- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-30
- Bylos Nr.
- Iv-1285-562/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02389-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- Narkotikų
- Pareiškėjas
- UAB „Italiana Lt“
- Advokatai
- Andrius Mamontovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Artūrui Merkevičiui, advokatui Andriui Mamontovui, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Gintarei Mačiulaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Italiana Lt“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Italiana Lt“ (toliau – ir Bendrovė) skunde prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011-10-06 nutarimą Nr. ATK2-48/11. Nurodo, kad 2011-10-06 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas priėmė nutarimą Nr. ATK2-48/11, kuriame nustatė, jog UAB „ITALIANA LT‘‘2011 m. liepos 5-11 d. žurnale ,,Stilius‘‘ patalpino putojančio vyno „Italiana Prestige‘‘ reklamą. Nutarimu ši reklama pripažinta pažeidusią Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4, 6 ir 11 p. reikalavimus, kadangi sieja alkoholinio gėrimo vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės veiklos pagerėjimu bei pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją. Departamentas nustatė, kad AKĮ pažeidimo objektyviąją pusę sudarė šie reklamos elementai: „rausvame su burbuliukais fone pavaizduotos moters rankos, laikančios putojančio vyno „Italiana Prestige‘‘ butelį, viršuje pavaizduota kitos moters ranka, atkemšanti šio gėrimo butelį, nuplėšiant imituojančią „korseto‘‘ juostelę. Puslapio apačioje kairėje pusėje pavaizduota gelsvos spalvos pilna putojančio vyno taurė su burbuliukais, puslapio apačioje per vidurį rausvos spalvos rašytinėmis raidėmis netvarkingai užrašyta: „Atlaisvink korsetą‘‘. Nutarimu departamentas paskyrė pareiškėjui 10 000 litų baudą. Nutarimas buvo priimtas remiantis 2011-09-16 Departamento surašytu protokolu Nr. ATK2-062 bei pareiškėjo pateiktais rašytiniais ir 2011-10-06 pateiktais žodiniais paaiškinimais. Pareiškėjo paaiškinimuose departamentui buvo nurodyta, kad frazė „Atlaisvink korsetą‘‘ buvo pasirinkta siekiant apibūdinti putojančio vyno butelio kamštelį laikančios vielos ir folijos nuėmimo paralelę. Šiuo tikslu departamentui buvo pateikti reklamos kūrimo eskizai, patvirtinantys pareiškėjo siekių ir teiginių pagrįstumą. Departamentas nutarime pripažino, kad toks reklamos vertinimas galimas nurodydamas; „pavaizduota kitos moters ranka, atkemšanti šio gėrimo butelį, nuplėšianti imituojančią „Korseto juostelę‘‘. Nepaisant to, Departamentas nurodė, kad, „korsetas‘‘ visais laikais asocijavosi su grakščia, pasitempusia moters laikysena, kuris glaudžiai aptempia visą jos juosmenį ir tokiu būdu padeda moteriai pasirinkti norimą liemens apimtį‘‘, o tokie stipriai suveržiami „korsetai‘‘ per krūtinės ląstos apačią neigiamai veikė pilvo organus bei sveikatą, dėl to moterys jų dėvėti nenorėdavo.‘‘ Atsižvelgiant į tai, frazė „Atlaisvink korsetą‘‘ reklamoje departamento vertinta kaip kelianti su kvėpavimo palengvėjimu ir geresne savijauta susijusias asociacijas, todėl reklama įvertinta kaip siejanti alkoholio vartojimą su fizinės ir psichinės būklės pagerėjimu, dėl to pripažinta klaidinančia ir neteisinga. Pareiškėjas su nutarimu bei paskirta bauda nesutinka. Departamentas nutarime nurodė, kad reklama sieja alkoholio vartojimą su fizinės veiklos ir psichinės būklės pagerėjimu, kadangi reklamoje minima frazė „Atlaisvink korsetą‘‘. Pareiškėjas neginčija žodžio „atlaisvinti‘‘ ir „korsetas‘‘ žodyninės reikšmės, nurodytos nutarime. Pareiškėjas nesutinka ir ginčija Departamento frazei „Atlaisvink korsetą‘‘reklamoje priskirtą reikšmę ir jos keliamas asociacijas reklamoje. Pirma, Departamento atliktas reklamos vertinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas įrodymais. Departamentas nurodo, kad korsetas „visais laikais asocijavosi su grakščia, pasitempusia moters laikysena‘‘; „stipriai suveržiami korsetai [...] neigiamai veikė pilvo organus ir sveikatą‘‘; „korseto dėvėjimo paskirtis ir jo padariniai liko nepakitę‘‘. Dėl to, anot Departamento, korseto atlaisvinimas siejamas su atsipalaidavimu, gera savijauta, kuri pasiekiama vartojant reklamuojamus alkoholinius gėrimus. Aukščiau nurodyti teiginiai nėra visuotinai žinomos (neįrodinėtinos) aplinkybės, todėl jų neįrodžius objektyviais įrodymais, jomis remtis nėra pagrindo. Kaip minėta, šių aplinkybių Departamentas neįrodė, apsiribodamas subjektyviu „Atlaisvink korsetą‘‘ frazės vertinimu. Sužinojus tokį vertinimą pareiškėjas užsakė nepriklausomo ir profesionalaus rinkos tyrimo UAB RAIT apklausą, kurios metu surinkti reprezentatyvūs duomenys patvirtina faktą, jog reklamoje „korseto atlaisvinimas‘‘ siejamas su butelio atkimšimu. 