- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 1S-344/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 10-1-00119-13
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- D. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad bendrininkų grupe su A. K., M. P., J. Š. ir mirusiuoju S. R. (S. R.) grasindami fiziniu smurtu ir susidorojimu, panaudodami fizinį smurtą, prievartavo svetimą turtą, t. y., 2012 m. lapkričio 17 d. apie 13 val., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė M. B. prisipažinti pavogus cigaretes arba perduoti jam didelės vertės turtą, t. y. 50 000 Lt, kuriuos šis neva skolingas už pavogtas cigaretes.
Taip pat, D. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. M. (A. M.) ir I. K., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, melagingai žadėdamas gražinti 2 600 Lt J. O. skolą, 2013 m. vasario 1 d. apgaule užvaldė nukentėjusiojo V. V. turtą – 2 700 Lt, atlikdamas finansines operacijas neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Taip pat, D. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su I. K. ir A. M., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2013 m. vasario 14 d. apgaule užvaldė nukentėjusiųjų A. M. ir S. M. turtą už 4 000 Lt, atlikdamas finansines operacijas neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Taip pat, D. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. P., J. Š. ir I. K., 2013 m. vasario 24 d. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką ir pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, t. y. pagrobė M. S. automobilį už 2 360 Lt.
Taip pat, D. P. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. Š., M. P. ir dviem nenustatytais asmenimis, 2013 m. vasario 25 d. nepateikiant muitinės kontrolei iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes „Fest7“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais.
D. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2013 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad jis kaltinamas sunkių, apysunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos gresia griežtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, D. P. nesaistomas tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje, anksčiau tris kartus teistas, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, galimai turi ryšių užsienyje. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis D. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. P. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir jį iš suėmimo paleisti.
Kaltinamasis skunde nurodo, kad nesilaikydamas nacionalinių teisės aktų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, tinkamai nesivadovaudamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas klausimą dėl suėmimo termino jam pratęsimo, teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė neteisingas išvadas dėl suėmimo termino pratęsimo.
D. P. teigimu, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismas iš esmės rėmėsi vienos iš inkriminuojamų veikų sunkumu ir gresiančia bausme, taip pat tariamai silpnais socialiniais ryšiais. Vertindamas jo socialinius ryšius teismas apsiribojo tik tuo, kad jis nevedęs, tačiau nevertino jo turimų socialinių ryšių su tėvais, seneliais, kitais artimai giminaičiais. D. P. teigimu, nors jis ir nevedęs, nedirba, tačiau iki suėmimo gyveno su seneliais, padėjo jiems ūkyje. Apie jo turimus socialinius ryšius patvirtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo suteikti leidimai pasimatyti su artimaisiais bei bendrauti su jais telefonu. Be to, suimtasis skunde pažymi, kad nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Byloje yra pateikti duomenys, kad laisvėje turėtų galimybę dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. D. P. tvirtinimu, teismo argumentas dėl jo turimų ryšių užsienyje tėra prielaida, paremta vienu iš jam pareikštų kaltinimų.
D. P. skunde taip pat nurodo, kad teismo išvados, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, yra neproporcingos ir neobjektyvios, paremtos iš esmės tik vienos iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, iš jam inkriminuotų veiksmų matyti, kad jis (D. P.) nukentėjusiajam negrasino ir fizinio smurto prieš jį nevartojo. Tuo tarpu už kitas inkriminuojamas nusikalstamas veikas jam gali būti paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad laisvėje jis ketintų ar rengtųsi daryta naujas veikas.
Suimtasis skunde taip pat pažymi, kad kitiems kaltinamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės ir tai, niekaip netrukdė užbaigti ikiteisminį tyrimą.
D. P. prao skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. P. skundas atmestinas.
Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti D. P. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs ir nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. paties kaltinamojo D. P. parodymai, kitų kaltinamųjų (J. Š. ir kt.), liudytojų (R. V. ir kt.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūros, operatyvinių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.
Atsakant į D. P. skundo argumentus pažymėtina, kad skunde minima jo veiksmų apimtis bendrininkų grupe darant atskirus nusikaltimus bus įvertinta išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme ir neturi lemiamos reikšmės tęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Be kitų nusikaltimų D. P. kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kuriuos sankcijose numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau kaip teisingai pažymima skunde, ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau, priešingai negu teigiama skunde, teismo išvada dėl šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimo grindžiama ir kitais bylos duomenimis. Pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad D. P. praeityje teistas tris kartus, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių. Pažymėtina, kad ankstesnis asmens teistumas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti jam šią kardomąją priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. P. nesaistomas tvirtų šeiminių ryšių, iki suėmimo nedirbo ir nesimokė. Nors, skunde kaltinamasis teigia, kad bendrauja su tėvais ir seneliais, tačiau jam buvo leista bendrauti su artimaisiais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šie suimtojo turimi ryšiai nevertinti kaip galintys jį sulaikyti nuo galimybės bėgti (slėptis), siekiant išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad vienos iš kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų tarptautinis pobūdis rodo jo galimus ryšius užsienyje, taip pat iš dalies patvirtina pasislėpimo tikimybę. Todėl nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje D. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas tęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam D. P., Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė ir kitą – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas (įtariamas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. D. P. pareikšti kaltinimai dėl aštuonių tyčinių nusikaltimų, iš kurių du priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai ir yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad savanaudiškas kaltinamajam D. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis, smurto panaudojimas bendrininkų grupe siekiant užvaldyti svetimą turtą, ankstesni teistumai už panašaus pobūdžio nusikaltimus, pragyvenimo lėšų neturėjimas, pagrįstai leido teismui manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas. Todėl priešingai negu tvirtinama skunde, pagrįsta yra teismo išvada, kad laisvėje D. P. gali daryti naujus nusikaltimus.
Skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad iki suėmimo dirbo senelių ūkyje, laisvėje turėtų galimybę įsidarbinti, iš esmės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad tai, jog kitiems kaltinamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės nėra pagrindas jam pakeisti kardomąją priemonę, nes kiekvienu atveju teismas individualiai sprendžia kardomosios priemonės klausimą.
Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos nutartį. Priešingai negu teigiama suimtojo skunde, pratęsdamas kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apygardos teismas atsižvelgė į nacionalinę teismų praktiką, EŽTT jurisprudenciją ir nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Kita vertus, D. P. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks kaltinamojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo D. P. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.