- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-10
- Bylos Nr.
- e2-3236-1056/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00289-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- G. Ž., L. V.
- Trečiasis asmuo
- Pasvalio socialinių paslaugų centrui
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov, Silvija Streikutė
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Agnei Naktinienei, Jolitai Klingaitei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Pasvalio socialinių paslaugų centro atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. V., G. Ž., trečiajam asmeniui Pasvalio socialinių paslaugų centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius), prašo: neterminuotai apriboti tėvų valdžią G. Ž. ir L. V. jų nepilnamečio sūnaus D. Ž. atžvilgiu; priteisti iš G. Ž. jo nepilnamečio sūnaus D. Ž. naudai 140 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės; nustatyti D. Ž. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo adresu: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Procesiniuose dokumentuose, atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad L. V. ir G. Ž. šeima Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šeimai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, maisto organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, bei specialiosios socialinės paslaugos: kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas buityje, namų ruošoje, apsiperkant, mokant mokesčius, prižiūrint vaikus. Iš apskaitos šeima išbraukta 2018-06-30. L. V. ir G. Ž. šeimoje vaiko teisių pažeidimai fiksuoti nuo 2015 metų. Pranešimai gauti 2015, 2017, 2018 metais dėl galimo smurto prieš vaiką. Reaguojant į 2018 m. kovo 5 d. gautą pranešimą buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, vaikas auga aplinkoje kurioje galimai smurtaujama. Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi c.b. (duomenys neskelbtini) patvirtino G. Ž. ir L. Š. (V.) taikos sutartį pagal kurią D. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. Ž.. Iš vaiko motinos L. Š. (V.) sūnaus išlaikymui buvo priteista po 140 Eurų. Nustatyta D. Ž. bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančia motina. 2018-12-03 G. Ž. šeimai atlikus šeimos pagalbai poreikio vertinimą buvo nustatyta, kad šeimoje reiškiasi trečias socialinės rizikos grėsmės lygis. 2018-12-05 atvejo vadybos posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos planas. Plane G. Ž. buvo įpareigotas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tą daryti jis vengė, teigdamas, kad alkoholio vartojimas jam nesukelia socialinių problemų. Būtent dėl galimos priklausomybės alkoholio vartojimui ir kitų socialinių problemų šeimoje pagalbos planas ne kartą buvo peržiūrėtas ir pildomas naujomis pagalbos priemonėmis ir įsipareigojimais, kurias G. Ž. vykdė tik iš dalies. 2019-04-23 Skyriuje iš policijos gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodoma, kad du mažamečiai vaikai, apsirengę tik pižamomis, stovi gatvėje, prašo pravažiuojančių iškviesti policiją, nes namuose yra neblaivus tėvas. Pasak vaikų namuose yra blaivi mama. Policijos pareigūnai nuvykę į šeimos namus G. Ž. nustatė 1,27 prom. girtumą. Namuose kartu buvo jo draugė L., kuri buvo blaivi. Namuose nebuvo nustatyta išgertuvių požymių. Nagrinėjant gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą D. Ž. buvo pildoma grėsmės lygio anketa ir vertinamas vaikui grėsmės lygis šeimoje, tačiau atsižvelgiant į surinktą informaciją vaikui grėsmės lygis nenustatytas (2019-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022-01-17 į Skyrių telefonu kreipėsi (duomenys neskelbtini) mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ socialinė pedagogė informuodama apie galimą vaiko teisių pažeidimą D. Ž. atžvilgiu. Ant berniuko ausies buvo pastebėta mėlynė. Berniuko žodžiais, jį savaitgalį mušė tėtis ir kita mama. Berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną Skyriaus specialistės nuvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, kurias pasitiko mokyklos socialinė pedagogė ir informavo, kad D. Ž. nuo pirmadienio iki penktadienio po pamokų būna ir nakvoja mokyklos bendrabutyje, o savaitgaliui grįžta namo. Specialistės išklausė nepilnamečio D. Ž. nuomonę. Su berniuku bendrauta mokyklos salėje, nedalyvaujant pašaliniams asmenims. Berniukui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. D. kalbėjo labai neaiškiai, į klausimus dažniausiai atsakinėjo pavieniais žodžiais. Vaikas teigė, kad jam mokykloje patinka, turi daug draugų, namo važiuos ne šiandien. Berniukas teigė, kad nori gyventi su mama L. Paklausus D. kodėl jo mėlyna dešinė ausis, jis atsakė, kad jį mušė tėtis ir „kita mama“ A. Paprašius parodyti galvą, berniukas neprieštaravo. Apžiūrėjus berniuko galvą ant dešinės ausies ir už jos matėsi šviesiai mėlynos kraujosruvos. Į klausimą už ką tėtis ir „kita mama“ jį mušė, berniukas atsakė nežinantis už ką. Vaikas pasakojo, kad šeštadienį iš ryto tėtis buvo girtas, nes su „kita mama“ A. gėrė vyną. Į klausimą su kuo ir kur D. tėtis ir „kita mama“ mušė, vaikas atsakė, kad tėtis ranka trenkė per abi ausis, o „kita mama“ ranka trenkė į galvos priekį ir pakaušį. Vaikas teigė, kad jam skaudėjo ir jis verkė ir tvirtino, kad tėtis ir „kita mama“ mušė tik jį vieną, brolio nemušė. Į klausimą ar jį mušė pirmą kartą, vaikas atsakyti negalėjo. Pasak berniuko sekmadienį niekas jo nemušė, jis visą dieną pragulėjo ant lovos, žiūrėjo televizorių, į lauką nėjo, nes eiti jam niekas neleido. Namuose kažką valgė, bet ką valgė, D. pasakyti negalėjo. 2022-01-18 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas G. Ž. atžvilgiu dėl fizinio smurto panaudojimo prieš mažametį sūnų. Vyras teigė, kad pamatęs sūnaus netinkamą elgesį supyko „gal per stipriai pasukau jam ausį...>>. Tikrai pasukau ausį ne specialiai, taip gavosi iš pykčio ir tai buvo pirmas kartas. G. Ž. sutiko priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą. Nuo 2022-01-27 Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centre atvejo vadyba taikoma L. V. šeimai, teikiama socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga. 2022-01-31 L. V. informavo socialinį darbuotoją, kad atsisakė priimti mobilios komandos pagalbą, nes nenorinti auginti savo vaiko. Moters teigimu, sūnaus tėvas G. Ž. yra ne kartą smurtavęs prieš ją ir vaiką, todėl bijo keršto, kuomet iš jos bus paimtas vaikas. Moteris pergyveno kad nepajėgs finansiškai išlaikyti sūnaus. Su sutuoktiniu yra susilaukę dukros. L. V. sūnų paskutinį kartą matė 2019 m. vasario mėn., nuo tol laiko ji su D. matėsi vieną kartą gyvai ir du kartus kalbėjosi telefonu. Priteisto išlaikymo sūnui nemoka. L. V. yra apribota motinos valdžia jos dviejų dukrų atžvilgiu 2011 m.2022-02-08 vyko L. V. atvejo vadybos posėdis. Posėdžio metu buvo numatytos šios pagalbos šeimai priemonės: psichologo konsultacijos motina, bendrauti su sūnumi nuotoliniais vaizdo skambučiais, domėtis vaiko ugdymusi, pasiekimais, socialinio darbuotojo konsultacijos, pagalba. Po atvejo vadybos posėdžio L. V. telefonu susisiekė su MK specialistais ir informavo, kad ji nori ir sutinka priimti intensyvią MK pagalbą. L. V. šeimai. Rekomendacijose nurodoma, kad L. V. palaikė kontaktą su mobilios komandos specialistais, bet viso mobilios komandos darbo metu moters emocinė būklė buvo dinamiška - moteris priėmė pagalbą formaliai, galimai situaciją vertino neadekvačiai. MK specialistai