankroto byloje pareiškęs kreditorinį reikalavimą, kadangi jam ne viskas tinkamai buvo padaryta, tačiau jis yra sumokėjęs po 2010 sausio 1 d., pinigai apskaityti, tai ir yra pirmas pinigų šaltinis, kitas pinigų šaltinis paties kaltinamojo suteikta paskola, kasos knygoje parašyta, kad N. K. suteikęs 46.500 (keturiasdešimt šešių tūkstančių penkių šimtų) litų paskolą. Paskui po kelių mėnesių tą paskolą atsiėmė, 2010-09-07 paskutinis paskolos atsiėmimas buvo, kai tuo tarpu jau bankroto byla buvo iškelta įmonei 2010-09-02, nors nebuvo įsiteisėję. Nuo 2010 sausio 1d. mūsų turimais duomenimis piniginės lėšos tik per įmonės kasą judėjo, suma buvo tokios, kad per 2010 metus buvo padaryta per 78.220,35 (septyniasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt, 35 cnt.) litų apyvarta, įskaitant išmokėjimus S.. Tiek ir įplaukė į įmonės kasą per 2010 metus - 78.220.35 litų, galima atmesti likutį, kuris buvo apie 14.000 (keturiolika tūkstančių) litų. Pinigai įplaukė kaip atsiskaitymas už suteiktas paslaugas, sumokėjo S., kitą dalį pats N. K. sumokėjo suteikdamas paskolą, išmokos daromas kaip atlyginimai, sumokėta S., taip pat sumokėta už paslaugas, kurių neaišku ar reikėjo, taip pat grąžinta skola N. K.. Bus reiškiamas ieškinys, jis paruoštas jau. Kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2010 metų, neturiu duomenų, turiu tik vardą, kurį atsiuntė pats N. K. – L. berods, kažkokia mergaitė su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis. Apie 2008-2009 metais atliktus VMI patikrinimus man mažai žinoma, apie tai gali atsakyti prieš tai buvęs bankroto administratorius. Nuo 2010-01-01 iki 2010-09-10 buvo nurašytas bendrovės turtas, nurašymo data 2010-06-30. Administratoriaus nuomone toks nurašymas neteisėtas, kadangi turtas nebuvo amortizuotas. Turtą galima nurašyti tada, kai jis pilnai nudėvėtas. Dėl ilgalaikio turto neteisėto nurašymo mes įtraukėme tai į ieškinį, kurį reikšime. Jei turtas dingęs, galima turtą nurašyti, kad jis dingęs - pridedant įrodymus, ar kad jis sunaikintas, bet tokių duomenų nebuvo pridėta.

Aprašęs šio liudytojo parodymus, teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, dėl to teks reikšti civilinius ieškinius, kurie yra ruošiami. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai inicijavo tyčinį bankrotą.

Po aprašytų proceso dalyvių parodymų kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir parodė, - kaltinamąjį aktą gavau, kuo kaltinamas suprantu, kaltu neprisipažįstu.

Dėl pirmojo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. pareikšto kaltinimo parodė: 2007-07-30 dirbau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kartu buvau ir kasininkas, tačiau buhalteriją tvarkė buhalterė A. K., nes aš buhalterijos nesupratau. Dėl to, kad A. K. neišmokėjau atlyginimo – visi orderiai buvo išrašyti ir pinigai A. K. buvo išmokėti. Kai buvau įmonės vadovas, nesupratau buhalterijos, buvo įsigytas nešiojamas kompiuteris, kadangi buhalterijos neišmaniau, įsigijau ir buhalterinės apskaitos programą Stekas. Pagal tą programą įmonei neleidžiama turėti jokios juodosios buhalterijos. Keista, kad pagal buhalteriją A. K. pagal kvitus (kasos išlaidų orderius) sumokėti pinigai, o atsirado kvitai pagal kuriuos nesumokėta. Negaliu pasakyti kaip galėjo atsirasti tušti orderiai, juos išrašinėdavo A. K.. Girdėjau specialisto išvadą šioje byloje. Nežinau kaip galėjo orderiai tušti atsirasti, buhalterijoje užfiksuota, kad pinigai A. K. išmokėti. Byloje (3 tomo b.l 116, b.l 117-118 b.l) nėra parašo, kad A. K. pinigus gavo. Orderis yra iš buhalterinės programos. Parašas mano dėl to, kad iš buhalterinės apskaitos, ištrauktos informacijos, kad suvesti dokumentai, kai A. K. ištraukė duomenis, pasirašiau, orderiai kiti dalykai. Parašą, kaip kasininkas dėjau, nes A. K. išmokėti buvo pinigai. A. K. parašo nėra.

