Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Utenoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent, jis 2017 m. gegužės 13 d. apie 10 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Salininkuose, Vilniuje, buitinio konflikto su žmona G. K. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną G. K., tai yra lovoje gulinčiai žmonai G. K. tyčia ranka sudavė nemažiau kaip tris smūgius į šoną iš kairės pusės bei koja sudavė nemažiau kaip keturis smūgius į šoną iš kairės pusės, tuo padarė nukentėjusiajai G. K. abiejų žastų, abiejų dilbių, krūtinės ląstos kairės pusės poodines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

V. K., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tą dieną grįžo iš miesto, buvo blaivus, atėjus į miegamąjį, žmona pradėjo keiktis be jokios priežasties, jis paprašė nusiraminti, ji nenusiramino, todėl priėjo ir sumušė ją. Paaiškino, kad pripažįsta visas kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, žmonos atsiprašė, gailisi dėl savo elgesio. Nurodė, kad žmona geria nuo 2012 metų, kai mirė jos tėvas, jis siūlė žmonai koduotis, bet ji nesutinka, o kai išgeria, tampa agresyvi, kimba prie visų. Nurodė, kad sutiktų dėl viešųjų darbų,

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Paaiškino, kad ankščiau jo atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Gyvena su žmona G. K., dukra M. ir žmonos mama. Jis 2017 m. gegužės 13 d. anksti ryte išvažiavo į turgų apsipirkti, į namus grįžo apie 10 val. Namuose rado lovoje gulinčią girtą savo žmoną, kuri jį pamačiusi pradėjo jį įžeidinėti. Jis susinervino, kad jį įžeidinėja ir priėjęs prie lovos, sudavė lovoje gulinčiai savo žmonai tris smūgius ranka bei vieną kartą spyrė koja į jos šoną. Po to ji išėjo pas kaimynę. Vėliau ir jis išėjo iš namų į kioską nusipirkti alaus. Į namus grįžo vakare ir nuėjo miegoti. Jo žmona visą naktį namuose viena gėrė alkoholinius gėrimus. 2017 m. gegužės 14 d. ryte atsibudęs jis išgėrė vieną 0,5 l. talpos skardinę alaus. Po to tarp jų su žmona kilo žodinis konfliktas ir ji iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Paaiškino, kad jis labai gailisi, kad panaudojo fizinį smurtą savo žmonos atžvilgiu, esant galimybei jos atsiprašys. Konflikto niekas iš šeimos narių nematė (b. l. 42).

