- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- 1-1989-917/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, nukentėjusiajai D. K., ekspertei M. K., kaltinamajam V. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: 2014 m. kovo 26 d. apie 16.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia metė peilį į sutuoktinę D. K., padarė odos nubrozdinimą kairiame sėdmenyje, tuo padarydamas D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, jog D. K. yra jo sutuoktinė, gyvena atskirai jau 20 metų, oficialiai neišsiskyrę, tačiau kartu viename name. Peilio į žmoną nemetė. Įvykio metu jis sėdėjo savo kambaryje, buvo išgėręs vieną 0,5 l., 7,5 stiprumo butelį alaus. Alaus išgeria kiekvieną dieną po 1-2 butelius. Per savaitę geria 2-3 dienas, nedirba ir neregistruotas darbo biržoje, kaime uždarbiauja, tad pinigų turi ir save išsilaiko. Pati žmona atėjo į jo kambarį su pretenzijom, atsidarė duris ir pradėjo ant jo šaukti. Jis D. K. pasakė, kad ji eitų iš kambario. D. K. pati peilį nunešė policijai. Konfliktai kyla ne dėl jo, o dėl D. K.. 2014-03-31 (b.l. 56-58) akistatos protokole į klausimą „ar metėt į žmoną peilį“ atsakė, kad metė į žmoną peilį įsikarščiavęs, tačiau visa tai yra melas. D. K. prašė, kad jis taip sakytų. Tą įvykio dieną, 2014-03-26, 16 val. 30 min. konflikto nebuvo iš jo pusės, savo kambaryje jis buvo su draugu J. G., su juo po butelį alaus išgėrė ir G. J. išėjo, o jis liko vienas, kai atėjo žmona į kambarį ir pradėjo šaukti, kad jis „pijokas“. Žmona labai dažnai ant jo šaukia, kviečia policiją. Kambaryje įvyko žodinis konfliktas, po to ji uždarė duris ir išėjo iš kambario. Jakšto kambaryje jau nebuvo ir jis nieko nematė. Su J.gėrė alų ir užkandžiavo sūriu, abu sėdėjo prie stalo, ant kurio buvo padėtos cigaretės, o po lova - alaus buteliai, po lova visada turi virtuvinį peilį, nes reikia maisto pasipjaustyti. To peilio į savo žmoną nemetė ir nežino, kaip dingo tas virtuvinis peilis, nežino kaip ji pasiėmė tą peilį. Ambulatorija nuo namų yra panašiai už 1 km., galima nueiti pėsčiomis. Tą dieną žmona pati nesusižalojo, bent jau jis nematė, nes su ja nebendrauja apie 20 metų. Santuokos nenutraukė, nes viskam reikia pinigų, kurių nėra. Anksčiau konfliktų yra buvę, D. K. jį puola, jeigu jis išgeria. Būna, kad jis draugų parsiveda, ne taip dažnai, bet būna, su draugais netriukšmauja, jiems pasakęs, kad būtų tyliai, tačiau žmona pati ateina ir pradeda triukšmauti. Name, kuriame gyvena su žmona, yra trys kambariai, yra atskiros lauko durys. Gyvena atskirose patalpose. Vonia ir tualetas yra bendri, jo draugai neina toliau, nei jo kambarys, draugams yra lauko tualetas. Jis pats tvarko savo kambarį. B.l. 11-14 esančiame daiktų apžiūros protokole užfiksuotas peilis yra jo, tas pats peilis, kurį laiko pas save kambaryje po stalu, tačiau šio peilio į D. K. nemetė.
Motyvuojamoji dalis
Nors V. K. savo kaltę neigia, tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais.