Aprašęs šią kaltinamojo prodymų dalį teismas daro išvadą, kad kasos išlaidų orderiuose, pagal kuriuos turėjo būti išmokamas atlyginimas bendrovės buhalterei A. K., yra tik kaltinamojo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko parašas ir nėra buhalterės A. K. parašo, kuris patvirtintų, kad ji būtų kaip atlyginimą už darbą bendrovėje gavusi kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas.

Kaltinamasis parodė: esu kaltinamas, kad galimai pasisavinau ilgalaikio turto, kurio yra 16 pozicijų iš viso 22.819,12 litų vertės. Parodė, kad 2500 litų nešiojamas kompiuteris ir telefono aparatas Nokia 6300 kratos metu rasti pas A. K..

Aprašęs šią kaltinamojo parodymų dalį teismas konstatuoja, kad kratos metu pas A. K. buvo rastas tik mobiliojo ryšio telefono aparatas Nokia 6300, nerastas nei kompiuteris, nei kokie nors dokumentai. Tai patvitina aplinkybę, kad kratos metu pas buvusią UAB „Artneda“ buhalterę rastas tik telefono aparatas, ii kartu paneigia kaltinimo dalį, kad kaltinamasis pasisavino šį 0.86 litų vertės telefono aparatą, kaip nurodoma kaltinamajame akte. Kartu šie duomenys paneigia kaltinamojo parodymus, kad kompiuteris kratos metu buvo rastas pas A. K..

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad įrodymai dėl 0,86 Lt litų vertės telefono „Nokia 6300“ aparato pasisavinimo nepasitvirtino ir dėl to atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamasis parodė: nebuvau pasirašęs saugojimo turto akto. Nutartimi buvau skirtas turto saugotoju, bet kaip galiu juos saugoti, juk jie Pravieniškių pataisos namuose. Aš turėjau pasirašyti ant dokumentų, kad gavau dokumentą, pasirašiau, konkrečiai po kiekvienu įrankiu, kad aš už juos atsakingas nepasirašiau. Pačios nutarties neskaičiau, nes man tai buvo įteikta, manęs paprašyta, kad dokumentą gavau ir api tai pasirašyčiau. Man buvo tiesiog įteikti dokumentai, dėl to pasirašiau. Kaip galiu saugoti turtą, kurio pas save neturėjau. Negaliu saugoti įrankių, jei jie Pravieniškių pataisos namuose, jų net negaliu iki šiai dienai paimti. Pripažįstu, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Dėl turto saugojimo kreipėsi antstolis, nebuvau pasirašęs jai, kad saugau turtą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės vieta buvo Pravieniškėse, ten mes atlikome rąstinių namų statybą, ten įrankiai ir buvo. Pravieniškių pataisos namai pagal sutartį mums teikė patalpas, darbo jėgą, nuteistieji dirbo prie namo surinkimo, pjovimo, su tais pat įrankiais. Prieš darbą įrankius duodavome nuteistiesiems, jie po darbo grąžindavo mums. Kai buvo iškelta bankroto byla, Pravieniškės sustabdė veiklą, nebebuvau įleistas, iš manęs paėmė leidimus, kai buvo iškelta byla aš nebegalėjau jokio turto paimti, negalėjau nieko daryti. Su bankroto administratoriumi galėjau vykti. Ir vienam, ir kitam bankroto administratoriui siūliau, kad galime nuvykti į Pravieniškes, apžiūrėti, tai buvo ten ne vien įrankiai, bet ir medžiagos, kai tiek laiko praėjo, jau gal niekas nėra ir išlikę. Dėl specialisto išvados nieko negaliu pasakyti. Turto neišsaugojau, negalėjau to padaryti, įrankiai buvo likę gamybinėse patalpose, kaip galiu įsiveržti į Pravieniškes neturint leidimo, juk tai uždaroji kolonija, neturėjau teisės įeiti. Dalis turto buvo nurašyta, dalis likę Pravieniškių pataisos namuose. Išsaugoti turto negalėjau, jis buvo išsaugotas iki bankroto paskelbimo, dabar, kai praėjo keli metai negaliu pasakyti ar tas turtas ten yra. Per kelis metus nei vienas bankroto administratorius nesiteikė nuvykti apžiūrėti turto. Dalis įrankių yra nurašyta, jie nurašyti 2010 metais, po specialistės padarytos išvados, tie dokumentai yra pas bankroto administratorių, po bankroto paskelbimo neturiu jokios teisės. Turtas buvo saugojamas iki bankroto paskelbimo, po bankroto paskelbimo aš prarandu teisę į bet kokius įrankius, teisę įeiti į gamybines patalpas. Buvau periodiškai tikrinamas socialinio draudimo. Įmonė buvo įsigijus buhalterinę programą Stekas, kuri susirišusi su mokesčiais, su Sodra, Sodra visus mūsų pateiktus duomenis, deklaracijas matydavo, iš kur specialistė tai paskaičiavo, negaliu pasakyti. Pagal buhalterinę apskaitą buvo vedama didžioji knyga, darbo laikas, darbo užmokestis, daug buhalterinės apskaitos, kuri neleidžia įmonei buhalterijoje nuklysti, pagal tokią programą suvedus duomenis, jų negalima pakeisti. Pagal šią mano minimą programą susirišusi sodra, mokesčiai. Patikrinimų kiek daryta nebuvo rasta pažeidimų.

