Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovui E. G., jo atstovei advokato padėjėjai Inetai Agazzi, atsakovės atstovui advokatui Sauliui Alysui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei N. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją ir pagal atsakovės priešieškinį dėl turto pripažinimo atsakovės N. G. asmenine nuosavybe ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2002-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-983-15/2002 buvo nutraukta E. G. ir N. G. santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią žemės sklypas (duomenys neskelbtini) registruotas N. G. vardu palieka N. G., 2012-06-06 sklypui Nr. 39 suteiktas namo numeris 33 (16-17, 21-23 b.l., 1 t., 40 b.l., 2 t.). Sklype šiuo metu yra pastatytas gyvenamasis namas, kurio vertė ieškovą konsultavusių turto vertintojų nuomone yra apie 125000 litų (10-15, 18-20 b.l., 1 t.) 2012-04-10 ieškovas savo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo (25 b.l., 1 t.). N. G. 2012-07-20 kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodė, kad E. G. vengia išlaikyti vaikus (48-49,148 b.l., 1 t.). Ieškovė 2007-2012 metais buvo paėmusi kreditų iš paskolas teikiančių įmonių bei privačių asmenų (61-74, 98-99 b.l., 1 t.). N. G. buvo namo šildymo sistemos, valymo įrengimų, plastikinių langų užsakovė (71- 97 b.l., 1 t.). N. G. 2003-11-14 pardavė jai priklausiusį butą už 24000 Lt (100-101 b.l., 1 t.). Leidimas rekonstruoti sodo namelį į gyvenamąjį namą nebuvo gautas (143-144 b.l., 1 t.). E. G. 2013-03-29 buvo Statinio kadastrinių matavimų užsakovas (173 b.l., 1 t., 3-21 b.l., 2 t.). 2012-03-20 nekilnojamojo turto agentūros vertinimu žemės sklypas ir sodo namas įvertinti 125000 Lt, vertinimas pateiktas kaip konsultacija, N. G. sklypas priklauso nuo 1996-09-09 (10-12, 199-204 b.l., 1 t.). 1991 metais ankstesnio sklypo savininko A. B. užsakymu buvo parengtas sodo namelio projektas, išduotas leidimas statyti (180-198 b.l., t.1). Sutikus kaimyninių sklypų savininkams, ir sodų bendrijos „Šventupis“ valdybai, 1996-12-21 Šiaulių rajono meras potvarkiu Nr.672 leido N. G. rekonstruoti sodo namelį į gyvenamąjį namą, tuo pačiu potvarkiu N. G. įpareigota rekonstrukcijos darbus vykdyti tik turint nustatyta tvarka paruoštą, suderintą bei valstybinėje statybos inspekcijoje įregistruotą projektinę dokumentaciją (37-39 b.l., 2 t.). N. G. pajamo 2013 metais buvo 1/2 minimalaus atlyginimo, jai buvo skirta 540 Lt dydžio šalpos pensija neįgaliajam (41-42, 66 b.l., 2 t.). Nekilnojamojo turto registre N. G. vardu yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. 9132-0001-0039 Raizgių g. 33, Raizgių k., joks pastatas ar statinys nurodytu adresu neįregistruotas (84-85, 98 b.l., 2 t.). E. G. pateikė sąrašą apie atliktus darbus, jo paskaičiuota 2002-2011 metais jo atliktų darbų vertė yra 51950,00 Lt, kvalifikuoto specialisto A. A. išvadoje nurodoma, kad darbų vertė paskaičiuota minimaliomis sąnaudomis (127-128, 166-167 b.l., 2 t.). E. G. 2003 metais buvo paėmęs 5700 Lt paskolą, 2004 metais pardavė akcijų, už kurias gavo 3300 Lt (124-135 b.l., 2 t.). Ieškovas kreipėsi į UAB „Gedvalda“ dėl projekto parengimo savavalinės statybos įteisinimui, darbų atlikimo kaina-6000 Lt, 2014-05-29 sutartyje reikalaujama už kiekvieno darbo atlikimą sumokėti iki jį atliekant, ieškovas už pradinį etapą sumokėjo ir darbai atlikti, tolesniems darbams atlikti reikalingas sklypo savininkės dalyvavimas (142-143, 163-165 b.l., 2 t.). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014-07-08 Privalomu nurodymu Nr.PRN-60-140708-00023 nurodė statytojams N. G. ir E. G. ne vėliau, kaip 2015-01-09 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014-06-25 surašytas savavališkos statybos aktas Nr.SSA-60-140625-00021, padarinius (144-152,162 b.l., 2 t.).

Žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas, jo tėvas, kiti asmenys padėjo dirbti statybos darbus, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie medžiagų pirkimą ir darbų atlikimą ar jų mąstą nėra pateikta, liudytojai patvirtino, kad su jais buvo atsiskaityta už darbus kitomis paslaugomis, ar darbais, nei ieškovas, nei atsakovė nėra už atliktus darbus niekam skolingi. Ieškovo sąmata ir jo pateikti rašytiniai įrodymai apie parduotas akcijas, ar imtą paskolą nepatvirtina, kad būtent tie darbai, tokia apimtimi ir tokios vertės buvo atlikti. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad gautus už akcijas pinigus ir paimtą paskolą ieškovas panaudojo namo statybai. Ieškovas nepateikė duomenų apie 2002-2011 metais gautas darbines ar kitas pajamas, jo vardu nėra užsakyta paslaugų, nėra duomenų apie atliktus mokėjimus už darbus. Liudytojų parodymai apie dirbtus darbus netikslūs, nėra išlikusių jokių rašytinių darbų vertės įrodymų, be to, liudytojai yra su ieškovu ar jo tėvu giminystės ar kitais ryšiais artimai susiję asmenys, todėl nesant kitų liudytojų parodymus patvirtinančių įrodymų, teismas šiais liudytojų parodymais nesivadovauja.

Sutuoktinių N. G. ir E. G. bendroji jungtinė nuosavybė buvo padalyta ir pasibaigė, nutraukus šalių santuoką, žemės sklypas liko N. G. asmenine nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Pažymėtina, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad ši byla nebūtų buvusi inicijuota, jei atsakovė nebūtų pareikalavusi mokėti vaikams didesnį išlaikymą nei buvo susitarta nutraukiant šalių santuoką.

Turtas, kurį E. G. ir N. G. sukūrė arba pagerino po santuokos nutraukimo, negali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jis galimai galėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo namas, už prisidėjimą prie kurio pagerinimo ieškovas prašo priteisti jam kompensaciją, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, jo galima vertė nustatyta tik konsultacijų pagalba. Kaip patvirtino ieškovas ir atsakovės atstovas, statyba yra savavališka, neįteisinta, be to, yra surašytas savavališkos statybos aktas, pagal kurį statytojai privalo iki nurodyto termino savavališkos statybos padarinius pašalinti, nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovė nėra pasikreipusi dėl nustatyto termino pratęsimo, statybos įteisinti neketina. Neįteisinus statybos, gyvenamojo namo negalima įregistruoti nekilnojamojo turto registre, jis neturi rinkos vertės. Teismas 2014-06-06 parengiamojo posėdžio metu pasiūlė šalims atlikti veiksmus, kad įteisinti bei įregistruoti turtą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, tokie veiksmai nebuvo atlikti, nes atsakovė, būdama sklypo savininke, nesutiko dėl tolesnių veiksmų atlikimo, neprisidėjo lėšomis, todėl šiuo metu jokie įteisinimo darbai neatliekami ir nėra aišku, ar iš viso bus atlikti iki nurodytos datos. Teismas konstatuoja, kad šalių ginčo objektas yra neįregistruotas statinys, kurį jo statytojai- E. G. ir N. G. yra įpareigoti nugriauti. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama (LAT c.b. skyriaus 2011-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011).

Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kadangi pastatai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis). CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą.

Kadangi gyvenamasis namas, dėl kurio vyksta ginčas, nėra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, neįregistruotas nustatyta tvarka, ir yra priimtas Valstybės įgaliotos institucijos nurodymas jį nugriauti, negali būti patenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti statinį bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe bei atidalinti ieškovo dalį, priteisiant jam 50000 Lt kompensaciją, nes nesuformuotas ir neįregistruotas daiktas neturi rinkos vertės, be to, ieškovas neįrodė savo indėlio į daikto rekonstravimą ar pagerinimą.

Netenkintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti atsakovei N. G. visas ieškovo E. G. statinio, pastatyto ant atsakovei N. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) statytojo teises. Toks reikalavimas negali sukelti atsakovei jokių teisinių pasekmių, nes ji ir šiuo metu yra laikoma neteisėto statinio statytoja, priteisus jai ieškovo statytojo teises, atsakovė papildomų teisių neįgytų. Tuo tarpu ieškovas galimai išvengtų įpareigojimo prisidėti prie neteisėto statinio nugriovimo, nes šiuo metu įpareigojimas nugriauti statinį liečia abu statytojus- E. G. ir N. G..

Atsakovės priešieškinio reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas, nes nesuformuoto ir tinkamai neįregistruoto nekilnojamojo daikto teismas negali pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, į bylą nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad pastatas yra pastatytas teisėtai, atsakovės reikalavimas pripažinti gyvenamąjį namą jos asmenine nuosavybe atmestinas.

Šioje byloje 2012-04-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė- įrašas viešame registre, uždraudžiant atsakovei N. G., a.k(duomenys neskelbtini) perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą- žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (31-32 b.l., 1 t.). Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalims viena iš kitos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Valstybė šioje byloje patyrė 48,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo ir atsakovės po lygiai- po 24,20 Lt iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš E. G., a.k.3681223040, ir N. G., a.k(duomenys neskelbtini) po 24,20 Lt (dvidešimt keturis litus 20 ct (po 7,01 euro -7 euro, 1 euro centą)) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę- įrašą viešame registre, uždraudžiant atsakovei N. G., a.k(duomenys neskelbtini) perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą- žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.