Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso tvarka, spręsdamas ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimo atsakovei N. K. B. įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atsakovei iškelti bankroto bylą. Reikalavimo pagrindu nurodomos aplinkybės, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. balandžio 12 d. sudarė 7 568,15 EUR, privalomojo registruoti turto atsakovė neturi, juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinėje atskaitomybės dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išankstinio ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo ne teisme tvarka, kurios privalo laikytis kreditorius prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei (skolininkui) iškėlimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šia tvarka, kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Skolininko tinkamas informavimas apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo kreditorius ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, sudaro skolininkui prielaidas atsiskaityti su kreditoriumi ir taip išvengti bankroto bylos inicijavimo teisme. Kartu tokiu reguliavimu siekiama bankroto proceso esminio tikslo – pašalinti iš apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuos rinkos dalyvius, kurie turi tik laikinų finansinių sunkumų. Formuojama teismų praktika, kad ši nuostata yra skirta skolininko, tai yra, bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl ši norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-540/2009; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696/2009). Ieškovės pranešimas atsakovei dėl prievolės įvykdymo ir ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo parengtas 2016 m. rugpjūčio 21 d., antras pranešimas – 2016 m. lapkričio 15 d.Nors ĮBĮ nereglamentuoja termino, kada turi būti siunčiamas pranešimas (įspėjimas) apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui tuo atveju, jei tokio pranešimo nepavyksta įteikti pirmą kartą, taip pat nenustato termino, per kurį pareiškėjas turi kreiptis į teismą po pranešimo atsakovei įteikimo, tačiau, teismo nuomone, šiuo atveju būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgti į bankroto instituto tikslus bei procedūrų operatyvumą. Įvertinus aplinkybę, kad antras ieškovės pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo išsiųstas prieš daugiau nei penkis mėnesius, yra pagrindas išvadai padaryti, kad ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado prasmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį, šiuo atveju jos pripažinimas tinkama, teismo nuomone, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, kad ieškovė nesilaikė bankroto bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis).Teikiant pakartotinai pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo šioje nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai privalo būti ištaisyti.Pažymėtina ir tai, kad Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalį tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, taigi jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonininkas (savininkas ar savininkai) savo turtu. Atsižvelgus į šias aplinkybes šioje byloje bendraatsakiu turi būti patrauktas N. K. B. įmonei savininkas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 290-291 straipsniais, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei N. K. B. įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.