Aprašęs šią kaltinamojo parodymų dalį teismas konstatuoja, kad kaltinamojo parodymus paneigia anksčiau aptarta specialisto išvada, Pravieniškių pataisos namų pažyma, kuri aptariama toliau.

Kaltinamasis parodė: dėl iš Š. gautų pinigų. Su juo buvo pasirašyta statybos sutartis, ją pasirašė mano kompanionas Stasiukonis, sutartys buvo vykdomos, jis už tai buvo pervedęs pinigus. VMI mus tikrino ne vieną kartą, nerado pažeidimų, manau, kad pas mus buhalteriją vedama tinkamai buvo. Aš pats buhalterijos nevedžiau, samdžiau buhalterę. Kam tada reikalinga buhalterė, jei direktorius turėtų vest buhalteriją. 150.000 litų iš Š. buvo pervesti į įmonės sąskaitą. Bankroto iškėlimo metu nebuvo pinigų sąskaitoje, nes buvo perkamos medžiagos, mokami atlyginimai, pravedama į Pravieniškių pataisos namus už medžio dirbimą. Mes teikėme apie tai ataskaitas M. Š. buvo išrašytos tai sumai pinigų sąskaitos už atliktus darbus. Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. aš nepripažįstu, aš buvau įmonės vadovas, buhalteriją tvarkė buhalterė, negaliu prisiimti atsakomybės. Kaltės nepripažįstu. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dėl sąmoningo dokumentų nesaugojimo, aš pagal buhalteriją dokumentus perdaviau buhalterei, pagrinde dokumentai buvo pas A. K., ji vedė buhalteriją, aš pateikdavau tik sutartis, kas ir kada pirkta. Buvo kompiuteris, programa buhalterinės apskaitos. Nesu baigęs jokių kursų buhalterijos, neturiu žinių, tai buhalterės darbas. A. K. pakeitė E. U., kadangi su A. K. buvome sutarę, kad ji padės vesti buhalteriją, ji buvo instruktuota kaip dirbti su Steko programa, ji sutiko apmokyti E. U.. Kvitai, dokumentai dingti negalėjo, juk buvo buhalterinė apskaita, buhalterinė programa. Buveinės adresas buvo „(duomenys neskelbtini)“, Kaune iki 2009 metų, pasunkėjus įmonės veiklai buhalteriją pasiėmė į namus tvarkyti A. K.. visas sąskaitas aš jai nuveždavau į namus. Kai kuriuos dokumentus pasiimdavo E. U., kai ji buvo priimta, bet vėliau su K. pagalba teikdavo VMI. Juk kratos metu buvo rasta pas K. kompiuteris su programa. Labai įdomu kodėl specialistė neišstudijavo pačios programos, kuri nupirkta buvo įmonės veiklai. Viską, kas susiję su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdaviau bankroto administratoriui G. P.. Kai mano spausdintuvas buvo sugedęs, ir tas buvo perduotas ikiteisminio tyrimo metu. Perdaviau bankroto administratoriui viską kas pas mane buvo likę. Man žinoma, kad yra įregistruotas arešto aktas, kuriame yra įtraukta įrankiai, nurodyti kaltinime. Bet negaliu pasakyti, kaip tai galėjo būti, aš nepasirašiau, kad esu saugotojas. Aš buvau įmonės vadovas, įrankiai buvo įmonėje, iki akto įregistravimo nesu aš pasirašęs, kad saugau daiktus. Įmonės buhalterijos aš apgaulingai netvarkiau, nesu kaltas, kaltės nepripažįstu. Kaip išmaniau, taip tvarkėme bendrovės buhalteriją, samdžiau buhalteres, kurios atsakinga už apskaitą. K. parodymus teisme aš girdėjau. K. paneigė, kad gavo pinigus. Girdėjau, kad ji neigė. Negaliu paaiškinti, kodėl ji taip sakė, kad negavo pinigų. Kaip ji gali įrodyti, kad ji negavo pinigų. Yra Stekas apskaitos programą ir įvesta, kad ji gavo pinigus. Negaliu atsakyti, kodėl ji sakė, kad negavo pinigų. Steko