58 % apklaustų respondentų frazę „Atlaisvink korsetą‘‘ suprato kaip susijusią su butelio atkimšimu, 21 % - su fizinės ar psichinės būklės pagerėjimu; 21% - nesiejo nei su vienu iš aukščiau išvardintų. Kadangi, apklausą atliko profesionalus rinkos tyrimų biuras, darytina išvada, kad jo surinkta informacija apie frazę „Atlaisvink korsetą‘‘ yra objektyvi bei atspindi vidutinio vartotojo sampratą. Atsižvelgiant į tai, Nutarime konstatuotas AKĮ pažeidimas vertinimas kaip „subjektyvus ir nepagrįstas išsamiai ir visapusiškai atlikta analize (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis byloje Nr. A858-2377/2011) bei nepateikiant jokių įrodymų, kad būtent taip ją suvoktų ir vidutinis vartotojas (LVAT nutartis byloje Nr. A444-2198/2011). Departamento pateiktas Reklamos vertinimas grindžiamas ne tiesioginėmis tekste vartojamos frazės „Atlaisvink korsetą‘‘ ir šampano butelio atkimšimo proceso sąsajomis, kurios grindžiamos reklamos kūrimo eskizais, o įtariais Departamento išvedžiojimais bei paslėpto konteksto įžvalgomis, nors nutarime Departamentas sutinka, jog frazė gali būti siejama ir su kamščio folijos nuėmimu. Toks reklamos vertinimas, pareiškėjo nuomone, neatitinka reklamos vertinimo kriterijaus per vidutinio vartotojo prizmę. Jis artimesnis „įtaraus bei nepasitikinčio reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotojo‘‘ vertinimui (LVAT nutartis byloje A556-997/2008), o ne vidutinio vartotojo vertinimui, kadangi „ieško‘‘ paslėptos prasmės ten, kur jos nėra. Dėl to, Departamento atliktas Reklamos vertinimas yra pernelyg griežtas ir įtarus. Trečia, ryški takoskyra tarp Pareiškėjo ir Departamento atliekamo Reklamos vertinimo bei Departamento pripažinimas, kad frazė gali būti vertinama kaip imituojanti kamščio folijos nuėmimą, liudija tai, jog reklamoje vartojamas žodžių junginys skirtingų asmenų (jų grupių) gali būti suprantamas nevienareikšmiškai. Pareiškėjo nuomone Departamento atliktas Reklamos vertinimas yra per platus, kadangi jame yra ignoruojama esminė Reklamos teksto ir jos vizualizacijos sąsaja -butelio kamštelio folijos nuėmimo sąsaja su korsetu, o Reklamos vertinimas grindžiamas tik vienu iš galimų Reklamos teksto vertinimų ignoruojant jos vizualizaciją. Tokiais atvejais, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad reklama būtų vertintina kompleksiškai ir sistemingai, vertinant jos vaizdinės ir žodinės informacijos visumą, o ne ištraukiant iš bendro reklamos konteksto atskirą frazę (LVATnutartis byloje Nr. A858-2377/2011). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad reklamoje vartojami šūkiai, žodžių junginiai, neturėtų būti aiškinami ir traktuojami pernelyg plačiai (LVAT nutartis byloje A525-1480/2011). Kadangi Reklamoje pavaizduoti daiktai (kamščio folijos nuėmimas) bei joje esanti frazė („Atlaisvink korsetą‘‘) turi tiesioginį suderinamumą, nėra jokio pagrindo, vietoje tiesioginės prasmės, aiškinti šig daiktų ir žodžių junginio sąsajos perkeltine prasme, kaip tai buvo padaryta Nutarime. Atsižvelgiant j tai, darytina išvada, kad Reklamos vertinimas yra atsietas nuo jos vizualizacijos yra nekompleksiškas, nesistemingas, todėl pernelyg platus. Ketvirta, remiantis LVAT praktika „viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Teisės normas, susijusias su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai [...] administracinėje teisėje bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai,‘‘ (LVAT nutartis byloje Nr. A444-2198/2011). Dėl šios priežasties manytina, jog, nesant šioje byloje įrodymų dėl vieningo Reklamos traktavimo, kaip siejančio alkoholio vartojimą su fizinės veiklos ir psichinės būklės pagerėjimu, ji turėtų būti vertinama kaip nepažeidžiant AKĮ 29 str. 1 d, 4 ir 6 punktų nuostatų, o abejonės aiškintinos Pareiškėjo naudai. areiškėjo supratimu, nutarime konstatuota, kad Departamentui jvertinus Reklamą kaip siejančią alkoholio vartojimą su fizinės veiklos ir psichinės būklės gerinimu, nustatyta, kad ji ipso facto yra neteisinga ir klaidinanti, nes teiginių, jog alkoholis gerina fizinę būklę ar psichinę veiklą, patvirtinimas lemtų AKĮ pažeidimą. Dėl to Nutarime konstatuotas ir AKĮ 29 str. 1 d. 11 punkto pažeidimas. Pirma, Pareiškėjo nuomone, tokia teisės taikymo praktika yra ydinga. Įstatymų leidėjui expressis verbis uždraudus alkoholio reklamą, siejančią alkoholio vartojimą su fizinės veiklos ir psichinės būklės gerėjimu, nelogišku laikytinas Nutarime atliktas teisės aiškinimas, kurio rezultatas lemia skirtingose AKĮ straipsnio dalies punktuose nurodytų pažeidimų sutaptj. Pareiškėjo nuomone, net ir konstatavus, kad pažeisti AKĮ 29 str. 1 d. 4 ir 6 punktai, nėra pagrindo teigti, kad jų pažeidimas ipso facto lemia ir AKĮ 29 str. 1 d. 11 punkto pažeidimą. Kadangi šioje byloje AKĮ 29 str. 1 d. 11 p. pažeidimas priklauso išimtinai nuo AKĮ 29 str. 1 d- 4 ir 6 punktų pažeidimo buvimo, teismui konstatavus, kad AKĮ 29 str. 1 d. 4 ir 6 punktai nebuvo pažeisti, nėra pagrindo teigti, kad Reklama pažeidė ir AKĮ 29 str. 1 d. 11 punktą. Antra, Nutarime kritiškai vertinamas Pareiškėjo rašytinis paaiškinimas, jog „Reklamos turinys nėra siejamas su kasdieniniu alkoholio vartojimu, kuris gali būti daugelio ligų ir alkoholizmo priežastimi, tačiau siekta pabrėžti produkto subtilumą, kad jis turėtų būti perkamas kaip ypatingų progų ir jaukių švenčių atributas.