Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. viešai niekino, skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, o būtent: 2014-12-09, 07.21 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą viešai niekinti ir skatinti neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie savo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros „M. Š.“, kurios ID numeris (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), po paskyros vartotojo, pasivadinusio „P. B.“, viešai paskelbta nuotrauka, kurioje užfiksuotas dviejų besibučiuojančių vyrų vaizdas, parašė komentarą, „pisk tu nx vpš P. blet pydaras tu jibanas.nu kaip aš tokių nepernešu.. :DD viršūnė čia blet. tik ir jobint tokius reikia“, kuriame pagal 2020-08-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kreipiamasis į nuotrauką internete patalpinusį asmenį. Komentaras yra niekinantis konkretų asmenį, įkėlusį nuotrauką dėl lytinės orientacijos ir skatinantis neapykantą homoseksualiems asmenims. Tokiu būdu, M. B., viešai niekino ir skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl jų seksualinės orientacijos.

Kaltinamasis M. B. kaltę pripažino ir nurodė, kad komentaras buvo parašytas prieš aštuonerius metus. Tuo metu buvo jaunas ir neadekvatus. Tiesiog buvo išsakęs savo nuomonę. Šiuo metu yra pakeitęs savo pasaulėžiūrą. Dirba didžiausioje pasaulyje kompanijoje – „(duomenys neskelbtini)“. Darbe jam tenka dažnai bendrauti su homoseksualiais asmenimis, nieko blogo prieš juos neturi. Darbdavio yra vertinamas, charakterizuojamas teigiamai, jo reputacija yra nepriekaištinga, jokių nusiskundimų jo atžvilgiu nėra. Be to, jei jis nesutartų su homoseksualiais žmonėmis, tai darbe negalėtų kilti karjeros laiptais. Sutinka su civiliniu ieškiniu, tačiau nesutinka su advokato prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Mano, kad šis prašymas yra nepagrįstas. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad savo komentaru, išreikšta nuomone įskaudino nukentėjusiuosius, padarė jiems žalos. Tuo metu neturėjo galimybės asmeniškai atsiprašyti nukentėjusiųjų. Jam nebuvo žinomi nei jų el. pašto adresai, nei telefonai, o jo „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą nukentėjusysis P. B. užblokavo, todėl negalėjo su juo susisiekti. Nukentėjusiųjų atsiprašė tik tuomet, kai buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, kai su juo susisiekė tyrėja. Tuomet nukentėjusiesiems parašė atsiprašymo laišką, kurį išsiuntė tyrėjai ir prokurorei, kad persiųstų nukentėjusiesiems.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis P. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įvykis buvo seniai. Nuotrauką įkėlė jis pats iš savo profilio 2014 m. žiemą, nuotraukoje du besibučiuojantys vaikinai, vienas iš jų jis. Nurodo, kad nuotrauką „(duomenys neskelbtini)“ įkėlė norėdamas pasidalinti akimirka, be jokių kitų intencijų, nesitikėjo, kad ta nuotrauka kažką suerzins ir sulauks 800 komentarų. Po nuotraukos įkėlimo, ryte atsidaręs „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą pamatė, kad po nuotrauka vyksta aktyvus komentavimas. Komentarai jį šokiravo, nes kai kurie buvo labai žiaurūs – „plytomis užmėtyti“, „į krematoriumą išsiųsti“, tiesiog „žudyti“. Turtinės žalos nepatyrė, įvykis labiausiai jį paveikė psichologiškai. (1 t., b. l. 164-167)