programa patvirtina, kad Kalasauskienė gavo pinigus. Aš neišmanau buhalterijos, nepriėjau prie programos. Programa buvo pas A. K., kratos metu tą kompiuterį pas ją namuose ir rado. Visi daiktai likę Pravieniškėse, daiktai buvo ten perduoti, nes buvo sutartis su Pravieniškių pataisos namais, kad jie mums suteikia patalpas, įrengia veiklai, suteikia darbo jėgą. Pravieniškėse buvo sandėlis, ten ir yra įrankiai. II tomo b.l 171 2012-04-20 raštas iš Pravieniškių yra, kad įrankiai nebuvo perduoti naudoti, Pravieniškės neatsako už įrankius, tai mūsų įrankiai. Mes Pravieniškėm įrankių neperdavėme, mes nuomojome patalpas. Mes patys atsakytumėm, jei kas su įrankiais atsitiktų. Kaip aš galiu perduoti daiktus bankroto administratoriui jei neįeinu į Pravieniškes. Aš siūliau bankroto administratoriui paimti įrankius, aš žinau, kad įrankiai ten yra, nei vienas bankroto administratorius nenori nuvažiuoti pažiūrėti patalpų. Aš manau, kad kažką ten galima rasti. Kaip įmonės vadovas aš atsakingas už įmonės turtą. Aš atsakingas buvau už įmonės turtą. Sutartis buvo su Pravieniškėmis, patalpų sutartis, tose patalpose mes dirbome. Kam Pravieniškėm apsiimti saugoti turtą, jei mes patys turime raktą. Darbo metu įrankiai buvo išduoti pagal dokumentus, buvo meistras P. M., jis prieš 8 kiekvieną kartą išsivesdavo darbininkus, aptardavo veiklą. Kompiuteris, mobilus telefonas perduotas buvo dokumentaliai A. K., ji ir pradangino dokumentus. Mūsų santykiai su A. K. nenormalūs, dėl buhalterijos. Nebuvau pas A. K., neprašiau atbuline data nurašyti įrankius, tai neįmanoma padaryti. Neprašiau aš A. K., kad nurašytų įrankius atbuline data, nežinau, kodėl ji meluoja. Ne raštu, žodiu siūliau bankroto administratoriui vykti į Pravieniškes, pažiūrėti įrankius, likusius daiktus. Įmonės buveinė buvo Pravieniškėse, naudojomės savo turtu, savo darbams, kodėl Pravieniškės turi saugoti. Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo – su klientais buvo sudaroma sutartis, pagal ją atliekami darbai, visos sąskaitos, išlaidos pateikiami buhalterei, buhalterė tai ir darydavo. Apskaityti, sutvarkyti turi buhalterė dokumentus. Kiekvienas darbas, pateiktos sąskaitos, pateiktos deklaracijos, matyti tai būtų mokesčių inspekcijoje, kaip gali jai nepateikti. Priėmimo - perdavimo aktus aš surašydavau ir pateikdavau buhalterei. Dėl Š. neatvaizduotų darbų, buhalterei pateiktos buvo sąskaitos. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo sudaromas. Būdavo atspausdintas sąrašas, nežinau kodėl šiuo atveju nėra. Nežinau, kur dokumentai, sunaudotos medžiagos, tai matyti iš sąskaitų, kurios deklaruotos mokesčių inspekcijoje, manau, kad buhalterė netinkamai atliko darbą. Buhalterei būdavo teikiamos sąskaitos, pagal kiekvieną sutartį, būdavo surašyta, kam kokia sąskaita, rinkau per savaitę sąskaitas, būdavo, kad atvyksta buhalterė, paima sąskaitas, suveda į buhalteriją, kai namas baigtas statyti, ji iš savo buhalterijos atspausdindavo sąskaitas, tada surašydavome perdavimo aktą, išrašydavome sąskaitą faktūrą. Jei nėra dokumentų, nežinau kur jie, Š. namas pastatytas, 2010 metais viskas išrašyta. Iki 2010 metų šioje byloje padaryta išvada iki 2010 metų, o 2010 Šatinskui buvo išrašyta sąskaita, Lidija, kuri