Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A. (A. A.), jo atstovei pagal įstatymą motinai N. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-02-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio vyriausioji patrulė Laura Šileikaitė surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo A. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tai yra, už tai, kad 2019-02-05 17.46 val. Vilniuje, Liepkalnio g. 112A, deglinės EMSI kieme, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapdraustą valstybės nustatytu privalomuoju draudimu, važiavo atbulas, buvo neatidus, nepastebėjo iš paskos važiavusio ir sustojusio automobilio Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su pastaruoju susidūrė, eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijos neinformavo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 226, 14, 114, 219.1., 222 punktų reikalavimus; eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Tyrimo metu A. A. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2019-02-05 vairavo automobilį Audi A4, priklausantį N. L., nuvažiavo Liepkalnio gatve į degalinę, įsipylė kuro, išvažinėjo iš degalinės ir tuo metu pradėjo važiuoti „fura“, kurią praleisdamas, jis pradėjo važiuoti atbulas, bet už jo važiavo automobilis Škoda, į kurį atsitrenkė ir išvažiavo iš įvykio vietos, nes gavo šoką ir nesuprato, ką daro, nes tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą; pripažįsta kaltę, kad už vairo buvo sėdęs tik antrą kartą, padarė didelę klaidą, vairavo ir išvažiavo iš įvykio vietos. (14 b. l.)

Teismo posėdyje A. A. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes jam tėra 16 metų, tačiau vairuoti moka, todėl vairavo be teisių. 2019-02-05 iš savo kiemo jo motinai priklausančiu automobiliu Audi nuvažiavo į degalinę įsipilti kuro. Išvažiuojant iš degalinės jam sutrukdė krovininis automobilis, negalėdamas pravažiuoti pavažiavo atbulas, praleisdamas krovininį automobilį ir atsitrenkė į automobilį Škoda. Škoda važiavo dideliu greičiu ir įvažiavo į jo vairuotą automobilį, dėl ko jis patyrė šoką, iš įvykio vietos pasišalino. Nesutinka, kad jis yra kaltas dėl susidūrimo.

Teismo posėdyje N. L., A. A. motina – atstovė pagal įstatymą, nurodė, kad sūnaus vairuotas automobilis buvo įregistruotas jos vardu, automobilį nupirko, kad sūnus galėtų jį tvarkyti, remontuoti, nes jis domisi automechanika, žada šią specialybę studijuoti. Kadangi automobilis nebuvo skirtas važiuoti, todėl nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiuo metu automobilis jau yra parduotas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė prašė skirti A. A. švelnesnę nuobaudą ir baudos sumokėjimą išdėstyti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio Domanto Akstino tarnybiniame pranešime pažymėta, kad 2019-02-05 apie 18.10 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog Vilniuje, Liepkalnio g. 112A, į pranešėjo Škoda įvažiavo kitas automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos; bevykstant į įvykio vietą gavo pranešimą, kad pasišalinęs vairuotojas sulaikytas; atvykus į Galšios g. rastas kito patrulių ekipažo sulaikytas vairuotojas A. A. ir automobilis Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 b. l.)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos trečiojo būrio vyriausiosios patrulės Lauros Šileikaitės tarnybiniame pranešime nurodyti analogiški duomenys, papildomai nurodyta, kad nepilnametis A. A. paaiškino, jog norėjo išvažiuoti iš degalinės, tačiau tuo metu iš stovėjimo vietos pajudėjo krovininis automobilis, norėjo jį praleisti ir pavažiavo atbulas bei nepastebėjo, kad už jo stovi automobilis Škoda, į kurį ir atsitrenkė; jautė šoką, pasišalino iš įvykio vietos link Salininkų, kur buvo sulaikytas. Automobilį Škoda vairavo J. G. (J. G.), paaiškinęs, jog dėl žalos dydžio nustatymo kreipsis į draudimo bendrovę. Automobilis Audi buvo perduotas savininkei, A. A. motinai N. L.; nustatyta, kad automobiliui Audi negalioja draudimas. (4 b. l.)

Policijos registruojamų įvykių registre 2019-02-05 17.49 val. užfiksuotas pranešimas, kad degalinėje EMSI į automobilį Škoda atsitrenkė automobilis Audi A4 ir pasišalino link Salininkų; pranešėjas J. G.. (5-6 b. l)

Aptartos aplinkybės matyti ir iš eismo įvykio schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį, T. K., J. G. rašytinių paaiškinimų. (7, 8, 9, 10 b. l.)

AB Lietuvos draudimo Transporto žalų skyriaus žalos sąmatoje nurodyta, kad automobilio Škoda remonto kaina su PVM 1018,15 eurų, po išskaitymų už dažų, dalių būklės pagerinimą – 577,44 euro. (11-13 b. l.)

Išraše iš asmens duomenų nurodyta, kad A. A. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones ir vairuotojo pažymėjimas jam nėra išduotas. (18 b. l.)

2019-02-08 išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2018-12-04 priklauso N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (16 b. l)

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad visi paminėti duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka ir laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus.

Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad A. A. 2019-02-05 17.46 val. Vilniuje, Liepkalnio g. 112A esančioje degalinėje EMSI, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje: jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį Audi A4, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 14 ir 226 punkto reikalavimus, važiavo atbulas, buvo neatidus, nepastebėjo iš paskos važiavusio ir sustojusio automobilio Škoda bei su pastaruoju susidūrė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 114 punkto reikalavimus, reglamentuojančius, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams; eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijos neinformavo, taip pažeisdamas KET 219.1. punkto nuostatą, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

Administracinė atsakomybė už vairavimą transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, numatyta ANK 415 straipsnio 1 dalyje, tad A. A. veikoje yra visi nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, yra numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir A. A. veika atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Administracinio nusižengimo protokole šie A. A. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kadangi draudimo sąmatoje nurodyta, kad automobilio Škoda remonto kaina su PVM yra 1018,15 eurų. Tačiau toje pačioje sąmatoje nurodyta, kad, padarius išskaitymus už dažų ir dalių būklės pagerinimą, remonto kaina su PVM sudaro 577,44 euro, todėl būtent šią sumą teismas ir vertina kaip A. A. veiksmais padarytą realią žalą. Kadangi nustatyta, jog padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, A. A. veika perkvalifikuotina iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį.

A. A. protokolu inkriminuotas KET 222 punkto, numatančio, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, pažeidimas. Teismas konstatuoja, jog nuoroda į šio punkto pažeidimą yra perteklinė, nes J. G., vairavęs automobilį Škoda, kurį A. A. apgadino įvykio metu, pats buvo įvykio vietoje ir pranešė policijai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokole pagrįstai yra nurodyta, jog A. A. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14 punktą, tačiau protokole šie nustatyti jo veiksmai nėra kvalifikuoti kaip nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, konstatuoja, kad A. A. veiksmai – vairavimas automobilio neturint teisės vairuoti transporto priemones, pažeidžiant KET 14 punkto reikalavimus, – kvalifikuotini pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, kuriame, be kita ko, numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 ir 8 dalimis, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia, kad A. A. kaltu prisipažino tik iš dalies ir nėra pagrindo manyti, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs administracines veikas: teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. A. yra jau du kartus baustas už tai, kad vairavo neapdraustą automobilį ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, iš teismo procesų jis nedaro jokių socialiai naudingų išvadų, yra linkęs elgtis neteisėtai. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas nenustato A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. A. A. atsakomybę sunkina, kad ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus jis padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pažymėtina, jog A. A. inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo jam inkriminuojamus nusižengimus padarė būdamas nepilnametis. ANK 44 straipsnio nuostatos numato, jog nutarimu nepilnamečiui skiriama bauda lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis ANK taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė negu penki ir ne didesnė negu devyni šimtai eurų. Atsižvelgus į šias aplinkybes A. A. skirtinų administracinių nuobaudų – baudų dydis nustatytinas didesnis nei pusė vidurkio pagal inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytus baudų dydžius.

Spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo, teismas pažymi, kad automobilis Audi A4, kurį nusižengimų padarymo metu vairavo A. A., tuo metu priklausė jo motinai N. L.. Nors, vadovaujantis ANK 29 straipsnio nuostatomis konfiskuotas gali būti ne tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir, šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, tretiesiems asmenims priklausantis turtas, o A. A. inkriminuojamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje, kaip tik ir yra nurodytas ANK 29 straipsnio 4 dalyje, todėl, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata bei ANK 426 straipsnio 8 dalies reikalavimais, būtų pagrindas už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą konfiskuoti automobilį, priklausantį N. L., tačiau teismo posėdyje nustatyta, kad automobilis Audi A4 jau yra parduotas, todėl automobilio konfiskavimo teismas nagrinėjamu atveju netaiko.

Kaip jau minėta, už aptarto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bylą nagrinėjantis teismas gali skirti ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų. Įstatymų leidėjas, teismui šiuo atveju suteikia diskreciją spręsti ar tokios poveikio priemonės skyrimas yra tikslingas. Atsižvelgiant į jau minėtus argumentus dėl A. A. už šį nusižengimą skirtinos nuobaudos ir ypač į tai, kad A. A. administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus traukiamas nebe pirmą kartą, jo administracinės veikos sunkėja, teismas konstatuoja, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams.

Kadangi A. A. vienu metu padarė kelias veikas, užtraukiančias administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis, galutinė nuobauda jam skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo konkrečiu atveju A. A. kartu su administracine nuobauda skiriama ir viena administracinio poveikio priemonė, numatyta už ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė pagal įstatymą N. L. teismo posėdyje prašė skirti pažeidėjui švelnesnę nuobaudą ir baudos sumokėjimą išdėstyti. ANK 675 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Atsižvelgęs į tokį įstatymo reglamentavimą, taip pat į tai, kad nei rašytinis prašymas, nei asmens sunkią materialinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes įrodantys duomenys teismui nebuvo pateikti, teismas netenkina prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą, tačiau, vadovaudamasis ta pačia aukščiau pacituota norma, išaiškina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, tad atsakomybėn patrauktas asmuo dėl baudos išdėstymo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 3 dalimi, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę:

- už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje – paskirti 37 (trisdešimt septynių) eurų dydžio baudą;

- už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje – paskirti 187 (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių) eurų dydžio baudą;

- už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje – paskirti 425 (keturių šimtų dvidešimt penkių) eurų dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams.

Šias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir A. A. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 425 (keturių šimtų dvidešimt penkių) eurų dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo ROIK – 19097213037.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.