‘‘ Nutarime šis paaiškinimas vertinamas iškreiptai. Tai, jog putojantis vynas yra subtilus produktas ir jis gali būti vartojamas ypatingomis progomis, nereiškia (Reklamoje apie tai net neužsimenama), kad be jo vakaras bus beprasmis, taps eiliniu. Departamento cituojamos LVAT bylos Nr. A556 - 691/2010 ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos, todėl nei remtis minėta nutartimi, nei vertinti Reklamą kaip siekiančią ar lemiančią vakarą be putojančio vyno kaip beprasmj ar eilin/, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš paaiškinimų, jais siekta akcentuoti šventę, kuri susijusi su teigiamomis emocijomis, kurių sukelti alkoholio reklamai nėra draudžiama (LVAT nutartis byloje A444-9128/2011). Nutarimu pareiškėjui buvo skirta minimali sankcijoje numatyta 10 000 litų dydžio bauda, motyvuojant, jog pareiškėjas tyrimui nekliudė. Tačiau paskirdamas baudą Departamentas neatsižvelgė į toliau nurodytas svarbias lengvinančias aplinkybes. Pirma, nuobauda paskirta už Reklamos patalpinimą viename savaitraštyje, todėl dėl trumpo savaitraščio platinimo galimai jos sukelta žala visuomenei yra minimali. Antra, Reklamos kūrėjas Reklamą sukūrė ne pats, o pasitelkęs profesionalų reklamos paslaugų teikėją, todėl faktinės Pareiškėjo kaltės galimai padarant AKĮ pažeidimą nėra. Taikant AKĮ, Reklamos sukūrimas ir skelbimas buvo priskirti Pareiškėjui. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika buvo priskirta Pareiškėjui ne dėl pavojingesnės iš kaltės formų - tyčios, tačiau dėl neatsargumo, pasireiškusio ne nusikalstamu pasitikėjimu, o nerūpestingumu. Nepaisant to, jog teisėje pareiškėjo veikla prilygintina nerūpestingumui, ją vertinant atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas veikė kaip maksimaliai rūpestingas ir AKĮ pažeidimo nesiekęs įvykdyti asmuo (t.y. Reklamos kūrimą jis patikėjo profesionalui). Vertinant galimai įvykdytą AKĮ pažeidimą, verta atkreipti dėmesį ir į Reklamos agentūros elgesį. Kaip rodo Departamentui pateikti Reklamos kūrimo eskizai, Reklamos agentūra taip pat nesiekė ir, kaip patirtį reklamos srityje turintis subjektas, neturėjo pagrindo manyti, kad Reklama galėtų būti vertinama kaip pažeidžianti AKĮ. Trečia, Pareiškėjas ne tik „nekliudė‘‘ tirti bylą, kaip nurodo Departamentas, tačiau aktyviai su juo bendradarbiavo, pateikdamas išsamius rašytinius paaiškinimus įtraukė į bylos nagrinėjimą reklamos kūrėją. Pareiškėjo vadovas asmeniškai atvyko į bylos nagrinėjimą, užtikrino, kad atvyktų Reklamos kūrėjo vadovė bei darbuotoja. Tokiu būdu pareiškėjas aktyviais veiksmais ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, kad būtų tinkamai ir objektyviai ištirta ši byla, o susirūpinimą sukėlusi galimo AKĮ pažeidimo problema - tinkamai išspręsta. Ketvirta, reaguojant į gautą informaciją dėl galimo AKĮ pažeidimo Reklamos platinimas buvo nutrauktas ir ji nėra toliau platinama. Penkta, bauda paskirta už vieną reklamą, tuo tarpu teismų praktikoje 10 000 Lt. sankcija skirta esant dviem AKĮ pažeidžiančioms reklamoms LVAT nutartis byloje Nr. A858-2377/2011). Šešta, pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų, o Departamento atsižvelgimas į anksčiau padarytus AKĮ pažeidimus t.y. prieš 7 ir 3 metus bei iki Pareiškėjo akcijų įsigijimo iš ankstesnių akcininkų) be jokio pagrindo vertintas kaip neigiamai Pareiškėją charakterizavusi aplinkybė. Septinta, Pareiškėjas gailisi dėl galimai įvykdyto AKĮ pažeidimo. Aštunta, Pareiškėjas nuolat derina bei ateityje sieks derinti reklamos turinį su Departamentu.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas lengvinančias aplinkybes ir neesant sunkinančių aplinkybių, manytina, kad AKĮ tikslai gali būti pasiekti ir nepritaikant finansinės sankcijos pareiškėjui, todėl piniginė bauda jam neturėtų būti skiriama. Vertinant nuobaudos pareiškėjui paskyrimo pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į Departamento įvykdytus procesinių pareiškėjo teisių pažeidimus nagrinėjant bylą. Protokole, kuriuo pradedama administracinė teisena, Departamentas nenurodė kokiu būdu Reklama pažeidė AKĮ, t.y. tiksliai ir aiškiai neatskleidė pažeidimo esmės (ATPK 260 str). Dėl to pateikiant rašytinus paaiškinimus pareiškėjas neturėjo žinių kas konkrečiai reklamoje pažeidė AKĮ. Protokole departamentas taip pat turėjo apibrėžti bylos ribas, tokiu būdu sudarant galimybę pareiškėjui įvertinti pažeidimo turinį, tačiau to neatliko. Esant šiems pažeidimas iki nutarimo surašymo pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas kuo konkrečiai jis kaltinamas ir kas tiksliai Reklamoje pažeidė AKĮ. Tokiu būdu departamentas pažeidė ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principą bei procesinių staigmenų negalimumo principą (LVAT sprendimas byloje Nr. A556-217/2007; LVAT byloje Nr. A-858-2377-11), o taip pat teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principą, kadangi nežinant kaltinimo esmės pareiškėjas negalėjo tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui Departamente. (b. l. 1-5).