tvarkė buhalteriją sutvarkė, registruotu laišku jam išsiuntė. Ikiteisminio tyrimo metu pasakiau, kad buhalterija vedama, atstatomi dingę dokumentai pas Lidiją, prie manęs pasiskambino P., kuris pasakė, kad žino viską, prie manęs paskambino L., ar ji turi dokumentus, ji pasakė, kad turi. Kadangi tada nebuvau jau įmonės vadovas negalėjau dokumentų paimti. Man tyrėjas pasakė, kad dokumentus L. turėjo perduoti bankroto administratoriui, pats to daryti negaliu. Šiuo metu bankroto administratorius turi dokumentus. Dėl K. ir Š. statyto rastinio namo – buvo viskas padaryta, dokumentai paduoti, buvo ir kitos buhalterės, kuriom padaviau dokumentus. Nežinau kas turėjo specialistei pateikti dokumentus. Kiek žinoma namas, kuris nugriaustas, buvo atsiskaityta už dalį skolos. Buhalteriją ne aš vedžiau, kas nuo manęs priklausė, aš viską pateikiau. Kiek man žinoma yra dokumentų už 2010 metus, nes specialistės išvada daryta tik iki 2010 metų. S. namo statyba, buvo atlikti darbai, surašomi perdavimo aktai. Kasos išlaidų orderius turėjo išrašyti buhalterė. Kiekvienas orderis griežtai įvedamas į buhalteriją, aš nežinau kaip tai daryti, įvedus kiekvieną orderį į buhalteriją, pateikti VMI. Kai nebūdavo Kalasauskienės, aš pasirašydavau, kad gavau tam tiką sumą, paskui pagal tą sumą išrašomas būdavo kasos orderis. Kiek mūsų bendrovė pastatė namų, negaliu tikslai pasakyti,-S. Š., R., negaliu tiksliai pasakyti, iki 2008 metų pavasario statybomis mažiau aš užsiėmiau, už statybas buvo atsakingas S.. Už kasos knygos vedimą buvo atsakinga buhalterė, aš, kaip kasininkas, išdavinėdavau pinigus, kontroliavau pinigų srautus. Įmonės įsteigimo dokumentas buvo, kad buhalterė viską tvarkė. Pagal programą man buvo atspausdinama, kur reikia pasirašyti. Dėl inventorizacijos, buhalterės prašydavau, kad ji atspausdintų kas likę, pagal likučius žiūrėdavome. Organizuodavo vadovas inventorizaciją. 2009-2010 metais buvo atliekamos inventorizacijos tikrai. Neturiu dokumentų. Už buhalterinių dokumentų saugojimą atsakinga buhalterė, ji buvo pasirašiusi. Perdaviau buhalterei visus dokumentus. Visi dokumentai buhalterei buvo perduoti. Viskas buvo laikoma prie buhalterijos, aktai, viskas, visi dokumentai. Negaliu įrodyti, kad dokumentai pas buhalterę. Nuo įmonės įsteigimo tokia buvo tvarka. Pradžioje visi dokumentai buvo „(duomenys neskelbtini)“ Kaune, buhalterijoje. Man įgaliojimo, kad įrankius paimti neišrašė bankroto administratorius. Stasiukonis buvo akcininkas 49 (keturiasdešimt devynis) procentus akcijų turėjo, iš jo išpirkus akcijas su juo buvo atsiskaityta, turiu sutarties kopijas, kvito kopijas, kur jis pasirašęs, viskas pas advokatę L. N. vyko. Advokatė paruošė projektą, kur buvo su S. atsiskaityta, kvitas, sutartis buvo prie buhalterinių dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo S.už akcijas iš savo turimų lėšų. Kadangi S.įmonė buvo už medžiagas skolinga pinigus, pačiam S. už medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga. S. buvo pinigus įnešęs į įmonę medžiagų pirkimui. 2008 metais, parduodant akcijas buvo atsiskaityta ir už akcijas ir už įmonės skolą. Akcijas pirkau savo lėšomis, S. gavo 55.000 (penkiasdešimt penkis tūkstančius) litų, nes įmonė buvo skolinga jam.

