- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- 1S-84-334/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Danutė Švitinienė, Zina Mickevičiūtė
- Kaltinamasis
- R. Č.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), vedusio, 9 klasių išsilavinimo, iki suėmimo nedirbusio, neregistruoto darbo biržoje, teisto, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 3 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnį kaltinamas tuo, kad jis, dalyvaudamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio organizatoriaus R. J. telekomunikacijos priemonių pagalba suburtoje organizuotoje grupėje, turėdamas vieningą tikslą bei išankstinį susitarimą nekonkretizuotą laiko tarpą ir nusikalstamų veikų epizodų skaičių, skambinti nepažįstamiems senyvo amžiaus asmenims, tikslu apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, kartu su organizatoriumi R. J., kuris skirstė užduotis ir koordinavo narių veiklą bei organizuotos grupės nariais: vykdytoju K. G., kuris jau yra miręs, kuriam buvo pavesta vykti pas nukentėjusiuosius, prisistatinėti pareigūnu, imti iš nukentėjusiųjų apgaulės įtakoje perduodamas pinigų sumas, padėjėja B. J., kuriai pavesta organizuoti nuvykimą pas nukentėjusiąsias, nuolat telekomunikacijos priemonių pagalba palaikyti ryšį su kitais grupės nariais ir vykdytojo K. G. perduotus jai pinigus paskirstyti kitiems grupės nariams, I. K., kuris teikdamas priemones – vežiodamas organizuotos grupės narius savo automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėjo padaryti nusikalstamas veikas, ir tokiu būdu kartu su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:
jis, 2016-06-20, 11.34 val., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai A. F., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą – melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, padarė neteisėtus veiksmus: melagingai paaiškino, jog ji parduotuvėje atsiskaitė galimai padirbtais pinigais bei sužinojęs, kad nukentėjusioji A. F. namuose dar turi pinigų, pasakė, kad tie pinigai gali būti padirbti ir pas ją ateis jo kolega paimti tuos pinigus patikrinimui, po ko juos grąžins. Nukentėjusiajai A. F. apgaulės įtakoje sutikus perduoti pinigus, jis davė nurodymus organizuotos grupės nariui K. G., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vykdydamas prisijungiant prie organizuotos grupės nusikalstamos veikos prisiimtus įsipareigojimus ir jo (R. Č.) telefonu perduodamus nurodymus, organizuotos grupės nario I. K. vairuojamu automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su B. J. atvažiavus prie (duomenys neskelbtini), I. K. bei organizuotos grupės narei B. J. pasiliekant laukti automobilyje bei betarpiškai bendraujant iš mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini), su R. J., besinaudojančiu mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), K. G. užėjus pas nukentėjusiąją A. F., paėmus iš jos apgaulės įtakoje perduodamus 150 Eur, bei perdavus B. J., o šiai, dalį pinigų perdavus jam (R. Č.), kitą dalį, R. J. nurodymu, paskirsčius kitiems organizuotos grupės nariams, tokiu būdu su organizuotos grupės nariais R. J., K. G., I. K., B. J. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą A. F. priklausantį turtą – pinigus – 150 Eur;jis, 2016-06-21, 13.14 val., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai R. G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą – melagingai prisistatęs policijos komisaru, padarė neteisėtus veiksmus: melagingai paaiškino, jog jos turimi pinigai, kuriuos ji išgrynino bankomate yra netikri ir pas ją ateis jo pavaduotojas, kuris paims pinigus patikrinimui, po ko juos grąžins. Nukentėjusiajai R. G. apgaulės įtakoje sutikus perduoti pinigus, jis davė nurodymus organizuotos grupės nariui K. G. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vykdydamas prisijungiant prie organizuotos grupės nusikalstamos veikos prisiimtus įsipareigojimus ir jo (R. Č.) telefonu perduodamus nurodymus, organizuotos grupės nario I. K. vairuojamu automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavus prie (duomenys neskelbtini), I. K. bei organizuotos grupės narei B. J. pasiliekant laukti automobilyje bei betarpiškai bendraujant iš mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini), su R. J., besinaudojančiu mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), K. G. užėjus pas nukentėjusiąją R. G., paėmus iš jos apgaulės įtakoje perduodamus 340 Eur bei perdavus B. J., o šiai, dalį pinigų perdavus jam (R. Č.), kitą dalį, R. J. nurodymu, paskirsčius kitiems organizuotos grupės nariams, tokiu būdu su organizuotos grupės nariais R. J., K. G., I. K., B. J. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą R. G. priklausantį turtą – pinigus – 340 Eur;jis, 2016-06-21, 16.21 val., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai J. P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą – melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, padarė neteisėtus veiksmus: melagingai paaiškino, jog jos turimus pensijos pinigus atnešė galimai su sukčiais susijęs asmuo, todėl šie pinigai galimai yra netikri ir pas ją ateis jo kolega bei paims pinigus patikrinimui, po ko juos grąžins. Nukentėjusiajai J. P. apgaulės įtakoje sutikus perduoti pinigus, davė nurodymus organizuotos grupės nariui K. G. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vykdydamas prisijungiant prie organizuotos grupės nusikalstamos veikos prisiimtus įsipareigojimus ir jo (R. Č.) telefonu perduodamus nurodymus, organizuotos grupės nario I. K. vairuojamu automobiliu „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavus prie (duomenys neskelbtini), I. K. bei organizuotos grupės narei B. J. pasiliekant laukti automobilyje bei betarpiškai bendraujant iš mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini), su R. J., besinaudojančiu mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), K. G. užėjus pas nukentėjusiąją J. P., paėmus iš jos apgaulės įtakoje perduodamus 1270 Eur, bei perdavus B. J., o šiai dalį pinigų perdavus jam (R. Č.), kitą dalį R. J. nurodymu paskirsčius kitiems organizuotos grupės nariams, tokiu būdu su organizuotos grupės nariais R. J., K. G., I. K., B. J. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą J. P. priklausantį turtą – pinigus – 1270 Eur.