susitikimo su L. metu pastebėjo, kad moteris nerimauja dėl galimų pasikeitimų šeimos gyvenime. Liko neaiški L. V. vyro pozicija. Kitas dalykas kėlęs nerimą mobilios komandos specialistams, tai motinos nerealistiškas požiūris į vaiką. L. sakė, kad stengėsi žiūrėti į sūnų kaip į “sveiką” vaiką. Bet toks požiūris formuoja nerealistiškus lūkesčius vaiko atžvilgiu ir neadekvačius reikalavimus. Kita konsultacija, dėl kurios su L. buvo sutarta iš anksto neįvyko. Vaiko motina trumpąją sms žinute parašė “nėra apie ką kalbėti, leiskite ramiai gyventi, jei ne, tai kreipsiąs į teismą dėl psichologinio smurto”. Kitą dieną paskambinus L., ji šaukė į telefono ragelį, kad jai daromas spaudimas, kad ji nenori nieko girdėti apie “šitą vaiką” ir nenori turėti su juo nieko bendro, kad jai nereikia mobilios komandos pagalbos ir prašė nebeskambinti. Po savaitės darbo su L., ji atsisakė bendrauti su mobilios komandos specialistais, atsisakė bendrauti su sūnumi D., pastangų pakeisti situacijos nedėjo, todėl šeimoje situacija liko be pakitimų. Dėl to specialistai galėjo teigti, kad tuo metu L. V. buvo nepasirengusi spręsti problemų. MK specialistų manymu motina neturi pakankamai vidinių resursų ir žinių būtinų neįgalaus vaiko priežiūrai ir ugdymui. Iš Pasvalio socialinių paslaugų centro Globos centro pateiktų Vaiko tėvų, giminaičių ar fizinių asmenų, su vaiku susijusių emociniais ryšiais, susitikimo su vaiku protokolų matyti, kad L. V. su sūnumi Donaldu po ilgos pertraukos pradėjo bendrauti nuotoliniu būdu. 2022-05-02 vyko pirmas jų susitikimas. Susitikime dalyvavusių globos koordinatorių teigimu D. labai džiaugėsi. Bandė papasakoti, kad gyvena su globėja. L. V. sūnų supažindino su mažąja seserimi. Gyrė vaiką, vadino mažybiniais žodžiais, teigė, kad pasiilgo. Sekantys du susitikimai2022-05-12, 2022-05-19 vyko taip pat nuotoliniu būdu. D. piešė mamai piešinius, stengėsi atsakyti į mamos užduotus klausimus, tačiau dėl turimos negalios to padaryti nepavykdavo. Trečio susitikimo metu buvo stebimas besimezgantis mamos ir sūnaus ryšis. Vaikas noriai atsakinėjo į mamos užduodamus klausimus. Iš 2022-05-24 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. V. buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) susitikti su sūnumi D. Protokole nurodoma, kad motina siekė palaikyti fizinį kontaktą su sūnumi, domėjosi vaiko pomėgiais, gyrė už dovanotą piešinį, atvežė jam lauktuvių. D. taip pat džiaugėsi rodomu mamos dėmesiu. Tačiau bendravimą patęsus lauke, L. V. didesnį dėmesį skyrė savo dukrai, o ne D. Atsisveikino paskubomis, apie kitą susitikimo laiką neužsiminė, tai labai nuliūdino D. Daugiau L. V. su sūnumi D. gyvai susitikusi nebuvo, nebendravo su juo ir nuotoliniu būdu. Atsakovas G. Ž. nuo 2022 m. birželio mėn. iš anksto, savarankiškai susitaręs su globos centro koordinatore, tarpininkaujant socialinei darbuotojai reguliariai susitikdavo su sūnumi D. Pasvalio socialinių paslaugų centre. Visada atsinešdavo lauktuvių arba kartu su sūnumi eidavo jų nusipirkti į netoliese esančia parduotuvę. Rugsėjo mėnesį G. Ž. Šiaulių tardymo izoliatoriuje atlikinėjo 26 parų arešto bausmę paskirtą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu, tai į susitikimus su D. atvykdavo jo sutuoktinė A. Kartais susitikimų metu nuo vyro sklisdavo nemalonus kvapas, jis būdavo nešvarus ir netvarkingas. 2022-11-01 turėjęs įvykti susitikimas su sūnumi neįvyko, nes G. Ž. galimai buvo neblaivus. Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos 2023-02-06 rašto matyti, kad D. tėvai jo ugdymu ir gyvenimu mokykloje nesidomi (neskambina, nelanko), D. rūpinasi budinti globotoja, kuri visada reaguoja į mokyklos pedagogų rekomendacijas, domisi jo ugdymu. Tiek G. Ž. tiek L. V. šeimų pagalbos planų peržiūros vyko kas keli mėnesiai. Posėdžių metu buvo sprendžiama kaip atsakovams sekasi įgyvendinti numatytas priemones, ar išnyko D. Ž. laikinosios globos nustatymo priežastys ir vaiką būtų galima grąžinti tėvo ar motinos priežiūrai. 