Aprašęs šią kaltinamojo parodymų dalį teismas konstatuoja, kad iš toliau aprašomų duomenų, surinktų byloje, matyti, kad kratos pas kaltinamąjį metu buvo ratas tik spausdintuvas, nebuvo rastas ir paimtas kompiuteris. Iš kratos protokolo matyti, kad pas A. K. buvo rastas tik telefono aparatas, nebuvo rastas nei kompiuteris, nei kokie nors dokumentai. Teismas taip pat konstatuoja, kad iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad bendrovėje buhalterinę apskaitą tvarkė ne tik A. K., E. U., bet dar ir kitas asmuo, kurį kaltinamasis įvardija „L., - pas šį asmenį buvo bendrovės buhalteriniai dokumentai.

Nusikalstamos kaltinamojo veikos įrodytos ir toliau aptartais duomenimis.

Iš 2010-10-05 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pareiškimo matyti, kad turto arešto registre yra įregistruotas A. N. IDV „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų užtikrinimui taikytas areštas, pagal kurį antstolė G. K. areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą: šlifavimo įrankį Makita Mod.9565 CVL, pjūklą motorinį STIHL MS250, siaurapjūklį Makita Mod. 4350FCT, grąžtą motorinį STIHL BT121, šlifuoklį kampinį 9565CV Makita, vejapjovę Castelgarden TD484TR-B, pjūklą universalų (duomenys neskelbtini) E Bosch, nivelyrą statybinį BL2L Bosch, šlifuoklį kampinį GWS 11-125 CIE Bosch, pjūklą motorinį STIHL MS260, pjūklą motorinį STIHL MS250, tiesinį pjūklą “Makita“, grandininį pjūklą „(duomenys neskelbtini) pjūklą motorinį STIHL MS250, kompiuterį ir spausdintuvą, tačiau daiktų saugotojas N. K. administratoriui jų nėra perdavęs minėtų daiktų (b.l.1 t. 22).

Iš 2009-04-17 turto arešto akto Nr. 0209002585 matyti, kad areštuotojo turto saugotoju paskirtas N. K. (b.l. 1 t. 29- 32).

Iš 2011-08-02 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. pateikė dokumentus, tarp jų ir statybos rangos sutartį Nr. ART 09-0728, kasos pajamų orderį, atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktai (b.l. 2 t. 149- 162).

Iš 2012-04-30 Pravieniškių valstybinės įmonės prie pataisos namų rašto matyti, kad įrankiai, kurių pasisavinimu yra kaltinamas N. K., 2007-2010 m. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo perduoti naudotis Įmonei jokiais dokumentais, pagrindžiančiais jų perdavimo - priėmimo faktą. Bendrovė medžio rąstų apdirbimo ir rąstinių namelių surinkimo darbams atlikti Įmonei kiekvienos darbo dienos pradžioje perduodavo reikalingus įrengimus ar įrankius tokiems darbams atlikti, o darbo pabaigoje jie būdavo grąžinami Bendrovės atsakingam darbuotojui. Įmonė tiek sutarties vykdymo laikotarpiu, tiek nutrūkus sutartiniams teisiniams santykiams jokio bendrovei priklausančio ar jos perduoto darbų atlikimui turto nesaugojo (b.l. 2 t. 171). Tai paneigia kaltinamojo parodymų dalį, kad daiktai, kurių pasisavinimu jis yra kaltinamas, yra saugomi Pravieniškių pataisos namuose.

