Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. spalio 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. K. 2008 m. spalio 1 d., apie 11 val., Institucijos, esančios Kęstučio g. 42, Kaune, 203 kabinete, nagrinėjant A. K. administracinę bylą, garsiai šaukdamas Institucijos viršininko pavaduotoją D. Č. išvadino korumpuotu pareigūnu, tuo įžeisdamas policijos pareigūno garbę ir orumą. Šiais veiksmais A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat Institucijos pareigūnas 2008 m. spalio 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. K. 2008 m. spalio 2 d., apie 10 val., Institucijos, esančiame Kęstučio g. 42, Kaune, 203 kabinete, nagrinėjant A. K. administracinę bylą, garsiai šaukdamas Institucijos viršininko pavaduotoją D. Č. išvadino bailiu, nekompetentingu ir psichiškai nesveiku, tuo įžeisdamas policijos pareigūno garbę ir orumą. Šiais veiksmais A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje nustatyta, kad tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

ATPK 258 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiomis nuostatomis bei įsitikinęs, jog A. K. veika turi nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, požymių, pagrįstai nutarė medžiagą perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo organizavimui.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas, nesilaikant administracinių bylų nagrinėjimo procesinės tvarkos. Nurodo, kad teisėjas, motyvuodamas tuo, jog ABTĮ nenumatytas teisėjo nušalinimas nuo bylos nagrinėjimo, neleido jam pasakyti savo nuomonės šiuo klausimu, taip pat nurodo, kad teismas netenkino jokių prašymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 41 – 43) matyti, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas išaiškino posėdžio dalyviams apie teisę pareikšti nušalinimus teisėjui ar teismo posėdžio sekretorei, tačiau apeliantas pareiškė nušalinimą ne konkrečiai teisėjui, o visam teismui, todėl teisėjas pagrįstai apelianto prašymą atmetė, motyvavęs tuo, kad ABTĮ nenumatytas viso teismo kaip institucijos nušalinimas nuo bylos nagrinėjimo. Iš teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, jog teismas leido proceso dalyviams reikšti papildomus prašymus ir motyvuotai juos patenkino arba atmetė. Apeliantas nurodo, kad nebuvo pakviesti ir apklausti liudininkai, nei vienai iš šalių nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl bylos esmės, todėl jam nesuprantama, kaip teisėjas įsitikino, jog jis galimai padarė pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo administracinės bylos iš esmės ir nepripažino apelianto kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, tačiau rengimosi nagrinėti ir bylos nagrinėjimo stadijoje įsitikinęs, kad apelianto veika turi nusikaltimo požymių, nutarė medžiagą perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo organizavimui. Šiam įsitikinimui nėra būtinas bylos išnagrinėjimas iš esmės, nes ATPK 258 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui. Šiuo atveju jau ikiteisminio tyrimo eigoje turi būti vertinami esantys įrodymai arba surinkti nauji įrodymai. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas skubos tvarka 2010 m. balandžio 7 d. perdavė bylą prokuratūrai, o jis nutarimą gavo 2010 m. balandžio 8 d., dėl šios aplinkybės neturėjo galimybės susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir, esant reikalui, pateikti dėl protokolo pastabas. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu apeliantas pasirašytinai buvo informuotas, kad 2010 m. balandžio 2 d., 9.20 val., bus skelbiamas teismo nutarimas (2 t., b. l. 42), į teismo nutarimo skelbimą apeliantas neatvyko (2 t., b. l. 43), teismo nutarimas apeliantui išsiųstas jo paskelbimo dieną (2 t., b. l. 45). Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas per greitai perdavė bylą prokuratūrai, tuo užkirsdamas galimybę apeliantui pateikti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo. Šią teisę apeliantas objektyviai galėjo realizuoti, tačiau to nepadarė. Apeliantas pažymi, kad nei prieš teismo posėdį, nei po jo su negalėjo susipažinti su bylos medžiaga dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių, tačiau jokių konkrečių priežasčių apeliaciniame skunde nenurodo, todėl laikytina, kad šis apeliacinio skundo teiginys yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodytu argumentu, kad teismas nepagrįstai nenurodė priimto nutarimo apskundimo tvarkos (ATPK 286 str. 4 d.), tačiau taip pat pažymi, kad vien tik šis trūkumas nedaro teisėto ir pagrįsto nutarimo negaliojančiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos šio trūkumo buvimas, nesutrukdė apeliantui įgyvendinti nutarimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui teisės.

Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.