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ( toliau-ir Departamentas) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. (b. l. 47-53) nurodo, kad pareiškėjo skundas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. ATK2-48/11 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Departamento surinkta medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas dienraščio „Lietuvos rytas‘‘ savaitiniame žurnale „Stilius‘‘ pateikė alkoholio reklamą, kuri prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4, 6, 11 p. reikalavimams (2011 -09-15 Protokolas Nr. ATK2-062, 2011-10-06 Nutarimas Nr. ATK2-48/11). Pareiškėjas užsakė įmonės gaminamo alkoholinio gėrimo - putojančio vyno „Italiana Prestige‘‘ reklamą ir apmokėjo (pagal PVM sąskaitą faktūrą serija RBEN1 Nr. 03850, 11 979,42 Lt sumai) dienraščio „Lietuvos rytas‘‘ savaitiniame žurnale „Stilius‘‘. UAB „ITALIANA LT‘‘ gaminamo putojančio vyno „Italiana Prestige‘‘ reklama buvo pateikta dienraščio „Lietuvos rytas‘‘ savaitinio žurnalo „Stilius‘‘ 2011 m. liepos 5 - 11 d. Nr. 27 viršelio vidinėje pusėje: minėtame puslapyje rusvame su burbuliukais fone pavaizduotos moters rankos, laikančios putojančio vyno „Italiana Prestige‘‘ butelį, viršuje pavaizduota kitos moters ranka, atkemšanti šio gėrimo butelį, nuplėšianti imituojančią „korseto‘‘ juostelę. Puslapio apačioje kairėje pusėje pavaizduota gelsvos spalvos pilna putojančio vyno taurė su burbuliukais, puslapio apačioje per vidurį rausvos spalvos rašytinėmis raidėmis netvarkingai užrašyta: „Atlaisvink korsetą‘‘. Toks alkoholinio gėrimo putojančio vyno „Italiana Prestige‘‘ pristatymas žurnale ,,Stilius‘‘ sieja alkoholinio gėrimo vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos gerėjimu ir yra pateikiantis neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją. Su pareiškėjo skundu departamentas nesutinka, Departamento priimtas Nutarimas yra teisėtas, atitinka materialinės teisės normas, reglamentuojančias alkoholio reklamos draudimą, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas skunde pateikia subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą, kadangi Departamento tyrimo metu nustatytas aplinkybes traktuoja kaip pažeidimo sudėties eliminavimo elementus. Tokia pareiškėjo pozicija vertintina kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti kilusios atsakomybės. Alkoholio kontrolės įstatymo (2004-03-09 Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. IX-2052 dakcija, Žin., 2004, Nr. 47-1548) 29 str. 1 d. draudžia visų formų alkoholio reklamą, siejančią alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu (4 p.), su psichinės veiklos pagerėjimu, (6 p.), teikiančią neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 p.) AKĮ 2 str. 4 d. numatyta, kad alkoholio reklama - bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis leidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar artoti alkoholio produktus. Pažymima, kad materialinės teisės normų, sietinų su Pareiškėjo padaryto pažeidimo fakto nustatymu (AKĮ 29 str. 2 d. 4, 6, 11 p. pažeidimais), teisingą taikymą taip pat nulemia ąvokos „alkoholio reklama‘‘, pateiktos AKĮ 2 str. 4 d., aiškinimas. 2010 m. kovo 9 d. Lietuvos yriausiasis administracinis teismas sprendime, administracinėje byloje Nr. A-143-395/2010, nurodė, kad aiškinant šią (AKĮ 2 str. 4 d.) teisės normą teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, aiškinimas turi būti siejamas su AKĮ 1 str. nurodyta šio įstatymo paskirtimi, įstatymo tikslu - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamento pateiktas reklamos vertinimas grindžiamas ne tiesioginėmis tekste vartojamos frazės „Atlaisvink korsetą‘‘ ir Šampano butelio atkimšimo proceso sąsajomis, kurios grindžiamos reklamos kūrimo eskizais, o įtariais išvedžiojimais bei paslėpto konteksto įžvalgomis, kad nėra jokio pagrindo reklamoje, vietoje tiesioginės prasmės, aiškinti daiktų (kamščio folijos nuėmimas) ir žodžių junginio („Atlaisvink korsetą‘‘) sąsajos perkeltine prasme. Taip pat nurodo, kad Departamento ginčo nutarime pateikti teiginiai apie „korsetą‘‘ nėra visuotinai žinomos aplinkybės, todėl jų neįrodžius objektyviais įrodymais nėra pagrindo jais remtis. Tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip gynybinio pobūdžio, nepagrįsti ir subjektyvus. Pažymėtina, kad reklamos bylose tik visuma aplinkybių gali įrodyti esant pažeidimą. Tai yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS56-433/2009, 2009 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 6-80/2009, 2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-502/2005). Aptariamas užrašas ir vaizdas vartojami kaip bendros reklamos dalys, nukreiptos į tą patį tikslą- skatinti įsigyti ir vartoti reklamuojamą alkoholinį gėrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamas užrašas nebuvo dirbtinai paimtas iš bendro reklamos konteksto, o buvo vertinamas sistemiškai. Nustačius, kad savaitiniame žurnale „Stilius‘‘ buvo pateikta konkretaus alkoholinio gėrimo putojančio vyno „Italiana Prestige‘‘ reklama, pripažintina, kad visas reklamos turinys (vaizdai, užrašas ir kt.) yra skirtas reklamuojamo produkto populiarinimui. Departamentas, atvirkščiai nei Pareiškėjas nurodo, alkoholinio gėrimo reklamą ir vertino būtent tiesiogine, o ne perkeltine prasme, t.y. užrašą „Atlaisvink korsetą‘‘alkoholinio gėrimo reklamos kontekste, aiškinantis žodžių atskiras reikšmes ir jų visumą, siekiant nustatyti, kokią žinutę alkoholinio gėrimo reklamos davėjas nori paskleisti reklamos vartotojams. Šiuo atveju, darytina išvada, kad pateiktas alkoholinio gėrimo butelio vaizdas ir užrašas „Atlaisvink korsetą‘‘ sieja alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės ir psichinės veiklos pagerėjimu. Pagal „ Lietuvių kalbos žodyną‘‘ elektroninio varianto I leidimą, adresu www.lkz.lt, žodis ,,atlaisvinti‘‘ reiškia padaryti ne taip priveržtą, atrišti, atpalaiduoti; žodis „korsetas‘‘ reiškia platų, tamprų diržą moterų liemeniui suveržti, vystas. Pagal griežtą klasikinę logiką „korsetas‘‘ visais laikais asocijavosi su grakščia, pasitempusia moters laikysena, kuris glaudžiai aptempia visą jos juosmenį ir tokiu būdu padeda moteriai pasirinkti norimą liemens apimtį. Tačiau tokie stipriai suveržiami „korsetai‘‘per krūtinės ląstos apačią ir pilvą neigiamai veikė pilvo organus bei sveikatą, dėl to moterys jų dėvėti nenorėdavo. Bėgant amžiams keitėsi „korseto‘‘ paskirtis, jo forma ir dėvėjimo būdas, tačiau vidutinio vartotojo supratimu „korseto‘‘ dėvėjimo paskirtis ir jo padariniai liko nepakitę. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno‘‘ elektroninį variantą, adresu http://www.lki. It/dlkz/ žodis „fizinis‘‘ reiškia susijusį su kūnu, „pagerėti‘‘ reiškia atsigauti, pasitaisyti, pasveikti. Pagal minėtą reklamą („Atlaisvink korsetą‘‘) būtent vartojant alkoholinius gėrimus, skatinama atsigauti, pasitaisyti: atlaisvinti, atpalaiduoti kūną, lengviau įkvėpti oro, ir tokiu būdu fiziškai pasijusti kur kas patogiau ir laisviau, nesusivaržyti. Tokią reklamą draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4 p. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną‘‘ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) žodis „psichika‘‘ reiškia smegenų funkciją atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ja. Pagal minėtą reklamą („Atlaisvink korsetą‘‘) alkoholinių gėrimų vartojimas sąlygoja smegenų ir geros psichinės veiklos sąveiką. Teigiamas emocijas sukelia alkoholio vartojimas, kadangi tampraus ir priveržto „korseto" atlaisvinimas padeda geriau pasijusti. Tokią reklamą draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 p. Atkreiptinas dėmesys, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. vartojamas žodis „siejanti‘‘ reiškia, kad nebūtinai šios savybės turi būti nurodytos tiesiogiai, įstatymo 29 str. aptarti alkoholio reklamos draudimai nėra ir negali būti suformuluoti absoliučiai konkretiems pažeidimų atvejams; jie draudžia visų rūšių alkoholio reklamą, kuri „sietina‘‘ su kai kuria veikla ar savybėmis, nurodytomis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. Šiame straipsnyje aptartų draudžiamų alkoholio reklamos sričių sąrašas parodo, kad yra draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (1999 m. spalio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/1999). Pareiškėjo skunde nurodomas argumentas, kad pateikta reklama daiktų (kamščio folijos nuėmimas) ir žodžių junginio („Atlaisvink korsetą‘‘) sąsaja buvo siekta tiesiogiai asocijuoti su butelio atkimšimu, Departamento nėra laikomas pagrįstu, nes būtent toks pareiškėjo reklamos vertinimas yra aiškinamas ir traktuojamas pernelyg plačiai (2011 m. gegužės 27d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1480/2011). Pateiktas vaizdinys (alkoholinio gėrimo butelis) ir užrašas „Atlaisvink korsetą" vienareikšmiškai vartotojui siejasi su alkoholinio gėrimo vartojimu ir moterims skirto „korseto‘‘ atlaisvinimu. Vertinant alkoholinio gėrimo vartojimo ir „korseto‘‘ tarpusavio ryšį, akivaizdu, kad tiesioginis ir glaudesnis ryšys yra suprantamas kaip „korseto‘‘ nuo moters kūno liemens atlaisvinimas ir alkoholinio gėrimo vartojimas, o ne „korseto‘‘ juostelės atplėšimas ir tokiu būdu butelio atidarymas. Taigi, pateikta reklama su užrašu „Atlaisvink korsetą‘‘ formuojamas palankus alkoholinių gėrimų įvaizdis, vartotojui galintis tiesiogiai ar netiesiogiai formuoti nuomonę, kad tarp alkoholio vartojimo ir atitinkamų savybių (pokyčių) egzistuoja ryšys, t.y. skatinama vartoti alkoholinius gėrimus siūlant atsipalaiduoti, pasijusti laisviau ir geriau. Reklamos įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinta, kad reklama turi būti teisinga. Vieni iš teisingos reklamos požymių yra numatyti Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., 2 p., kuriuose teigiama, jog sprendžiant ar reklama klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus.Šiuo atveju: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu; 2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Pateikta frazė ir stilizuotas reklamos apipavidalinimas yra klaidinanti ir neteisinga, kadangi negalima patvirtinti pateiktos informacijos, kad alkoholinių gėrimų vartojimas gerina fizinę ir psichinę būklę, kaip teisingos, kad vartojant alkoholinius gėrimus atpalaiduojama fizinė ir psichinė žmogaus sistema. Darytina išvada, kad savaitiniame žurnale patalpinta reklama teikiama informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui. Minėta informacija, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės veiklos pagerėjimu yra neteisinga ir klaidinanti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p. prasme. Tokia informacija neatitinka teisingos reklamos reikalavimų. Pareiškėjo argumentas, kad putojantis vynas yra subtilus produktas ir aplinkybė, kad jis gali būti vartojamas ypatingomis progomis, nereiškia, kad be jo vakaras bus beprasmis, taps eiliniu ir reklama to nenurodo, yra vertintinas kritiškai. Pabrėžtina, kad vertinant reklamą būtina taikyti ne tik lingvistinį informacijos turinio aiškinimo metodą, bet ir sisteminį, teleologinį, loginį bei kitus. Departamentas įvertino reklamos visumą visais aspektais, rėmėsi teisės aktų reikalavimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika. Atkreiptinas dėmesys, kad reklamos turinio pateikimas, kurios pagrindu buvo pradėtas tyrimas, buvo užrašai „Atlaisvink korsetą‘‘ ir „Italiana Prestige‘‘. Putojantis vynas kiekvienai mergaičių šventei‘‘. Pastarasis užrašas tik patvirtina, kad reklama buvo orientuota į mergaites, kurios susibūrusios kartu, raginamos atsipalaiduoti, atsikemšant alkoholinį gėrimą, jį vartojant, pasijusti laisviau ir tokiu būdu pagerinti fizinę būklę bei psichinę veiklą. Lietuvos vyriausiojo teismo formuojama praktika, kad alkoholinio gėrimo kaip vakarėlio ar šventės akcentas yra apskritai negalimi ir traktuojami kaip pažeidžiantys Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. reikalavimus, kadangi susidarytų įspūdis, kad be šio gėrimo vakarėlis bus beprasmis, o vakaras taps eilinis bei neįsimintinas (2010 