Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kauno butų ūkis“ ieškinį atsakovei J. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsižvelgus į ieškinio sumą, kuri neviršija vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, ir šalims neišreiškus valios dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos, byla nagrinėtina CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka. Šalims apie posėdį yra pranešta tinkamai (75 b. l.) (CPK 133 str. 3 d.).

Ieškovė papildomai pateikė rašytinius įrodymus (78-91 b.l.).

Atsakovė papildomų atsikirtimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 4.84 str. nustato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, tai savivaldybė (kurios teritorijoje yra namas) meras arba valdyba skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių. Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus. Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai nustato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas – namo bendrųjų konstrukcijų, patalpų, inžinerinės įrangos remontas ar keitimas naujomis siekiant atkurti ar pagerinti jų normatyvines savybes, įgyvendinant privalomuosius statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini) Kaune, butų savininkai nėra įsteigę butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, o ieškovė Civilinio kodekso nustatyta tvarka yra paskirta šio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi ir pagal administravimo nuostatus turi organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą, remontą, atnaujinimą (modernizavimą), kitas namo priežiūros paslaugas (CK 4.84 str. 5 d.). Atsakovė nuosavybės teise valdo minėtame name esantį butą Nr. 2 (9 b.l.). Atsakovei už bendrosios dalinės nuosavybės privalomus remonto darbus 2015 m. birželio mėn. buvo paskaičiuota 88,47 Eur skola (49 b.l.). Ieškovė siuntė sąskaitas, kuriose buvo nurodyta atsakovės skola ieškovei, tačiau atsakovė skolos nepadengė.

Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 str. ir 4.84 str.). CK 4.82 str. 3 d., Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 su vėlesniais pakeitimais bei šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009) nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų yra konstatavęs, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, civilinėje byloje 3K-7-515/2009). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 papunktis).

Į bylą pateikti duomenys įrodo, kad, vykdant Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, yra atliktas daugiabučio namo (statinio) techninės priežiūros patikrinimas ir priimtas defektinis aktas, iš kurio matyti, jog įėjimo į rūsį laiptų betonas vietomis nutrupėjęs, nėra dalies nuogrindos, netvarkingai sujungti ir izoliuoti elektros laidai laiptinėje. Komisija priėmė išvadą dėl įėjimo į rūsį laiptų remonto, nuogrindos atstatymo ir elektros laidų sujungimo vietų sutvarkymo (50-52 b.l.). Buvo atlikti remonto darbai, ką įrodo paskyros – aktai ir išlaidų skaičiuotės (53-56 b.l.). Atsakovė privalomų darbų būtinumą paneigiančių įrodymų nepateikė.

Įvertinus atliktų darbų visumą, laikytina, kad atlikti darbai atitinka pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, saugaus naudojimo, namo estetiškos išvaizdos privalomuosius naudojimo ir priežiūros reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002, todėl CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatos administratoriui nebuvo privalomos, ieškovė turėjo teisę priimti sprendimą dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, t. y. vienašališkai ir be bendraturčių sutikimo. Pagal administravimo nuostatų 7 punkto reikalavimus, administratorius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šių darbų atlikimo informuoti patalpų savininkus, valstybės ir Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkus apie konkrečius atliktus darbus, jų apimtį, kainas. Ieškovė minėtus nuostatų reikalavimus įvykdė (91 b.l.).

Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, aptartas materialinės teisės normas darytina išvada, kad ieškovė veikė teisėtai, įgyvendino administratoriaus funkcijas, todėl atsakovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir išsaugojimu (CK 4.82 str. ir 4.84 str.).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad panašaus pobūdžio namo remonto darbai privalo būti apmokami iš kaupiamųjų lėšų (72 b.l.).

Remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A-899 redakcija) 8.4 papunkčiu administratorius kas mėnesį paskaičiuoja už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, jei šie darbai neapmokami iš lėšų, sukauptų pagal šių Nuostatų 8.7 punktą, – pagal šių darbų pirkimo kainą. 8.7 papunktyje nustatyta, jog administratorius paskaičiuoja kaupiamąsias įmokas – vadovaudamasis patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu sprendimu dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, jų naudojimo tvarkos ir kaupiamųjų įmokų dydžio.

Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos apraše (toliau - Aprašas) patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 nurodoma, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas, įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų remonto darbų poreikį, išdėstant juos ilgalaikiame (dviejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane. Ilgalaikiame plane turi būti nurodyta preliminari kaina ir darbų atlikimo terminai, įskaitant nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus. Lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais.

Kadangi iš kaupiamųjų lėšų gali būti apmokami namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai, o nagrinėjamu atveju atlikti darbai nėra priskirtini prie namo modernizavimo, todėl mokestis pagrįstai paskaičiuotas, vadovaujantis Nuostatų 8.4 punktu ir pateiktas sąskaitoje atskiru punktu (18, 49 b.l.). Dėl išdėstyto atmestinas atsakovės argumentas dėl darbų apmokėjimo iš kaupiamųjų lėšų kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, dėl to tenkintinas (CPK 177 str., 178 str., 183 str., 185 str.). Ieškovei iš atsakovės priteistina 88,47 Eur skola (CK 6.2 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.256 str., 6.584 str.).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20,00 Eur žyminio mokesčio ir 1,71 Eur kitų būtinų išlaidų (CPK 93 str.).

Iš atsakovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2014 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti UAB „Kauno butų ūkis“, įmonės kodas 132532496, buveinės adresas Chemijos g. 18, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB Swedbanke, iš J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, 88,47 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 47 ct) skolos, 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, 1,71 Eur (vieną eurą 71 ct) kitų būtinų išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.