Nukentėjusioji D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Įvykis buvo 2014-06-26, tą dieną jos kantrybė pasibaigė. Šiuo metu nedirba, bet tuo metu dar dirbo, neteko darbo ir nuo vasario mėn. būnu namuose. Kada V. K. pradeda gerti alkoholį, jis geria nuo vieno iki trijų mėnesių be pertraukos. V. K. geria alų ir vyną, kokio stiprumo ji nežino, nesidomi tuo, bet geria ne silpną alų. Įvykio dieną, iš paties ryto pas V. K. pradėjo eiti draugai, kurie, kaip įprastai, tik vakare išeina. Tą dieną, kai atėjo J., jis su V. K. gėrė alų.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., teisiamajame posėdyje balsu perskaitė D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad 2014-03-26 apie 16.30 val. grįžusi namo rado savo vyrą V. K. geriantį degtinę su G. J.. Ji paprašė jų išeiti iš namų. Vyras nekreipė dėmesio, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji pasiėmė fotoaparatą norėdama užfiksuoti namuose esančią netvarką. Tada vyras į ją metė rankoje laikytą peilį ir pataikė į sėdmenis. Po konflikto dėl patirto skausmo ji nuėjo į ambulatoriją, kur med. sesuo patarė kreiptis į medicinos ekspertus, (b.l. 21-22, 26)
Nukentėjusioji patvirtino šiuos parodymus ir papildomai teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog tiksliai neatsimena, ar tą dieną buvo V. K. gerta degtinė. Patikslina, kad ji fotografavo savo telefonu. Vyras buvo jos atsiprašęs, nežino, kodėl jis teisme dabar kalba kitaip. Anksčiau šeimoje yra buvę konfliktų dėl V. K. gėrimo, taip pat jie kyla dėl bendros tvarkos, nes jo draugai šlapinasi ant gėlių ir tvorų. Iš karto po įvykio ji buvo nuėjusi į medicinos punktą pas seselę R. B. ir paprašė, kad apžiūrėtų, pasakė, kad K. į ją metė peilį, seselė liepė kreiptis į policiją. Buvo nubrozdinimas sėdmenyse, peilis nestipriai atsitrenkė į šoną, nebuvo didelė žaizda, bet ji buvo specialisto apžiūrėta ir pateikta išvada. Ji rašiusi dėl vyro elgesio pareiškimus Vilkijos policijos nuovadoje, bet tyrimus nutraukdavo, nes neva jie vykdavo dėl buitinių konfliktų. Ji pati vartoja alkoholį saikingai ir tik per šventes. Po įvykio iš karto kreipėsi į policiją, prieš tai pasiskambino į Vilkijos PN, nes nuovada yra 19 km. nuo namų, tačiau pareigūnai atvykti negalėjo. Peilį pasiėmė pati ir nuvežė į policiją. B.l. 11-14 esančiame daiktų apžiūros protokole užfiksuotas peilis yra būtent tas, kurį į ją metė V. K.. V. K. pataikė jai į sėdmenis, nes mesdamas peilį vyras sėdėjo, o ji pasisuko išeiti iš kambario, nežino ar į ją taikėsi, gal tiesiog metė.
Ekspertė M. K., apklausiama teisiamajame posėdyje, patvirtino pateiktą specialisto išvadą Nr.G694/14(02), kurioje nurodoma, kad D. K. konstatuotas odos nubrozdinimas kairiame sėdmenyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, (b.l. 20). Ekspertė paaiškino, jog analogišką sužalojimą padaryti galima ir nesuplėšant rūbų, tai yra tikėtina, nors ne visada. Tokį sužalojimą galima padaryti nepažeidžiant rūbų, nes taip galima pataikyti su peilio smaigaliu. Atliekant apžiūrą, nukentėjusiąją apsiklausė, pastaroji papasakojo įvykį, kurio aplinkybes ekspertė nurodė išvadoje. Ekspertės teigimu, pagal tai, ką jai papasakojo nukentėjusioji, tai pasakojimas atitinka padarytą sužalojimą. Toks sužalojimas gali būti padarytas prie aplinkybių, kurias nurodo nukentėjusioji.