Nukentėjusysis M. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 iki 2017 metų jis buvo artimuose santykiuose su P. B.. Pamena, kad 2014 m. gruodžio mėn. P. nusprendė į socialinį tinklalapį „(duomenys neskelbtini)“ įkelti jų bendrą nuotrauką, kurioje jie bučiuojasi. P. B. šią nuotrauką įkėlė be jo žinios ir sutikimo, nuotrauka buvo vieša, t. y. ją galėjo matyti ir asmenys, kurie nėra draugų sąraše. Kodėl P. B. įkėlė šia nuotrauką viešai, jis atsakyti negali. Jis dėl įkeltos jų nuotraukos nepergyveno, kadangi jo artimi žmonės apie jo seksualinę orientaciją žinojo. Pats nesekė, kas komentuoja po jų nuotrauka, kartais pažiūrėdavo į komentarus, bet jų kaskart netikrindavo. Kad įvairūs asmenys pradėjo rašyti grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio komentarus, jam pasakė P. Jis pamatęs tuos komentarus buvo šokiruotas, kadangi beveik visi komentarai buvo, kad juos, t. y. jį ir P. reikia „sudeginti“, „užmušti“ ir pan. Jam asmenys, komentavę po jo ir P. nuotrauka, yra nežinomi. Dėl komentarų patyrė moralinę žalą, civilinio ieškinio nereiškia. (2 t., b. l. 23-24)

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. rašytas komentaras „pisk tu nx vpš P. blet pydaras tu jibanas.nu kaip aš tokių nepernešu.. :DD viršūnė čia blet. tik ir jobint tokius reikia“, kreipimasis į nuotrauką internete patalpinusį asmenį. Komentaras yra niekinantis konkretų asmenį, įkėlusį nuotrauką dėl lytinės orientacijos ir skatinantis neapykantą homoseksualiems asmenims. (1 t., b. l. 119-132)

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresn. tyrėjos R. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ paskyros vartotojų (komentatorių) anketinius duomenis operatyvių priemonių pagalba iš 29 komentatorių pavyko nustatyti 16 „(duomenys neskelbtini)“ paskyros vartotojų anketinius duomenis, tarp jų „M. Š.“ FB ID Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 43-44).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje įtvirtintas vienas iš saviraiškos laisvės įgyvendinimo apribojimo atvejų, kuris reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Aptariamo straipsnio 2 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi 2009-07-09 įstatymo Nr. XI-330 redakcija, iš esmės analogiškai – ir dabartinė 2017-05-04 įstatymo Nr. XIII-343 redakcija) įtvirtinta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas. BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. O papildomi aptariamo straipsnio saugomi objektai yra visuomenės saugumas, taip pat žmogaus gyvybė, sveikata, orumas, laisvės.

Aptariama nusikalstama veika gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais straipsnyje įtvirtintais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. Šios veikos turi būti padarytos viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Visos veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos.

BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori taip veikti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-03-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).

Byloje pateikta specialisto išvada neabejotinai nustatyta, kad kaltinamojo komentaras buvo niekinantys homoseksualius asmenis ir skatinantys neapykantą jiems.

Įvertinus kontekstą, kuriame buvo parašytas komentaras ir jo turinį bei prasmę, abejonių nekyla, kad kaltinamasis tyčia siekė viešai tyčiotis ir niekinti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos. Vadinasi panaudojo neteisėtas, saviraiškos laisvės ribas peržengiančias priemones, kuriomis siekė kurstyti neapykantą ir niekinti homoseksualius asmenis. Atsižvelgiant į nurodytą ir įvertinus įrodymų visumą teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis M. B. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas, tačiau nusikalto teistumui išnykus, todėl laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nustatytų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, įvertinant, jog buvo vienas komentaras, be to nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, per šį laikotarpį asmuo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, atsiprašė nukentėjusiųjų, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti parinkus kaltinamajam M. B. švelniausią BK 170 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį mažesnį nei šios bausmės vidurkis, t. y. numatytas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (veikos padarymo metu galiojusi 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Skiriant bausmę taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 37,65 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031, redakcija galiojusi iki 2015-01-01; Europos Sąjungos Tarybos 2014-07-23 sprendimas dėl litų perskaičiavimo į eurus kursą – 3,45280 lito už 1 eurą).

Kaltinamasis M. B. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė kaltinamajam sumažinama vienu trečdaliu.

M. B. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

Civilinis ieškinys, proceso išlaidos.

