Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui C. K., jo atstovei advokatei D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą C. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnį 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-22 C. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal ATPK 41³ straipsnį 1 dalį kuriame nurodyta, kad 2014m. gruodžio 13 d., 17.44 val. adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame restorane atliekant operatyvų patikrinimą nustatyta, kad 2014-12-13 I. V., gim. 1963-02-01, dirbo padavėjos darbą (priiminėjo užsakymus maistui, patiekdavo maistą klientams, iš klientų ėmė pinigus už maistą, valė stalus ir kt.), nors su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nepateiktas pranešimas apie I. V. priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius C. K., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, vykdančio darbdavio funkcijas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio 3 dalį neužtikrino, kad su darbuotoja I. V. būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis, kurios sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje, ir nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir esant 98 straipsnio nustatytiems nelegalaus darbo požymiams, pažeidė 99 straipsnio 2,3,6 dalių nuostatas.

C. K. teisme dėl pažeidimo padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, bendrovei priklauso (duomenys neskelbtini) restoranas. Tą dieną, kai buvo atliekamas operatyvus patikrinimas jis buvo išvykęs iš Šiaulių ir apie tai, kad ten dirbo žmogus, su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis sužinojo, tik kai buvo atliktas patikrinimas. Iš barmeno R. I. paaiškinimo jis suprato, kad 2014-12-13, jis paprašė I. V. jam padėti, tai yra padirbti už jį, tačiau apie tai R. I. jam nieko nesakė. R. I. sakė, kad jis atidarė kasą ir taip pat ją uždarė, o tuo metu kai tikrino Mokesčių inspekcijos pareigūnai jo darbo vietoje nebuvo. I. V. yra dirbusi anksčiau minėtame restorane, todėl žinojo darbo specifiką. Restorane dažnai yra samdomi žmonės trumpam laikui, net vienai dienai, kai vyksta banketai ir su jais sudaromos rašytinės darbo sutartys. Jis už darbo drausmės pažeidimą R. I. skyrė papeikimą.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė R. Š. teisme paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame restorane 2014-12-13 Mokesčių inspekcijos specialistė atliko operatyvų patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad I. V. tuo metu atliko padavėjos pareigas, tačiau su ja nebuvo pasirašyta darbo sutartis, apie jos priėmimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. C. K. šio pažeidimo kontekste yra atsakingas ne už I. V. nelegalų priėmimą dirbti, o už tai, kad jis kaip vadovas yra atsakingas pagal Darbo kodeksą ir Akcinių bendrovių įstatymą ir jis kaip vadovas turi užtikrinti įmonės veiklą. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atsakomybė tenka už netinkamą, nepakankamai atsakingą įmonės darbo organizavimą.

Liudytoja L. G., Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, teisme parodė, kad ji kartu su kolege M. P. patikrino UAB (duomenys neskelbtini) restoraną, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Jos užsisakė kavos, jas aptarnavo padavėja, kaip vėliau paaiškėjo I. V.. Kai padavėja atnešė grąžą, jos prisistatė, kad yra iš Mokesčių inspekcijos ir kad bus atliekamas operatyvus patikrinimas. I. V. nesakė, kad ji čia nedirbanti, ji teigė, kad yra perkelta iš įmonės kito filialo bei parodė darbuotojo pažymėjimą. Be šios padavėjos dar dirbo virėja J. G.. Barmeno R. I. nebuvo. Joms su kolege nekilo abejonių, kad I. V. gali dirbti nelegaliai, todėl iš jos apie tai paaiškinimo neėmė, paaiškinimą iš jos ėmė tik dėl to, kad patikrinus kasą buvo susidaręs kasoje pinigų perteklius. Tai, kad I. V. nebuvo įdarbinta, paaiškėjo pirmadienį (jos patikrinimą atliko šeštadienį), kai jos tikrino duomenis duomenų bazėse. Tada buvo iškviesta pasiaiškinimui I. V., kuri teigė, kad barmeno R. I. prašymu ji sutiko už jį padirbti. Tokias pačias aplinkybes paaiškino ir barmenas R. I..

Liudytoja I. V. teisme parodė, kad ji 2014-12-13 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) restorane padavėja. To jos paprašė draugas R. I., nes kaip jis sakė jam sutapo grafikas su kitu darbu ir jis negalėjo tą dieną dirbti. Ji anksčiau yra dirbusi minėtame restorane, todėl darbo specifika jai buvo žinoma, ji sutiko padėti draugui. Apie tai ji nieko nesakė įmonės direktoriui C.K. Kai atvyko mokesčių inspekcijos pareigūnės ir darė patikrinimą, ji buvo labai išsigandusi, šoke, todėl pamelavo joms, kad ji yra dirbanti čia ir pateikė iš anksčiau turėtą darbo pažymėjimą. Jokio atlygio už šį darbą ji negavo, tiesiog sutiko padėti R. I..