Iš 2010-05-18 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja A. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ IMEI Nr. „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele (b.l. 2 t. 177). Tai patvirtina faktą, kad mobiliojo ryšio telefono aparatas nebuvo kaltinamojo žinioje ir jis negali būti kaltinamas šio svetimo turto pasisavinimu.

Iš 2010-09-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad šis mobiliojo ryšio telefono aparatas apžiūrėtas.

Iš 2010-08-03 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. J. pateikė 2010-03-10 perdavimo priėmimo akto kopiją, pagal kurį N. K. buvo perduotas nešiojamas kompiuteris (b.l. 3 t. 9- 10). Tai patvirtina faktą, kad kompiuteris buvo kaltinamojo žinioje.

Iš 2010-11-03 kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos N. K. gyvenamojoje vietoje, „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, metu N. K. geranoriškai pateikė spausdintuvą „HP“ PSC1410 ir dokumentus (b.l. 3 t. 29- 30). Tai patvirtina faktą, kad pas kalinamąjį buvo rastas tik spausdintuvas ir dokumentai. Kaip minėta anksčiau, kratos metu pas A. K. kompiuteris nebuvo rastas, nebuvo rasti jokie dokumentai, rastas tik telefono aparatas Nokia 6300.

Iš 2011-10-07 specialisto išvados Nr. 5-2/155, kurią teisiamajame posėdyje patvirtino išvadą surašiusi ekspertė Zita Baniulienė matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 dalies nuostatų, kuriose yra nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 punkto nuostatų, reglamentuojančių visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais (medžiagų nurašymo aktais) nepagrindė: 2008m. liepos mėn.17d. iš AB „„(duomenys neskelbtini)““ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija GKG Nr. 3532906 įsigyto 10 m³ betono už 3342,70Lt (t.sk. PVM - 509,90Lt) ir 2008m. rugpjūčio mėn. 21d. pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AK Nr. 039811 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigyto 3,5 m³ betono po 164 Lt už 1 m³, viso su pristatymo paslauga už 842,52 Lt (t.sk. PVM -128,52 Lt), sunaudojimo; UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais (atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais ir PVM sąskaitomis faktūromis) neatvaizdavo A. Š. atliktų namo statybos darbų, medžiagų nurašymo aktais neatvaizdavo sunaudotų medžiagų ir už darbus gautus pinigus (tiksli suma tyrimo metu nenustatyta, bet ne mažiau kaip 150000 Lt) neapskaitė kaip uždirbtas veiklos pajamas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nėra apskaitytas nebaigtas statyti rąstinis namas, kurio užsakovė (-ės) D. K. ir/ar R. Š.; bendrovė apskaitos dokumentais nepagrindė namo statybos darbų, neatvaizdavo nurašymo aktais medžiagų sunaudojimo namo statyboje ir neužpajamavo gautų medžiagų nugriovus namą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais (atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais) pagrindė ne visus R. S. namo statybos darbus. Bendrovė yra PVM mokėtoja, todėl pagal 2002m. kovo 5d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 79 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas atliktus darbus turėjo įforminti PVM sąskaita faktūra; neatvaizdavo nurašymo aktais medžiagų sunaudojimo R. S. namo statyboje; kasos pajamų orderiais neatvaizdavo iš R. S. gautų 56985 Lt.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje yra atvaizduoti sekantys kasos išlaidų orderiai, kuriuose nurodyta, kad vyr. buhalterei A. K. yra išmokėtas atlyginimas: 2009-02-12 Nr. 95 -1900 Lt, 2009-03-05 Nr. 98 – 1900 Lt, 2009-04-02 Nr. 101 -1900 Lt, 2009-04-17 Nr.105 – 1368 Lt Viso -7068 Lt. Nurodytuose kasos išlaidų orderiuose nėra gavėjo (A. K.) parašo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių III skyriaus 19 punkte nurodyta, kad jeigu kasos išlaidų orderyje nėra gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti, tai yra aukščiau nurodytais kasos išlaidų orderiais užfiksuotos faktiškai neįvykę ūkinės operacijos; UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. K. atsiskaitymams už prekes, paslaugas, atlyginimų mokėjimui panaudojo 235216,77 Lt, kurių įsigijimas apskaitos dokumentais neatvaizduotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo naudojami buhalterinėje apskaitoje neapskaityti grynieji pinigai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių, I skyriaus 3 dalies nuostatų, kuriose yra nurodyta, kad įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą.