Nukentėjusysis P. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo M. B. jo naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti jo turėtas 500 Eur proceso išlaidas (4 t., b. l. 10-14, 7, 114-116).

Iš nukentėjusiojo P. B. ir jo atstovo advokato pateikto civilinio ieškinio bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad atstovavimo išlaidas sudaro – atstovavimas baudžiamajame procese ir procesinių dokumentų parengimas. Neturtinę žalą sudaro – patirta didelė psichologinė įtampa, stiprus nerimas, stresas, baimė, nepatogumai ir išgyvenimai. Kaltinamasis savo komentaru asmeniškai, tiesiogiai, viešai įžeidė nukentėjusįjį, dėl ko jis patyrė pažeminimą, įskaudinimą, jam buvo sukelta dvasinė nuoskauda, prislėgtumas, nepasitikėjimas savimi, savivertės sumažėjimas. Taip pat kaltinamojo komentaras sukėlė pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Jis bijojo išeiti į viešumą, stebėjo ar nėra sekamas, ar niekas nesikėsina į jo gyvybę bei sveikatą.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo M. B. veiksmų. Žmogaus orumas, jo teisės ir laisvės yra didelės vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli. Neabejotina, kad nukentėjęs turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjęs patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, vertinant M. B. viešai paskleisto komentaro turinį, neabejotina, kad nukentėjęs patyrė išgąstį ir dėl savo saugumo. Teismas, nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į tai, kad pasekmės nėra ilgalaikės, atsirado dėl tyčinių veiksmų, teismas vertindamas kaltinamojo asmenybę ir veikos pobūdį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju veiksmai daugiau spontaniško pobūdžio. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Tais atvejais kuomet padaromas BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo 500 Eur iki maždaug 3000 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-452-898/19, 1A-35-562/16, ir kt.).

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala padaryta ne vien dėl šios bylos kaltinamojo veiksmų veikos padarymo laikotarpiu, teismas neabejoja, kad nukentėjusiojo išgyvenimams ir nepatogumams, jų stiprumui, turėjo įtakos ir kitų asmenų veiksmai komentuojant nukentėjusiųjų nuotrauką kaltinime nurodytu laikotarpiu. Pažymėtina, kad didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos praktikoje priteistos daugiau išskirtiniais atvejais, kuomet buvo padaryta žala ir nukentėjusiųjų asmenų sveikatai, ar nustatyti veiksmai didesnio pavojingumo laipsnio. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, komentaro turinį, jo konkrečiais veiksmais padarytą neturtinę žalą, teismas civilinį ieškinį tenkina visiškai ir iš M. B. nukentėjusiojo P. B. naudai priteisia 500 Eur žalos atlyginimą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis P. B. ir jo atstovas tiek ieškiniu, tiek atskiru prašymu prašo priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato, dalyvavusio baudžiamajame procese, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Iš 2022-02-13 mokėjimo išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) už nukentėjusįjį P. B., pagal 2021-12-02 sąskaitą-faktūrą SAZ Nr. (duomenys neskelbtini), advokatui A. Ž. sumokėjo 500 Eur už šioje byloje suteiktą teisinę pagalbą (4 t., b. l. 116). Minėtas advokatas teikė nukentėjusiajam teisinę pagalbą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, parengė civilinį ieškinį, prašymus.

Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

Remiantis Kasacinio teismo praktika, taip pat įvertinus bylos pobūdį, nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, suteiktų paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, nepaisant to, kad už nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (šiuo atveju nevalstybinė organizacija), yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir nukentėjusiajam priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais (CD, 2 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 98), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirti 27 MGL (1016,55 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (677,70 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų septyniasdešimties euro centų)) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą M. B. savanoriškai privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Mokant baudą būtina nurodyti bylos numerį. Sumokėtos baudos kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda, I a.) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nukentėjusiojo P. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. B. nukentėjusiojo P. B. naudai priteisti – 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Skaitmenines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais (CD, 2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.