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. As -691/2010). Valstybė negali toleruoti aptariamų ūkio subjektų veiksmų, kurie neužtikrina tokios informacijos sklaidos. Be to, Pareiškėjas kartu su skundu pateikia Pareiškėjo užsakyto UAB „RAIT‘‘ tyrimo apklausos duomenis ir remdamasis jais nurodo, kad 58 procentai apklaustų respondentų frazę „Atlaisvink korsetą‘‘ suprato kaip susijusią su butelio atkimšimu, o 21 procentas - su fizines ar psichinės būklės pagerėjimu, 21 procentas nesiejo nei su vienu iš aukščiau išvardintų. Pareiškėjo pozicija dėl pateiktų tyrimo apklausos duomenų vertintina kritiškai, nes tai nešalina Pareiškėjo atsakomybės dėl draudžiamos alkoholio reklamos pateikimo. AKĮ 29 str. 2 d. 4, 6, 11 p. reikalavimai yra išreikšti imperatyvia teisės norma. Šie reikalavimai nereikalauja, kad nustatant Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, būtų atliekamos apklausos ar kiti skaitytojų auditorijos tyrimai. Be to, kritiškai vertintini ir paties tyrimo metu respondentams pateikti nelygiaverčiai, buitine ir teisine kalba pateiktų galimų atsakymų variantai. Atsakovo darbuotojai yra kompetentingi specialistai, kurie turi teisę ir pareigą tyrimo metu įvertinti galimą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą ir be specialių, dažnai realios situacijos neatitinkančių, apklausų ar tyrimų. Iš to kas pasakyta, konstatuotina, kad dienraščio „Lietuvos rytas‘‘ savaitiniame žurnale „Stilius‘‘ alkoholio reklamoje pateikta frazė „Atlaisvink korsetą‘‘ kartu su vaizdiniu pateikimu yra komercinė informacija arba reklama, vidutiniam vartotojui suponuojanti žmogaus išsilaisvinimą, fizinį ir psichinį atsipalaidavimą, t.y. fizinės būklės, psichinės veiklos pagerėjimą. Taip pat tokia reklama yra siejama su alkoholinio gėrimo vartojimu, tokiu būdu formuojant palankų alkoholinių gėrimų įvaizdį. Tokią išvadą Departamentas padarė priimdamas ginčijamą Nutarimą. Departamento pozicija neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo forrmuojamai praktikai (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-108/2010, 2009 balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, 2009 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-80/2009, 2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-502/2005, 2010 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-691/2010).Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas pažeidė pareiškėjo procesines teises protokole nenurodydamas, kokiu būdu reklama pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą, tiksliai ir aiškiai neatskleidė pažeidimo esmės, nebuvo tinkamai informuotas kuo konkrečiai jis kaltinamas ir kas tiksliai reklamoje pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą. Tokie Pareiškėjo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti. Departamentas 2010-09-16 įmonei surašė protokolą Nr. ATK2-062, kuris atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą, jame nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusių asmenų pareigos, vardai, pavardės, žinios apie atsakomybėn traukiamą juridinį asmenį, pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnis, straipsnio dalis, kurio reikalavimai buvo pažeisti. Dėl to darytina išvada, kad 2010-09-16 protokolas Nr. ATK2-062 buvo surašytas laikantis visų teisės akte nurodytų reikalavimų, tokiu būdu užtikrinant Pareiškėjo visas procesinės teises.pareiškėjas skunde nurodo, kad skirta piniginė bauda neturėtų būti skiriama, kadangi atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes - reklama patalpinta viename savaitraštyje, kurta ne Pareiškėjo, o reklamos paslaugų tiekėjo, bylos tyrimui nekliudė, aktyviai bendradarbiavo, sureagavo dėl galimo Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo ir reklamos platinimas buvo nutrauktas, nėra galiojančių nuobaudų, gailisi, ir nesant sunkinančių aplinkybių, Alkoholio kontrolės įstatymo tikslai gali būti pasiekti ir netaikant finansinės sankcijos. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl minimalios baudos sumažinimo vertintini kritiškai. AKĮ 34 str. 6 d. numatyta, kad už šio įstatymo 29 str. reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, - nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt bauda. AKĮ 34 str. 7 d. numatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. AKĮ 34 str. 8 d. nurodyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas Šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Departamentas, priimdamas 2011-10-06 Nutarimą Nr. ATK2-48/11, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Atsakovas savo kompetencijos ribose skyrė minimalią baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad skirta bauda yra per didelė padarytam pažeidimui. Ginčijamame Nutarime konstatuota, kad „Įmonė Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, tai vertintina kaip lengvinanti aplinkybė skiriant baudą - baudos dydį mažinant nuo baudos vidurkio link minimumo‘‘. Pareiškėjas yra vienas didžiausių ir seniai įkurtas ūkio subjektas, užsiimantis alkoholio verslu, kuriam turi būti puikiai žinomi alkoholio reklamos reikalavimai, dėl to negali būti pateisinamas pareiškėjo argumentas, kad teisėje pareiškėjo veikla prilygintina nerūpestingumui, kad veikė kaip maksimaliai rūpestingas ir AKĮ pažeidimo nesiekęs įvykdyti asmuo. Pareiškėjas ne pirmą kartą padaro Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, yra du kartus baustas už įvairius Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimus, tai laikytina pareiškėją neigiamai charakterizuojančiu požymiu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl naikinti ginčijamą Atsakovo Nutarimą nėra juridinio pagrindo. Pareiškėjui buvo skirta tinkama ekonominė sankcija ir baudos sumažinimas prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo įtvirtintiems tikslams. Be to, nagrinėjamu atveju skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Alkoholio kontrolės įstatymas ir ypač teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama ekonominė sankcija. Teismas privalo turėti omenyje įstatymų leidėjo nustatytos sankcijos dydį ir adekvatumo, ir proporcingumo aspektais nenukrypti nuo tokios sankcijos taikymo tikslų ir prasmės. Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus: ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Reklamos draudimai nustatyti ir Europos konvencijoje dėl televizijos be sienų, Europos Bendrijų tarybos 1998-10-03 direktyvoje 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi televizijos programų transliavimu, suderinimo. Nurodoma, jog įstatymų leidėjas, siekdamas apginti žmonių sveikatą, turi teisę riboti alkoholio reklamą, o pažeidus įstatymo nustatytus apribojimus, būtina taikyti atitinkamas poveikio priemones. Europos Chartijoje dėl alkoholio vartojimo nurodoma, kad būtina informuoti žmones apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, šeimai, visuomenei ir apie efektyvias priemones, kuriomis remiantis galima išvengti arba sumažinti alkoholio žalą, gerinti sveikatą, kontroliuojant alkoholio prieinamumą, įdiegti griežtą kontrolę, užtikrinti jau kai kuriose šalyse esančius apribojimus ir tiesioginės bei netiesioginės alkoholinių gėrimų reklamos draudimus. Priimant Atsakovo 2011-06-03 nutarimą Nr. ATK2-09/11 nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl dėl šios priežasties naikinti ginčijamą Atsakovo nutarimą nėra juridinio pagrindo. Remdamiesi išdėstytais argumentais ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., prašo: pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011-06-23 nutarimą Nr. ATK2-09/11.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėja UAB „Italiana Lt“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė skundą, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011-10-06 nutarimą Nr. ATK2-48/11, kuriuo pareiškėjai už LR alkoholio kontrolės įstatymo 20 str. 1 d. 6 punkto pažeidimą paskirta 10 000 Lt bauda.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Italiana Lt“ 2011-09-16 buvo surašytas protokolas Nr. ATK2-062 dėl to, kad ji pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 4,6,11 p., dienraščio „Lietuvos rytas‘‘ savaitiniame žurnale „Stilius‘‘ 2011 m. liepos 5 - 11 d. Nr. 27 viršelio vidinėje pusėje pateikė alkoholio reklamą UAB „ITALIANA LT‘‘ gaminamo putojančio vyno „Italiana Prestige‘‘ reklamą, minėtame puslapyje rusvame su burbuliukais fone pavaizduotos moters rankos, laikančios putojančio vyno „Italiana Prestige‘‘ butelį, viršuje pavaizduota kitos moters ranka, atkemšanti šio gėrimo butelį, nuplėšianti imituojančią „korseto‘‘ juostelę. Puslapio apačioje kairėje pusėje pavaizduota gelsvos spalvos pilna putojančio vyno taurė su burbuliukais, puslapio apačioje per vidurį rausvos spalvos rašytinėmis raidėmis netvarkingai užrašyta: „Atlaisvink korsetą‘‘. Protokole nurodyta, kad toks alkoholinio gėrimo putojančio vyno „Italiana Prestige‘‘ pristatymas žurnale ,,Stilius‘‘ sieja alkoholinio gėrimo vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su psichinės veiklos gerėjimu ir yra pateikiantis neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją (b. l. 15-16). Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2011-11-06 nutarimu Nr. ATK2-48/11 už Alkoholio kontrolės įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. numatyto pažeidimo padarymą, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 34, 35, 38, 39 str. pareiškėjai UAB „ Italiana LT “ nutarė skirti 10 000 Lt baudą. Nutarime nurodyta, kad aukščiau minėta frazė „Atlaisvink korsetą‘‘ kartu su vaizdinio pateikimu yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Pateikta frazė ir stilizuotas reklamos apipavidalinimas yra klaidinanti ir neteisinga, kadangi negalima patvirtinti pateiktos informacijos, kad alkoholinių gėrimų vartojimas gerina fizinę ir psichinę būklę, kaip teisingos, kad vartojant alkoholinius gėrimus atpalaiduojama fizinė ir psichinė žmogaus sistema. Darytina išvada, kad savaitiniame žurnale patalpinta reklama teikiama informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui. Minėta informacija, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės veiklos pagerėjimu yra neteisinga ir klaidinanti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p. prasme. Tokia informacija neatitinka teisingos reklamos reikalavimų. Įmonė teigia, kad reklama siekta pabrėžti produkto subtilumą, kad jis turėtų būti perkamas kaip ypatingų progų ir jaukių švenčių atributas. Lietuvos vyriausiojo teismo formuojama praktika, tokie teiginiai apskritai negalimi kaip pažeidžiantys Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. reikalavimus, kadangi susidarytų įspūdis, kad be šio gėrimo vakarėlis bus beprasmis, o vakaras taps eilinis bei neįsimintinas (2070 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5 6-691/2010) (b. l. 7-11).
Pažymėtina, kad pagal LR alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu (4 punktas); siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 punktas); siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (7 punktas); siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu (8 punktas); palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą (9 punktas); pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 punktas). Pagal LR alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Apibendrinant nustatytą reglamentavimą, pripažintina, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje A63-1586/2008; 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009, 2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858–717/2010). Konkrečioms faktinėms aplinkybėms taikant alkoholio reklamos sąvoką sudarantį pirmąjį elementą pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu ( 2004 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2–604/2004). Aiškindamas LR alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį ( 2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–395/2010), taip pat akcentavęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai ( 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261–1160/2009).