Tyrimo metu nustatyta, kad inventorizacija (faktinis rastų likučių patikrinimas) nebuvo atlikta, nes inventorizacijos aprašuose nurodytos sumos yra neteisingos ir faktiškai negalėjusios būti žaliavos (betonas) atvaizduotos inventorizacijos aprašuose.

Bendrovė tyrimui pateikė tik 2007-2008m. inventorizacijos aprašus, o už 2009 - 2010m. bendrovė inventorizacijos aprašų nepateikė.

Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 straipsnio nuostatas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo N. K..

Dėl aptartų priežasčių iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio veiklos rezultatą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą (b.l. 3 t. 77- 80).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose yra apskaityti šie daiktai: 1. Šlifavimo įrankis MAKITA Mod.9565CV; 2. Pjūklas motorinis STIHL MS250; 3. Siaurapjūklis Makita Mod.4350FCT; 4. Grąžtas motorinis STIHL BT121; 5. Šlifuoklis kampinis 9565CV MAKITA; 6. Vejapjovė Castelgarden TD484TR-B; 7.Pjūklas universalus (duomenys neskelbtini) E Bosh; 8. Nivelyras statybinis BL 2L Bosh; 9. Šlifuoklis kampinis GWS 11-125 CIE Bosh; 10. Pjūklas motorinis STIHL MS260; 11. Pjūklas motorinis STIHL MS250; 12. Tiesinis pjūklas „Makita“; 13. Grandininis pjūklas (duomenys neskelbtini) 14. Pjūklas motorinis STIHL MS250, 15. Nešiojamas kompiuteris 8066 ir multifunkcinis įrenginys HP; 16. Mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 6300“, IMEI „(duomenys neskelbtini)“. Už šiuos daiktus materialiai atsakingas buvo N. K. (b.l. 3 t. 104).

Kaip aptarta anksčiau, mobiliojo ryšio telefono aparatas kratos metu buvo rastas pas A. K., todėl šis nusikalstamos veikos dalykas iš kaltinimo pašalinamas, - nustačius aplinkybę, kad šio svetimo turto kaltinamasis nepasisavino (aptarta anksčiau, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p.).

Aptartų įrodymų ir anksčiau padarytų jų apibendrinimo pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytų veikų padarymu ir baustinas.

Veikų kvalifikavimas.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.1 d. nustačius faktą, kad kaltinamasis pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris buvo jo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir kasininko, žinioje.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1 d., - nustačius faktą, kad kaltinamasi, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumis, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultato, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“

Kartu teismas konstatuoja, kad prokuroras neprašė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 2 d. nustatyta tvarka pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už kitokią ar sunkesnę nusikalstamą veiką (numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.).

Teismas nagrinėja bylą tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių byla yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 str. 2 d.).

Apie aplinkybę, kad kaltinamasis gali būti padaręs ir kitas nusikalstamas veikas, prokurorui praneština Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 str. nustatyta tvarka atskira motyvuota nutartimi.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą. Jam taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. nuostata, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, - bauda. Pagal atskirus straipsnius paskirtos bausmės subendrintinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. nustatyta tvarka.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento kaltinamajam paskirtina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iki šiol kaltinamajam jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Teismas konstatuoja: šiame nuosprendyje nėra aptariami ir vertinami dalykai, susiklostę tarp kaltinamojo ir kitų asmenų dėl civilinių teisinių santykių: teismas daro išvadą, kad jie neturi įtakos, sprendžiant kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo klausimą. Kartu teismas pastebi, kad duomenys, aptarti šiame nuosprendyje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 str. taikymo, gali turėti reikšmės, įvertinant duomenis, surinktus Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje BUAB „Artnida“ bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d., 183 str. 1d. ir skirti bausmes:

pagal BK 222 str. 1d. 70 MGL (9100 Lt) baudą;

pagal BK 183 str.1d. 50 MGL (6500 Lt) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. bausmes subendrinti, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjęs baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabineto Nr.120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Sipavičius