Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

1. I. P. Capital AS ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo B. Č. 7678,35 Eur negrąžinto kredito, 101,63 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 115,90 Eur sutarties administravimo mokesčio, 4582,64 Eur negautų pajamų, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1-7).

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas B. Č. su UAB ,,Credit Service“ (toliau - pradinis kreditorius) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.6 punkte nurodyta, kad ,,Kredito gavėjui suteikus kreditą, kurio suma ar grąžinimo terminas neviršija nustatytų ribojimų, tinkamai savo prievoles vykdęs kredito gavėjas turi teisę prašyti suteikti papildomą kredito sumą. Prašydamas suteikti papildomą kredito sumą kredito gavėjas gali pakeisti galutinį kredito grąžinimo terminą“. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punkte nurodyta, kad ,,Nusprendus suteikti papildomą kredito sumą, kredito gavėjui yra pateikiamos pakeistos šios sutarties specialiosios sąlygos ir jose esantis kredito grąžinimo grafikas“. Galutinė sutartis sudaryta 2021-01-06. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė 2022-01-17. 2021-09-20 periodine reikalavimo perleidimo sutartimi (išrašas iš minėtos sutarties pridedamas), sudaryta tarp UAB ,,Credit Service“ ir ieškovo PlusPlus Capital AS, visos iš sutarties kylančios reikalavimo teisės į atsakovą buvo perleistos ieškovei. 2021-09-20 perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB ,,Credit Service“ ir PlusPlus Capital AS, yra periodinė reikalavimų perleidimo sutartis, kurioje numatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu perdavėjas periodiškai parduoda, o perėmėjas perka reikalavimus pagal sąrašus, kurie sudaro šios sutarties priedus. Periodinės perleidimo sutarties pagrindu atsakovo vardu turimas skolinis įsipareigojimas buvo perleistas PlusPlus Capital AS 2022-01-31. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Nepavykus ieškovei su atsakovu susitarti taikiai dėl skolos grąžinimo, ji kreipėsi į teismą. Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną pagrindinio įsiskolinimo, t. y. negrąžinto kredito pagal sutartį likutis sudarė 7 678,35 Eur, kurį prašo priteisti iš atsakovo. Sutarties bendrųjų sąlygų 6 skirsnyje nurodyta, kad sutartyje nustatytos palūkanos yra už naudojimąsi bendra finansuojama suma kredito gavėjo kredito davėjui kiekvieną mėnesį mokamas atlyginimas. Specialiosiose sutarties sąlygose šalys nusistatė 17,32 % dydžio metines palūkanas, pažymint, jog jos apskaičiuojamos ir mokamos nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Pagal pradinio kreditoriaus pateiktus duomenis sutarties nutraukimo dieną (2022-01-17) atsakovo nesumokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalis sudarė 437,97 Eur, todėl tai priteistina ieškovei iš atsakovo. Remiantis pagrindinės sutarties sąlygomis ir sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punktu kredito gavėjas (atsakovas) be kitų pagal sutartį grąžintinų/mokėtinų sumų įsipareigojo kredito davėjui mokėti mėnesinį sutarties administravimo mokestį. Nutraukus sutartį prieš terminą kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo nedelsiant sumokėti priskaičiuotą sutarties sudarymo mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas), tačiau šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė. Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną nesumokėtas sutarties administravimo mokestis sudarė 115,90 Eur, todėl ši suma priteistina ieškovės naudai. Atsakovas atliko ieškovei 350,00 Eur įmokų sumą (2022-08-18 - 50,00 Eur, 2022-07-21 - 50,00 Eur, 2022-06-23 - 50,00 Eur, 2022-05-16 - 50,00 Eur, 2022-04-15 - 50,00 Eur, 2022-03-14 - 50,00 Eur, 2022-02-14 - 50,00 Eur), kuri padengė 3,02 Eur perleistas vėluojančias palūkanas, 10,64 Eur perleistus delspinigius, 336,34 Eur dalis negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Po gautos įmokų sumos paskirstymo liko nepadengta 7678,35 Eur negrąžinto kredito, 115,90 Eur sutarties administravimo mokesčio, 101,63 Eur dalis negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Pagal sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo visą jam suteiktą negrąžinto kredito sumą grąžinti iki 2027-12-19. Taigi iki pat šios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžintos kredito sumos bei nuo negrąžintos kredito sumos dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė - negrąžino jam suteikto kredito bei nesumokėjo sutartinių palūkanų už naudojimąsi kreditoriaus suteiktomis lėšomis, dėl ko sutartis buvo nutraukta. Akivaizdu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorius negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovės naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą. Ieškovė nurodo, jog už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-01-17) iki 2027-12-19 (t. y., iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) atsakovas, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 4582,64 Eur palūkanų. Ieškovė paaiškina, jog negautos pajamos yra paskaičiuotos sutarties mokėjimo grafiko ribose, vadovaujantis mokėjimo grafiko ketvirtajame stulpelyje „Palūkanų suma“ nurodyta informacija (t. y. sudedant visas mokėjimo grafike po sutarties nutraukimo dienos atsakovo mokėtinas palūkanas iki paskutinės įmokos dienos). Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovės naudai priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma. Šalių sulygtų mokėjimo palūkanų, į kurias atsižvelgiant apskaičiuotos ieškovės negautos pajamos, dydis neprieštarauja ir šiuo atveju taikytino Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normoms, kuriose nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai. Taigi šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo mažinti atsakovo civilinės atsakomybės apimtį, kadangi toks sumažinimas akivaizdžiai pažeistų ieškovės, kaip kreditoriaus, teisėtą lūkestį gauti tinkamą nuostolių, atsiradusių išimtinai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimą, pažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, bendruosius protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškinio pareiškimo dienai bendra atsakovo įsiskolinimo suma sudaro 12 376,89 Eur. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų įstatymines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis). Be to, nors sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, tačiau ieškovė pažymi, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbesnių privatinės teisės principų (CK 6.36 straipsnis, CK 6.59 straipsnis), todėl nereiškia, kad vartotojas gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (b. l. 1-7).