Liudytojos R. B. teisme parodė, jog kaltinamąjį pažįsta, jis nėra giminaitis, apkalbėti priežasčių nėra, piktumų su kaltinamuoju taip pat nėra. D. K. atėjo į medicinos punktą, kuriame ji dirba med.sesele, ir pasakė, kad vyras į ją metė peilį. Liudytoja liepė kreiptis į policiją, nes pažymų dėl tokių sužalojimo neišduoda. Kai apžiūrėjo D. K., tai matė mažą dėmelę-paraudimą.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., teisiamajame posėdyje balsu perskaitė R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad pas ją į medicinos punktą Čekiškėje atėjo D. K., kuri pasakė: „Vyras namuose į mane metė peilį“. Apžiūrėjusi ji pamatė raudoną dėmelę ir pasiūlė kreiptis į teismo med. ekspertus, (b.l. 29-30)
Liudytoja R. B. patvirtino šiuos parodymus ir papildomai paaiškino, jog ką matė, tą ir sako. Nežino, ar D. K. galėjo sau pati tą pasidaryti, D. K. anksčiau į med. punktą neateidavo.
2014-03-27 protokolu-pareiškimu policijai nustatyta, kad kreipėsi D. K., nes 2014-03-26 apie 16.30 val. namuose būdamas neblaivus V. K. metė į ją peilį ir sužalojo sėdmenis (b.l.2).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. K. konstatuotas odos nubrozdinimas kairiame sėdmenyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 20).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Ateities g. 48, Čekiškėje, Kauno r. (b.l. 4-10).
2014-03-27 tarnybiniu policijos pareigūno pranešimu nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas prieš D. K. (b.l.18).
2014-03-31 akistatos tarp V. K. ir nukentėjusiosios D. K. metu V. K. parodė, kad įsikarščiavęs metė į žmoną D. K. peilį. (b.l. 56-58).
Daikto apžiūros 2014-04-04 protokolu nustatyta, kad užfiksuota virtuvinio peilio apžiūra. Peilis saugomas Kauno AVPK Kauno r. PK (b.l. 11 -17).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia metė peilį į sutuoktinę D. M. ir padarė odos nubrozdinimą kairiame sėdmenyje, taip sukeldamas D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokios išvados prieita teisme išklausius nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, daiktų apžiūros protokolą, specialisto išvadą bei kitą surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamasis V. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. V. K. parodymus, kad jis įvykio metu peilio į D. K. nemetė, paneigia ne tik nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, bet ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nustatyta, kad D. K. konstatuotas odos nubrozdinimas kairiame sėdmenyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 20). Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau teisme parodymus pakeitė, bet net ir teisme V. K. sutiko su ta aplinkybe, jog įvykio dieną tarp jo ir D. K. kilo konfliktas. Kaltinamojo teiginiai, jog žmona pati galėjo nagu susižaloti, atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Tai, kad nukentėjusioji 2014-03-26 buvo sužalota, patvirtina ne tik jau paminėtoji specialisto išvada, bet ir pačios nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, ką iš dalies taip pat patvirtino ir pats kaltinamasis teigdamas, jog įvykio dieną nematė, jog D. K. būtų kur nors pati susižalojusi. Be to, tiek D. K. nurodo, jog V. K. įvykio dieną vartojo alkoholį, tiek pats kaltinamasis taip pat parodė, jog jis tą dieną vartojo alų.
Teismas neturi priežasčių netikėti liudytojos R. B. ir ekspertės M. K. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina nukentėjusiosios D. K. nurodytas jos sužalojimo aplinkybes. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamąjį ar turėtų asmeninių pykčių su kaltinamuoju. Kaltinamasis D. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog mesdamas peilį į nukentėjusiąją D. K. suvokė, jog daro pavojingą poveikį nukentėjusiosios organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jai bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nežymų, ir to norėjo. Taigi, virš aptartų įrodymų visuma patvirtina V. K. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis V. K. neteistas (b.l. 35), administracine tvarka baustas (b.l. 36-38), priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitoje neužregistruotas (b.l. 43-46), nedirba (b.l. 40), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (b.l. 39). Byloje esančioje Čekiškės seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad V. K. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, jo namuose nuolatos lankosi asocialūs Čekiškės miestelio gyventojai, dėl ko išgyvena jo sutuoktinė. V. K. pasižymi grubumu, agresyvumu sutuoktinės atžvilgiu, charakterizuojamas neigiamai (b.l.42).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo sutuoktinę, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
2014-03-25 V. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 52-53), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų apmokėti nepateikta. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK. (b.l. 16-17), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 276 str., 285 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinį įrodymą – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.