Liudytojas R. I. teisme parodė, kad 2014-12-13 jam sutapo darbo grafikas su jo kitu darbu – jis dirba apsaugos darbuotoju Šiaulių viešbutyje. Iš ryto jis bandė prisiskambinti direktoriui C.K., tačiau tai jam nepavyko padaryti, todėl jis paskambino savo pažįstamai I. V., kurios paprašė už jį padirbti tą dieną. Ji sutiko ir dirbo už jį. Apie tai, kad I. V. dirbo už jį vadovas sužinojo tik tos dienos vakare po patikrinimo, kiek prisimena, jis pats paskambino vadovui ir apie tai pasakė. Supranta, kad taip negalima elgtis, jam už tai vadovas skyrė papeikimą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(3) straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažįstamas toks darbas, kuris dirbamas nesudarius darbo sutarties esant Darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo, kurį darbuotojas įsipareigoja dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbą, mokėti darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Nagrinėjamu atveju dėl inkriminuojamo pažeidimo C.K. kaltinantys įrodymai iš esmės paneigti teisme apklaustų liudytojų parodymais bei byloje ištirtais rašytiniais įrodymais. C.K. kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, nurodydamas, jog jis I. V. 2014-12-13 į darbą nepriėmė, apie tai, jog ji tą dieną dirbo restorane sužinojo tik kai buvo atliktas patikrinimas iš R. I., kuriam jis už darbo drausmės pažeidimą skyrė griežtą papeikimą. Liudytojai R. I. ir I. V. teisme patvirtino C.K. nurodytas aplinkybes, kad I. V. už R. I. 2014-12-13 dirbo R. I., o ne UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus prašymu, jam padėdama kaip draugui, kad už tai jokio atlygio negavo. Iš esmės analogiškas aplinkybes minėti liudytojai nurodė ir savo pirminiuose paaiškinimuose - I. V. nurodė, kad 2014-12-13 C.F. vilos restorane ji dirbo buvusio kolegos R. I. prašymu, kad restorane buvo dirbusi iki 2014-09-30, specifiką žinojo, todėl sutiko neatlygintinai padėti (9 b.l.); R. I. nurodė, jog 2014-12-13 jam atsirado neatidėliotinų reikalų, jis bandė prisiskambinti įmonės direktoriui, tačiau nepavyko, todėl paprašė už jį padirbti buvusios darbuotojos I. V., nes ji žinojo tvarką, apie tai, kad ji dirbo įmonės vadovas sužinojo tik 2014-12-13 vakare (10 b.l.). Liudytoja L. G. teisme patvirtino, jog patikrinimo metu jai nekilo abejonių dėl to, kad I. V. gali dirbti nelegaliai, todėl paaiškinimo iš jos dėl to neėmė, o pirmadienį iškviesta atvykusi I. V., paaiškino, kad dirbo draugo paprašyta. Teisme ištirti kiti rašytiniai įrodymai – 2015-01-21 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje fiksuoti užfiksuoti patikrinimo metu nustatyti pažeidimai restorane (11-12 b.l.), pateikta darbo grafiko kopija (13-15 b.l.), I. V. darbo pažymėjimo kopija (16 b.l.) patvirtina tik faktą, kad 2014-12-13 vietoje turėjusio dirbti barmeno R. I. dirbo I. V., tačiau nepatvirtina to, jog tarp C.K. ir I. V. būtų buvęs susitarimas dėl darbo 2014-12-13, kad tarp jų būtų buvę pavaldumo santykiai kaip tarp darbuotojo ir darbdavio, nenustatyta, kad I. V. dirbo už su C.K. sutartą atlygį. C. K. nurodytas aplinkybes, kad jis už darbo drausmės pažeidimą R. I. skyrė papeikimą, patvirtina byloje pateiktas įsakymas dėl papeikimo skyrimo R. I. (34 b.l.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš pateiktų darbo sutarčių kopijų su įvairiais asmenimis, dirbusiais UAB (duomenys neskelbtini), asmenys yra įdarbinami terminuotai, pagal rašytines darbo sutartis net ir vienai dienai (37-54 b.l.), kas leidžia tikėti C.K. nurodytomis aplinkybėmis, jog jis nežinojo apie I. V. darbą, su ja apie jos įdarbinimą 2014-12-13 nesitarė.

Nors posėdžio metu Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė R. Š. tvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius C. K. šio pažeidimo kontekste yra atsakingas ne už I. V. nelegalų priėmimą dirbti, o už tai, kad jis kaip vadovas yra atsakingas pagal Darbo kodeksą ir Akcinių bendrovių įstatymą ir jis kaip vadovas turi užtikrinti įmonės veiklą, tačiau pažymėtina tai, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas negali būti aiškinamas plečiamai, o administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas už nelegalaus darbo faktą esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo, kurį darbuotojas įsipareigoja dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbą, mokėti darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, ko šiuo konkrečiu atveju ištyrus byloje esančius įrodymus nebuvo nustatyta.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog C.K. veiksmuose neįžvelgtina jam inkriminuoto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje pažeidimo požymių ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., teismas

nutarė:

C. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 41(3) straipsnio 1 dalį nutraukti nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.