Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. L. prašymą atnaujinti procesą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti.

8. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimas yra ypatinga, ir išimtinė, įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, nutarties 19, 21 punktai). Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka sureguliuota CPK XVIII skyriuje (CPK 365–374 straipsniai). Iš CPK XVIII skyriaus nuostatų matyti, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš nuoseklių, viena į kitą pereinančių stadijų: i) prašymo atnaujinti priėmimo stadijos; ii) prašymo atnaujinti nagrinėjimo stadijos ir; iii) atnaujintos bylos nagrinėjimo stadijos.

9. Kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, kuris sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reguliuojančioms ieškinio priėmimą (CPK 137, 138 straipsniai); spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko trūkumų šalinimo procesines priemones; kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

10. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai terminas pašalinti pareiškimo trūkumus nustatomas ne pirmą kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi panaikino minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas abstrakčiai nurodė pareiškimo trūkumus ir neįvardijo konkrečių trūkumų, kuriuos pareiškėja turi pašalinti. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas panaikindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo turi turinio trūkumų, kurie privalo būti pašalinti tam, kad būtų užtikrintas tinkamas prašymo nagrinėjimo procesas.

11. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti procesą motyvuodama tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos G. Ž. 2019 m. sausio 23 d. nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (vietoj ypatingosios teisenos taikoma ginčo teisena) ir panaudota panaikinta teisėjo Ž. T. 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis, kas pagal CPK 366 str. 1 d. 5 p. ir 9 p.p. yra pagrindas atnaujinti procesą. Pareiškime taip pat nurodoma, jog nagrinėdamas skundą teismas priėmė sprendimą byloje, kurioje preliminarų sprendimą priėmė kitas teisėjas.

12. Pažymėtina, jog prašyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai apibrėžia prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribas. Prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodytas ne vien atitinkamas CPK 366 straipsnio 1 dalies punktas, kurio pagrindu prašoma atnaujinti procesą, bet ir išdėstyti teisiniai bei faktiniai motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, kurį teisiškai kvalifikuoja teismas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nurodydama, jos nuomone, aiškias teisės normos taikymo klaidas, pareiškėja nepaaiškina kokią įtaką jos turi ir kaip yra susijusios su galutiniu 2019 m. sausio 30 d. pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

14. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) svarbu nustatyti, ar: teismo procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, ir, jei ne, ar tame procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą; kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, todėl ši sąvoka vertinamoji; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą; teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018, nutarties 14 ir 19 punktai).

15. Esant nurodytoms aplinkybėms bei formuojamai teismų praktikai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai ir aiškiai įvardijo trūkumus, kuriuos pareiškėja privalo pašalinti siekdama, kad jos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo būtų priimtas ir tinkamai išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties naikinti nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjai nustatytinas naujas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai E. L. terminą iki 2019 m. lapkričio 6 d. pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.