2023-02-08 Pasvalio socialinių paslaugų centro Motyvuotame siūlyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad šeimai buvo teikiama intensyvi ir įvairiapusiška pagalba, tačiau G. Ž. nedėjo pastangų, jis nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, nenorėjo keisti gyvenimo būdo bei stokojo motyvacijos susigrąžinti sūnų į šeimą, todėl siūlo inicijuoti G. Ž. tėvų valdžios apribojimą. 2023-02-10 Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro Motyvuotame siūlyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad L. V. paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu vykusio 2023-02-07, nurodė, kad nesiims jokių priemonių susigrąžinti D. į namus, nelankys jokių mokymų, nesikonsultuos vaiko pasiėmimo klausimais. Teigė, kad nenorinti turėti jokių ryšių nei su vaiko tėvu, nei su sūnumi. Atvejo vadybos specialistų teigimu ji nenorinti prisiimti įsipareigojimų, atsakomybės, nes sūnus turi negalią, jam reikalinga priežiūra, specialistų pagalba. L. V. nėra motyvuota priimti savo sūnaus į šeimą (duomenys neskelbtini). Visos įmanomos pagalbos šeimoms priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei arba pavojus galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. 2022-02-17 Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. Ž. laikinuoju globėju buvo paskirtas Pasvalio socialinių paslaugų centras. Berniukas apgyvendinta budinčio globotojo šeimoje. D. Ž. gyvenimo sąlygos yra tinkamos, globotojo šeimoje yra visi jo poreikių tenkinimui reikalingi baldai ir daiktai. Duomenų, kad atsakovas gera valia teiktų išlaikymą vaikui, nėra. D. Ž. yra dvylikos metų amžiaus, yra ugdomas (duomenys neskelbtini) mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ 7 specialiojoje klasėje. Iš medicininių dokumentų matyti, kad nepilnamečiui nustatytas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Nuo 2018-08-16 iki 2027-03-19 nustatytas vidutinis neįgalumas. Įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, ugdymo priemonėms, ypatingai tinkamai sveikatos priežiūrai bei asmens higienai užtikrinti, laisvalaikiui ir pan. Pagal Sodros duomenų bazės išrašą suformuotą 2023-03-10, informacijos apie G. Ž. darbinius santykius nėra. Vyras gauna šalpos neįgalumo pensiją, kuri sudaro apie 200 Eurų per mėnesį. Vyras dažniausiai pinigų užsidirba dirbdamas padienius darbus žmones arba ūkininkus. Iš Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo matyti, kad G. Ž. 2022-12-09 užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Pagal NDNT informacinės sistemos – duomenų bazės išrašą suformuotą 2023-03-10, G. Ž. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, neįgalumo nėra, specialieji poreikiai nenustatyti. Ar L. V. turi nekilnojamo, kilnojamo turto Skyrius informacijos neturi. G. Ž. mirus tėvui paveldėjo sodybą, tik nėra aišku ar susitvarkė nuosavybės dokumentus. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinant nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių ir sveikatos būklę darytina išvada, kad atsakovas gali susirasti darbą atitinkantį jo gebėjimus ir mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 140 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2018 m. lapkričio 29 d. Panevėžio apylinkės teismas c. b. (duomenys neskelbtini) patvirtino G. Ž. ir L. Š. (V.) taikos sutartį, kurioje nepilnamečio vaiko D. Ž. išlaikymui iš vaiko motinos L. Š. (V.) buvo priteistas 140 eurų dydžio išlaikymas iki vaiko pilnametystės.
3. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai nurodė, kad L. V. sūnumi nesidomi, nepageidauja jo pasiimti į savo šeimą. Atsakovas D. Ž. iki šiol nėra sukūręs sąlygų, tinkamų nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis. Jam trūksta socialinių, higienos, finansinio raštingumo įgūdžių. G. Ž. nėra gyvenęs vienas su nepilnamečiu vaiku. Ilgą laiką D. Ž. jam padėjo rūpintos jo tėvas, vaiko senelis, su kuriuo berniukas turėjo artimą ryšį. Po senelio mirties, rūpintis D. Ž. jam padėjo sutuoktinė A. Ž., kuri vaiką prižiūrėdavo taip pat ir tada, kai G. Ž. uždarbiaudavo. G. Ž. nurodo, kad kai jis dirbs padienius darbus, pasiims berniuką kartu. Toks požiūris yra neatsakingas ir galintis daryti žalą vaiko interesams.
Atsiliepimas
4. Atsakovas G. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nėra jokių pagrindų tėvų valdžios apribojimui, kadangi jis nevengia pareigų savo vaikui, nedaro žalos savo vaiko vystymuisi, rūpinasi savo vaiku. Nori ir siekia, kad vaikas gyventų su juo, to paties nori ir jo nepilnametis sūnus. Yra tikras, kad sudarys sąlygas visapusiškai ir darniai vaiko raidai, tinkamai vykdysiu teisės aktuose nustatytas tėvo pareigas, įgyvendinsiu vaiko teises, todėl tėvų valdžios apribojimas netikslingas. Pas jį su vaiku labai stiprus emocinis ryšys ir didžiulis abipusis noras gyventi kartu, tad tėvų valdžios apribojimas prieštarautų vaiko interesams. Jis nedirba, nes yra tik 50 proc. darbingas, jo gyvenamojoje vietoje rasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą labai sudėtinga. Taigi, turu galimybę daug laiko skirti sūnui ir nori tą daryti, sūnus taip pat labai nori grįžti namo ir gyventi su tėčiu. Labai svarbu pažymėti tai, kad sūnus turi negalią, jam sunku bendrauti su kitais asmenimis. Galima tik įsivaizduoti, koks sūnui stresas gyventi aplinkoje, kur niekas jo nesupranta, o namuose jis jaučiasi mylimas, saugus ir svarbus, nes jie bendrauja ir vienas kitą supranta. Jis užaugino sūnų nuo kūdikystės, jam nėra sunkumų susikalbėti su juo, vaikas jam aiškiai išreiškia norą grįžti namo.
5. Atsakovas G. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jis mylį sūnų, gali ir moka pasirūpinti savo vaiku. Yra buvęs su vaiku sanatorijoje, vežęs pas gydytojus. Namuose stengiasi palaikyti švarą. Pasirūpins vandens įrengimu ir malkomis žiemai, yra baigęs įrengti vaikui kambarį. Jau kurį laiką nevartoja alkoholio.
6. Atsakovo G. Ž. atstovė advokatė Silvija Streikutė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šiuo metu atsakovo G. Ž. namuose yra įrengtas hidroforas, pradėtas tiekti vanduo. Malkų supjovimu atsakovas pažadėjo pasirūpinti kitą savaitę. Atsakovas nori ir sugeba pasirūpinti savo vaiku, nėra įstatyme numatytų sąlygų, dėl kurių G. Ž. tėvo valdžia D. Ž. atžvilgiu galėtų būti apribota.
Šalies argumentai
7. Atsakovės L. V. atstovas advokatas Anatolij Šichovcov teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad jo atstovaujamoji nėra pateikusi atsiliepimo, prieštaravimų dėl ieškinio, apie teismo procesą jai žinoma, mano, kad ji su ieškiniu sutinka ir prašo ieškinį tenkinti.
8. Trečiojo asmens Pasvalio socialinių paslaugų centro atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo ieškinį tenkinti.