Pareiškėjas neginčija, kad leidinyje „Stilius“ pareiškėjos užsakymu išspausdinta alkoholinio gėrimo – putojančio vyno „Italiana Prestige“ reklaminė medžiaga yra alkoholio reklama AKĮ 2 str. 4 dalies prasme, tačiau nesutinka, kad jos pateikta reklama pažeidžia AKĮ 29 str. 1 d. 4, 6 bei 11 punktų nuostatas ir tvirtina, kad Tarnybos Nutarime pateikta reklamos interpretacija nėra teisinga ir pagrįsta, nes Tarnybos vertinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas įrodymais. Teismo vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra abu elementai, t. y., kad pareiškėjo pateiktomis frazėmis siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, ir šios frazės yra neabejotinai susijusios su pareiškėjo komercine veikla. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo paskleista informacija yra susijusi su jo ūkine ir finansine veikla ir kad pareiškėjas, skleisdamas tokią informaciją, siekia komercinės naudos.
Vertinant pareiškėjo argumentus, kad atsakovo vertinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas įrodymais, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinanti reklama - reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., pvz., 1998 m. liepos 16 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimą Procter & Gamble prieš VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. A556-997/2008). Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tarnyba išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl savaitiniame žurnale „Stilius‘‘ alkoholinio gėrimo putojančio vyno „Italiana Prestige‘‘ reklamoje pateiktų nagrinėjamų frazių atitikties alkoholio reklamos sąvokai bei konstatavo, kad ši informacija LR alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra draudžiama. Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas 2011-10-06 nutarimą, teisingai nustatė, jog savaitiniame žurnale „Stilius‘‘ 2011 m. liepos 5 - 11 d. Nr. 27 pateiktos alkoholinio gėrimo putojančio vyno „Italiana Prestige‘‘ reklamos visas turinys (vaizdai, užrašas ir kt.) patvirtina, jog pareiškėjas siekė susieti alkoholinių gėrimų vartojimą su psichinės veiklos ir fizinės veiklos pagerėjimu, teigiamais pojūčiais, taip formuojant palankų požiūrį į alkoholį. Nors pareiškėja nurodo, kad atsakovo pateiktas reklamos vertinimas grindžiamas ne tiesioginėmis tekste vartojamos frazės „Atlaisvink korsetą‘‘ ir šampano butelio atkimšimo proceso sąsajomis, bet paslėpto konteksto įžvalgomis, tačiau ginčijamo nutarimo motyvai patvirtina, kad nagrinėjamas užrašas bei pateikiamas vaizdas buvo vertinamas sistemiškai, kaip sudėtinės reklamos dalys, nukreiptos į vieną tikslą- skatinti įsigyti ir vartoti reklamuojamą alkoholinį gėrimą. Pažymėtina, kad minėtoje informacijoje nėra užsiminta apie alkoholio žalą sveikatai, tuo tarpu žalingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui yra visuotinai pripažintas faktas, todėl teiginiai, leidžiantys suprasti, kad alkoholio vartojimas turi minėtą teigiamą poveikį žmogaus savijautai, nuotaikai, fizinei būklei ir net gali padėti išspręsti tam tikras problemas, yra vertintini kaip klaidinanti reklama minėtų LR alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų prasme. Taigi, pateikta reklama pagrįstai pripažinta draudžiama LR alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Kadangi AKĮ 29 str. 1 d. 4, 6, 11 p. įtvirtintas absoliutus draudimo pobūdi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti UAB „RAIT‘‘ tyrimo apklausos duomenys nepaneigia atsakomybės dėl draudžiamos alkoholio reklamos pateikimo.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo procesines teises, nes protokole nenurodė kokiu būdu reklama pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą, tiksliai ir aiškiai neatskleidė pažeidimo esmės, nebuvo tinkamai informuotas kuo konkrečiai jis kaltinamas ir kas tiksliai reklamoje pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą.
Pareiškėjo nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2010-09-16 pareiškėjui surašė protokolą Nr. ATK2-062 atitinkantį Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytų reikalavimų, nes protokole nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusių asmenų pareigos, vardai, pavardės, žinios apie atsakomybėn traukiamą juridinį asmenį, pažeidimo padarymo vietą, laiką bei pažeidimo esmę, nurodytas Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnis, straipsnio dalis, kurio reikalavimai buvo pažeisti. Atsižvelgiant į tai, 2010-09-16 protokolas Nr. ATK2-062 surašytas laikantis visų teisės akte nustatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo procesinių teisių pažeidimo.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skirta piniginė bauda neturėtų būti skiriama, kadangi atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes - reklama patalpinta viename savaitraštyje, kurta ne pareiškėjo, o reklamos paslaugų tiekėjo, bylos tyrimui nekliudė, aktyviai bendradarbiavo, sureagavo dėl galimo Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo ir reklamos platinimas buvo nutrauktas, nėra galiojančių nuobaudų, gailisi, ir nesant sunkinančių aplinkybių, Alkoholio kontrolės įstatymo tikslai gali būti pasiekti ir netaikant finansinės sankcijos.
Teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos dydį, pažymi, kad šiuo aspektu yra sutiktina su atsakovo argumentais, jog pareiškėjui Nutarimu yra skirta minimali sankcijoje numatyta 10 000 litų dydžio bauda, atsižvelgta į lengvinančias bylos aplinkybes, tai, kad pareiškėjas nekliudė tyrimui. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, kad minimali AKĮ 34 straipsnio 6 dalyje numatyta ekonominė sankcija yra neproporcingai didelė pareiškėjui, neatitinka pažeidimo masto ar yra aiškiai neprotinga, todėl nėra pagrindo panaikinti ar sumažinti Nutarimu pareiškėjui paskirtą 10 000 litų dydžio baudą.
Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintina, kad atsakovas ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, remdamasis byloje esančiais įrodymais bei priėmė motyvuotą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos skundo argumentais nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Italiana LT“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.