2016 m. birželio 23 d. 11 val. R. Č. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. 2016 m. birželio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirtas suėmimas 1 mėnesiui, kurio terminas to paties teismo 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. rugsėjo 12 d., 2016 m. lapkričio 18 d., 2017 m. sausio 17 d. nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama 2017 m. kovo 13 d. nutartimi apylinkės teismas pratęsė R. Č. suėmimo terminą 3 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog, būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, dėl to, paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Kaltinamasis R. Č. skundu prašo nutartimi jam paskirtą suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone arba jų kompleksu. Skunde kaltinamasis ginčija suėmimo pagrindų buvimą. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Teigia, kad pratęsdamas suėmimo terminą, teismas nenurodė įtikinamų motyvų, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Pabrėžia, kad švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis net nebuvo bandoma to daryti. Be to, kaltinamojo vertinimu, taikydamas procesines prievartos priemones, pirmosios instancijos teismas nesilaikė proporcingumo principo. Kaltinamasis skunde akcentuoja, kad palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi numatęs konkrečią darbo vietą, kurioje, išėjęs į laisvę, įsidarbintų, taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir skirti švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi ir tokiu būdu galima siekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Be to, kaltinamasis skunde nurodo, kad suėmime laikomas pernelyg ilgai. Kaltinamojo teigimu, pirmosios instancijos teismas suėmimo terminą pratęsė remdamasis vien prielaidomis. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau ir atidžiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, pateisinantys šios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą. Atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios bylos nagrinėjime paskelbta ilga pertrauka.Taip pat kaltinamasis tvirtina, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi nebuvo užtikrintas jo dalyvavimas teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas suėmimo termino pratęsimo klausimas, kaip tai numatyta BPK 123 straipsnio 3 dalyje. Galiausiai kaltinamasis skunde kelia klausimus dėl jam inkriminuojamų veikų kvalifikacijos bei byloje esančių duomenų vertinimo. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti. Skundas atmetamas. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pateiktą baudžiamąją bylą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam pagrįstumu ir teisėtumu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokia teismo pozicija grindžiama: įtariamųjų B. J., I. K. parodymais, nukentėjusiųjų A. F., R. G., J. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, 2016 m. birželio 23 d. tarnybiniais pranešimais, asmens parodymo atpažinti protokolais, įtariamosios B. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kratų protokolais bei kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis.Skundo argumentai dėl kaltinamajam R. Č. inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikacijos atmetami kaip nepagrįsti ir negalintys panaikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties. Aukštesniųjų teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimto kaltinamojo kaltės ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikacijos klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo ar jo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju, būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai.Be to, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo kaltinamajam nedalyvaujant išnagrinėjęs apylinkės teismas BPK nuostatų iš esmės nepažeidė. BPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suimtas asmuo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo suėmimo momento prokuroro turi būti pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Taigi iš šios teisės normos seka, kad suimto įtariamojo dalyvavimas kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrime yra privalomas. Tačiau, priešingai nei mano kaltinamasis, nagrinėjamu atveju aptariama teisės norma negali būti taikoma, kadangi R. Č. buvo suimtas ikiteisminio tyrimo metu, o pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo sprendžiamas jam jau taikomo suėmimo pratęsimo klausimas. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota pirmosios instancijos teismui, šiuo metu vyksta teisminis bylos nagrinėjimas, todėl aktualus tampa BPK 233 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas. Pagal minėtą teisės normą klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje, vadovaudamasis BPK XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimo dėl suimto kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdyje, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, nesilaikė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suimtasis buvo tinkamai informuotas apie 2017 m. kovo 13 d. posėdį, jo metu dalyvavo kaltinamojo R. Č. gynėja, kuri neprieštaravo dėl klausimo svarstymo teismo posėdyje nedalyvaujant kaltinamajam, taip pat gynėja pateikė poziciją posėdyje nagrinėjamu klausimu. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam R. Č. teisė į gynybą užtikrinta suteikiant teisę paduoti skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, tokiu būdu išdėstant savo poziciją aptariamu klausimu. Todėl nuteistojo procesinės teisės esmingai pažeistos nebuvo. Be to, apygardos teismas sprendžia, kad šio reikalavimo nevykdymas, esant aukščiau nurodytų aplinkybių visumai, nepaneigia BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių paskirties bei BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo pagrindų ir sąlygų.Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam R. Č. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant bėgimo (slėpimosi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo rizikai ir naujų labai sunkių, sunkių ar kitų BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų darymo tikimybei. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apylinkės teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.Pažymėtina, kad skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, kur nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kartu pažymėtina, jog būtina atsižvelgti į išvardintų aplinkybių visumą ir jų analizės pagrindu padaryti motyvuotą išvadą sprendžiamu klausimu. Šioje baudžiamojoje byloje R. Č. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, ir tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvų sankcijoje neturinčią laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Vien nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, jog būtų galima padaryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau nagrinėjamu atveju byloje yra ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog R. Č. praeityje teistas net 9 kartus, taip pat – ir už sukčiavimo veikas. Kaltinamojo nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnyje, darymas pasižymi sistemingumu. Jis taip pat ne kartą baustas ir administracine tvarka. Šiuo konkrečiu atveju pats inkriminuojamų bei praeityje padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir pobūdis rodo neigiamą kaltinamojo R. Č. požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles ir bendruomeninio gyvenimo normas. Kaltinamojo skunde nurodyti teiginiai, kad paleistas iš suėmimo, jis turėtų darbą, nelaikytini pagrindu, paneigiančiu griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumą. Atkreipiamas dėmesys, jog kaltinamasis, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, ir iki suėmimo nedirbo, nedėjo jokių pastangų, kad susirastų legalų ir nuolatinį pragyvenimo šaltinį, todėl paminėtus skundo teiginius teisėjų kolegija laiko deklaratyviais, neatitinkančiais tikrųjų kaltinamojo ketinimų. Kaip papildomas argumentas manyti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės, iš tiesų gali pasislėpti, yra ir faktas, jog jis nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas šioje byloje, galimai padarė praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai suponuoja išvadą, jog R. Č. iš tiesų nekeičia savo nusikalstamų įpročių ir laisvėje galimai užsiima nusikalstama veikla. Neįtikinami kaltinamojo skundo argumentai, kad bendravimas su artimaisiais bei gyvenamosios vietos turėjimas paneigia griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo būtinumą. Šios skunde kaltinamojo minimos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas jam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, juolab atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės ir praeityje kaltinamojo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Visi šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, iš tiesų gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Šiuo atveju R. Č. inkriminuojami savanaudiško pobūdžio nusikaltimai, kuriais lėšos gaunamos nusikalstamu būdu. Kaip jau minėta, nusikaltimus, kurių padarymu kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, R. Č. galimai padarė praėjus kiek daugiau nei 5 mėnesiams po jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat negalima neįvertinti ir faktų, jog praeityje kaltinamasis 9 kartus teistas, dauguma atvejų už nusikalstamas veikas nuosavybei. Visa tai leidžia manyti, jog R. Č. dalį lėšų pragyvenimui galimai gauna iš savo nusikalstamų veikų. Kaltinamojo R. Č. nusikalstama patirtis rodo, jog jis, būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti panašias nusikalstamas veikas. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į R. Č. asmenybę, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytų suėmimo pagrindų nepaneigia kaltinamojo skunde nurodomos aplinkybės. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad šie teismo nustatyti suėmimo pagrindai grindžiami prielaidomis, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo pagrindams konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso ar daryti naujus nusikaltimus.Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Panevėžio miesto apylinkės teisme baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Nagrinėjamu atveju, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo R. Č. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti R. Č. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Tokia išvada grindžiama ne vien kaltinimų sunkumu ir formaliu pagrindu, tačiau visumos konkrečių šios baudžiamosios bylos aplinkybių įvertinimu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pripažinęs esant neišnykusius suėmimo taikymo pagrindus, apylinkės teismas nurodė, kad keisti kardomosios priemonės nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, be suimtojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti.BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. R. Č. laikomas suimtu nuo 2016 m. birželio 23 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. Č. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. Č. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimo terminas R. Č. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais pratęstas pagrįstai, skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kaltinamojo R. Č. skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.