9. L. M. Z. teisme paaiškino, kad apie trejus metus teikia socialinę pagalbą G. Ž. šeimai. Nurodė, kad kai G. Ž. liko gyventi vienas, jo namuose tapo šiek tiek tvarkingiau. Vyras buvo susiradęs draugę kitame rajone, tad savo namuose kurį laiką gyveno tik epizodiškai. Tuo metu su sūnumi D. Ž. nebendravo ir jo nelankė. Sūnų ėmė intensyviai lankyti prasidėjus teisminiam procesui ir susisiekus su advokate. Vyras pagal savo galimybes stengiasi įrengti vaikui kambarį, su socialinių darbuotojų pagalba nupirko vaikui patalynę, tačiau šiai dienai jos namuose nebėra, žada pasirūpinti malkomis žiemai, nors dažniausiai malkų pasipjauna vienam kartui, prieš kūrenant. Namuose ilgą laiką nebuvo vandens ir kanalizacijos, žmogus naudojosi šulinio vandeniu, šiuo metu yra nupirktas hidroforas seniūnijos lėšomis. Šiuo metu alkoholio vartojimas yra sumažėjęs, prieš tai yra buvę atvejų, kai jis neįsileido jos į namus, nes galimai buvo neblaivus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu per teismo psichologą išklausytas nepilnametis D. Ž. nurodė, kad nenori gyventi pas globėją. Norėtų gyventi su tėčiu. Kartais jo tėtis geria, tada būna piktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
11. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
12. Atsakovai G. Ž. ir L. V. yra nepilnamečio D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.
13. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp G. Ž. ir L. Š., kuria nepilnamečio vaiko D. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. Ž., nustatyta L. Š. bendravimo su sūnumi tvarka, nustatyta, kad L. Š. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus D. Ž. išlaikymui mokėti po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
14. L. V. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gegužės 24 d. buvo teikiama intensyvi mobiliosios komandos pagalba, moteris po ilgos pertraukos buvo susitikusi su sūnumi, tačiau jau daugiau nei metus atsakovė nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su sūnumi, nesidomi juo, L. V. paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu vykusio 2023-02-07, nurodė, kad nesiims jokių priemonių susigrąžinti D. į namus, nelankys jokių mokymų, nesikonsultuos vaiko pasiėmimo klausimais. Teigė, kad nenorinti turėti jokių ryšių nei su vaiko tėvu, nei su sūnumi.
15. G. Ž. šeimai 2022 m. vasario 18 d. po sprendimo paimti D. Ž. iš šeimos, mobiliosios komandos specialistai parengė rekomendacijas atvejo vadybai dėl tolesnio darbo organizavimo G. Ž. šeimai. Rekomendacijose nurodoma, kad pagrindinė šeimos problema didelis trūkumas socialinių ir tėvystės įgūdžių, ribotas G. Ž. ir jo sutuoktinės suvokimas apsunkina gebėjimą įžvelgti grėsmių ir pasekmių auginant specialiųjų poreikių vaiką. Nurodyta, kad kadangi tėvams patiems labai trūksta kasdienių įgūdžių, dėl to negebės mokyti savo vaikų, įgyti jiems reikalingų kasdienių bei socialinių įgūdžių. Nepilnamečių saugumo, jų fizinių ir emocinių poreikių neatliepimas. Vyro piktnaudžiavimas alkoholiu, bei suaugusiųjų ir nepilnamečio D. nustatytos diagnozės turi įtakos šeimos funkcionavimui. Nors šeima turi kur gyventi, tačiau labai trūksta kasdienių įgūdžių gyventi tvarkingai. Namuose netvarkinga ir nešvaru, apleisti kambariai, mėtosi nereikalingi daiktai. Finansinio raštingumo stoka. Šeima gauna pakankamas pajamas, kurių pakanka pasirūpinti fiziologiniais poreikiais. Šeimos gyvenimo sąlygos nėra tinkamos, jas reikia gerinti, nuolat tvarkytis. Reikalinga intensyvios paslaugos, konsultacijos ir pagalba siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų užtikrinta tinkama priežiūra. Šeimoje išlieka rizika, kad ateityje gali atsikartoti tos pačios problemos ir kilti sunkumų, siekiant užtikrinti vaiko saugią namų aplinką, tinkamą priežiūrą. Klientai pripažįsta, kad jiems trūksta žinių auginat specialiųjų poreikių vaiką, linkę kreipti pagalbos. G. Ž. su sutuoktine pagal savo gebėjimus ir supratimą tvarkėsi namus, siekė vykdyti mobilios komandos rekomendacijas. Apibendrinant mobiliosios komandos specialistų teigimu G. Ž. reikalinga intensyvi ir ilgalaikė specialistų pagalba, konsultacijos tėvystės ir kasdienių įgūdžių mokymai, emocijų valdymas. Socialiniam darbuotojui motyvuoti klientą gyventi blaiviai. Šeimos motyvacijos stiprinimas gerinti gyvenimo sąlygas, sistemingas švaros ir tvarkos palaikymas, specialistų konsultacijos, pastiprinimas siekiant teigiamų ir pozityvių rezultatų.
16. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką D. Ž. iš jo tėvo G. Ž. ir motinos L. V.. D. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
17. 2022 m. gegužės 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu G. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2022 m. sausio 15 d. smurtavo prieš mažametį asmenį – savo sūnų D. Ž..
18. 2023 m. rugpjūčio 4 d. nepilnametis vaikas D. Ž. buvo apklaustas per psichologą, siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę dėl ieškinyje keliamų reikalavimų. Vaikas nurodė, kad nenori gyventi pas globėją, nori gyventi pas tėtį. Nurodė, kad tėtis geria sidrą, išgėręs būna piktas.
19. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad po vaiko paėmimo iš šeimos 2022 m. vasario 9 d., praėjus pusantrų metų, situacija iš esmės nepasikeitė. Atsakovė L. V. nerodo iniciatyvos ir siekio keistis, nėra motyvuota spręsti problemas, yra abejinga savo dukrai ir nori jos atsisakyti, yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo, gera valia išlaikymo jam neteikia. L. V., siekdama atnaujinti bendravimą su sūnumi nebuvo aktyvi, padedant socialiniams darbuotojams neišnaudojo jai siūlomų galimybių susigrąžinti ir savarankiškai auginti savo nepilnametį sūnų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
20. Pagalbos G. Ž. šeimai planuose užfiksuota, jog atsakovas noriai bendrauja ir bendradarbiauja, kreipiasi ir pats skambina rūpimais klausimais, lanko sūnų, domisi jo gyvenimu, teiraujasi apie vaiko ugdymąsi. bylos duomenų galima spręsti, jog atsakovas G. Ž. nėra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus išlaikymo – lankydamas sūnų atneša jam saldumynų, rūbų, sauskelnių, nupirko mobiliojo ryšio telefoną. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas M. Z.. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) duomenimis atsakovas 2022-12-09 užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.
21. Iš byloje pateiktų duomenų, atsakovo paaiškinimų, vaiko nuomonės išklausymo matyti, jog atsakovą G. Ž. su sūnumi D. Ž. sieja itin artimas ryšys, nepilnametis D. Ž. nori gyventi su tėčiu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ilgą laikotarpį D. Ž. dažnai lanko sūnų.
22. Atsakovas duodama paaiškinimus teismui teigė, jog jau ilgą laiką alkoholio nebevartoja, nori susigrąžinti sūnų į namus. Teismo posėdyje apklausta liudytoja socialinė darbuotoja M. Z. taip pat nurodė, jog jau kurį laiką pas atsakovą alkoholio vartojimo nepastebėjo. Iš šių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad atsakovas deda pastangas spręsdamas alkoholio vartojimo problemą.
23. Užimtumo tarnybos duomenimis atsakovas G. Ž. šiuo metu nedirba, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas dirba padienius darbus. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja M. Z., kuri nurodė, jog G. Ž. atsiranda polinkis keistis.
24. Taigi, visuma byloje ištirtų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojos paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas G. Ž. deda pastangas keisti gyvenimo būdą, dirba, lanko sūnų ir juo domisi, priima socialinę pagalbą, sprendžia alkoholio vartojimo problemą.
25. Pažymėtina, jog naujausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y.I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais (angl. exceptional circumstances) ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).
26. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog įvertinus visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus ir šalių bei liudytojos paaiškinimus, nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog atsakovas G. Ž. vengia atlikti savo pareigas auklėti sūnų, piktnaudžiauja tėvų valdžia ar visiškai nesirūpina sūnumi, kadangi atsakovas nuolat lanko sūnų, su juo bendrauja, rūpinasi sūnumi, domisi jo ugdymu, sveikata. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo metu atsakovas G. Ž. nėra pajėgus visapusiškai pasirūpinti sūnumi ir užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas stabilioje aplinkoje.
28. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, tai yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Teismo nuomone, šiuo metu atsakovas G. Ž. nėra pajėgus prižiūrėti ir rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, kuriam nustatyti specialūs poreikiai, tačiau atsakovas stengiasi keisti gyvenimo būdą, gerinti buitines sąlygas. Tam, kad pokyčiai taptų stabiliais turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kadangi būtina įsitikinti, jog G. Ž. elgesys ir gyvenimo būdas yra negrįžtamai pasikeitę ir jis tinkamai gali rūpintis sūnaus auklėjimu. Byloje pateikti duomenys pagrįstai leidžia tikėtis, kad situacija gali pasikeisti, atsakovui laikantis jam nustatytų įpareigojimų, sprendžiant priklausomybės alkoholiu problemą, be to atsakovo ir sūnaus ryšys yra artimas, jie nuolat bendrauja, atsakovas rūpinasi sūnumi, todėl teismas sprendžia, kad G. Ž. tėvų valdžia D. Ž. atžvilgiu turėtų būti apribojama laikinai (CK 3.180 straipsnis).
29. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, šalių ir liudytojos paaiškinimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog G. Ž. daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina.
30. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių motina L. V. negali vykdyti savo pareigų. Konstatuotina, kad atsakovė L. V. savo pareigų vaikui nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad visiškai nedalyvauja sūnaus gyvenime, yra visiškai nusišalinusi nuo jo priežiūros, nesirūpina jo ugdymu ir lavinimu, nesiekia auginti sūnaus, juo rūpintis ir prižiūrėti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė ketina keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu ar siektų jį susigrąžinti į šeimą. Atsakovės L. V. elgesys vertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko vystymuisi, duomenų apie padėties pagerėjimą nėra, todėl konstatuotina, kad atsakovės L. V. kaltė įrodyta, nes ji vengia tinkamai atlikti savo pareigas auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nurodytais motyvais yra pagrindas atsakovo L. V. atžvilgiu taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
31. Išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
32. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
33. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Apribojus atsakovams tėvų valdžią ši jų pareiga nepilnamečiui vaikui išlieka (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis).
34. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
35. Atsakovas G. Ž. nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovo paaiškinimais mėnesinės pajamos svyruoja, jis gauna apie 200 Eur dydžio neįgalumo išmoką, dirbdamas padienius darbus užsidirba iki 20-30 Eur per dieną.
36. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 100 Eur mergaitės išlaikymui. Vaiko poreikių ir reikalingos išlaikymui sumos atsakovas neginčijo. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodoma 140 Eur suma yra per didelė ar neprotingai užaukštinta. Byloje duomenų išvadai, kad atsakovas sąžiningai vykdo savo, kaip tėvo pareigas išlaikyti nepilnametį sūnų, deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį, gera valia teikia išlaikymą, nėra. Priešingai, byloje surinkti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovas yra iš dalies nusišalinęs nuo sūnaus išlaikymo (CPK 185 straipsnis). Iš atsakovo G. Ž. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteistinas 140 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis).
37. Teismui nėra pateiktą įrodymų, kurie sudarytų pagrindo spręsti, kad nepilnamečiui vaikui priteistina iš atsakovo po 140 Eur išlaikymo suma yra nepagrįsta, neatitinkanti proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančių mokėti tėvų turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
38. Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko rūpintojo, gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo
39. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
40. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu D. Ž. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas Pasvalio socialinių paslaugų centras, kuris tinkamai vykdo rūpintojo pareigas ir užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, D. Ž. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos jai nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina Pasvalio socialinių paslaugų centre, paskiriant Pasvalio socialinių paslaugų centrą ir vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju bei turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
41. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės rūpybos nustatymo D. Ž..
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. Atsakovams G. Ž., L. V. byloje buvo teikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
43. Byloje susidarė 5,52 Eur išlaidos, susijusios su teismo psichologo N. O. kelionės išlaidomis Į Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.
44. Byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 400-409 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią jos nepilnamečio sūnaus D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Laikinai apriboti atsakovo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią jo nepilnamečio sūnaus D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 140 Eur (šimtą keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. kovo 13 d.).
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo Pasvalio socialinių paslaugų centre.
Paskirti Pasvalio socialinių paslaugų centrą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D. Ž. priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Valstybės biudžeto lėšomis apmokamos: 5,52 Eur psichologo N. O. kelionės išlaidos; 26,71 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.