V. K. papildomai apklaustas 2017 m. gegužės 15 d. parodė, kad su įtarimu, kuris jam pareikštas, sutinka ir prisipažįsta, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Jis pasilieka prie savo duotų parodymų 2017-05-14 apklausos metu. Tačiau nori patikslinti, kad jis 2017-05-13, apie 10 val. lovoje gulinčiai žmonai G. K. ranka sudavė nemažiau kaip tris smūgius į šoną iš kairės pusės bei koja spyrė jai nemažiau kaip keturis kartus irgi į šoną iš kairės pusės. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikaltimą. Pasižada žmonos nekankinti ir ateityje jokio smurto jos atžvilgiu nenaudoti. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka. Taip pat jis sutinka, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (b. l. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. K. parodė, kad ji gyvena Vilniuje, Salininkuose, (duomenys neskelbtini), name, kuris priklauso jai ir jos vyrui V. K.. Kartu gyvena jų dukra M. K. (jai 20 metų). G. K. konfliktuoja su vyru dėl to, kad jam nepatinka, kai ji vartoja alkoholinius gėrimus. 2017 m. gegužės 13 d., apie 8 val. ji viena nuėjo pas kaimynę J. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Salininkuose. Pas minėtą kaimynę ji išgėrė 1,5 l. talpos degtinės. Apie 9 val. grįžo namo. Dukros nebuvo. Vyro irgi nebuvo. Nuėjo miegoti. Apie 9.30 val. namo grįžo vyras. Kai jis pamatė, kad ji yra girta, tai pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais (nevartotini žodžiai). Ji irgi jam pasakė, kad jis yra (nevartotini žodžiai). Jis labai supyko ir nemažiau kaip 4 kartus spyrė jai gulinčiai ant lovos į kairį šoną. Ji tada paskambino į policiją, o tuo metu vyras pabėgo. Ji dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą, prašo pripažinti ją nukentėjusiuoju. Dėl civilinio ieškinio ji pretenzijų neturi. Ji yra perspėta, kad byla bus pabaigta pagreitinto proceso tvarka. Ji nieko prieš tai neturi. Taip pat sutinka, kad byla bus pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Ji savo vyrą myli, tačiau jis neturi jos mušti. Jie gyvena kartu jau 27 metus. Ji vartoja alkoholinius gėrimus jau 5 metus, du kartus per savaitę. Ji gėrė alkoholinius gėrimus ir toliau gers. Ji niekur nedirba, o dirba tik jos vyras. Jų namas priklauso jai ir vyrui (t. 1, b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. K. parodė, kad ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), Salininkuose, Vilniuje. Minėtame name gyvena jos tėvai (motina - G. K. ir tėvas - V. K.) bei močiutė (mamos motina, jai 76 m., ji yra labai serganti, beveik nevaikščioja, gulinti). Namas yra iš 3-jų kambarių. Viename kambaryje gyvena jos močiutė, kitame - tėvai, o svetainėje - ji. Jos motina jau 6 metus beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus, o tėvas, nors ir gali sau leisti išgerti, tačiau jis nėra mėgėjas vartoti alkoholį. Jos tėvai nemažiau kaip du kartus per mėnesį konfliktuoja dėl motinos girtuokliavimo. Jos motina niekur nedirba, o tėvas tik neseniai išėjo iš darbo ir dabar ieško kito darbo. 2017 m. gegužės 13 d. toks rimtas konfliktas iškilo antrą kartą (pirmas buvo 2016 m.). 2017 m. gegužės 13 d., apie 8 val. ji atsikėlė ir pamatė, kad tėvo namie nėra, o motina išėjo pas kaimynę J. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Salininkuose, Vilniuje. Minėta kaimynė yra jos motinos sugėrovė. Kaip jai yra žinoma, jos tėvas išvažiavo į Garūnų turgavietę. Apie 8.30 val. ji irgi išvažiavo į Vilniaus m. savo reikalais. 2017 m. gegužės 13 d., apie 12 val. ji grįžo namo, namuose nieko iš tėvų nebuvo, tačiau jai kaimynė B. (gyvena šalia jų namo, tačiau jos namo numerio ji neatsimena) jai pasakė, kad jos motina iškvietė policiją, tačiau dėl ko - jai nepaaiškino. Apie 12.30 val. visiškai girta grįžo namo jos motina ir tik pasakė, kad su tėvu iškilo konfliktas. Daugiau ji jai nieko nepaaiškino. Po to jos motina nuėjo miegoti, o ji apie 17 val. išvažiavo į Vilniaus m., pernakvojo pas savo draugą ir namo grįžo 2017 m. gegužės 14 d., apie 14 val. Namuose nieko nebuvo. Dar prieš tai apie 7 val. jai paskambino kaimynė, vardu B. ir pasakė, kad apie 6 val. atvyko policijos pareigūnai ir išvežė jos motiną kartu su tėvu. Dėl ko, nieko nepaaiškino. Apie 15 val. ji kartu su sese K. (ji gyvena su savo šeima gyvena atskirai nuo jų) nuvažiavo į Vilniaus m. 2 PK, tačiau jos motinos jau nebuvo komisariate. Kai grįžo namo apie 16 val., tai pamatė, kad jos motina jau namie ir miega. Ji jai nieko nepaaiškino dėl konflikto su tėvu. Ji dėl įvykio 2017 m. gegužės 13 d., apie 10 val. nieko pasakyti negali, nes nieko nematė. Ji tik gali pasakyti, kad jos tėvas galėjo jos motiną sumušti, nes jam nepatinka, kai jos motina vartoja alkoholinius gėrimus (b. l. 29-31).

2017 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, be kita ko, kad atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad G. K. sutuoktinis galimai trenkė jai apie 4 kartus su koja į kairės pusės šoną, G. K. akivaizdžiai neblaivi (iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, pati prisipažino gėrusi alaus), kalbėjo ramiai, neatrodė susijaudinusi. V. K. iki jų atvykimo pasišalino (b. l. 10-11).

Apžiūrėjus įvykio vietą, surašytas 2017 m. gegužės 14 d. apžiūros protokolas, prie jo pridėtos vaizdo namuose nuotraukos (b. l. 7-9).

2017 m. gegužės 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1513/2017(01) nustatyta, kad G. K. nustatytos abiejų žastų, abiejų dilbių, krūtinės ląstos kairės pusės poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-05-13). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – V. K. 2015 m. gegužės 13 d. apie 10 val., name (duomenys neskelbtini), Salininkuose, Vilniuje, kilus konfliktui su žmona G. K., panaudojo prieš ją fizinį smurtą – jai gulint lovoje, sudavė ranka nemažiau kaip tris smūgius į šoną iš kairės pusės bei koja sudavė nemažiau kaip keturis smūgius į šoną iš kairės pusės. Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo iš esmės nuosekliais parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota informacija. Nurodytais smurtiniais V. K. veiksmais nukentėjusiajai G. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina 2017 m. gegužės 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada (b. l. 14).

Vertinant nurodytus veiksmus tuo aspektu, kiek jie atitinka Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, pažymėtina, kad nukentėjusioji G. K. yra kaltinamojo sutuoktinė, jie gyvena kartu, taigi pripažintina, kad nurodytais smurtiniais veiksmais V. K. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad nustatyti ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai V. K. veikoje, o būtent – jis suvokė, kad nurodytais veiksmais (suduodamas smūgius nukentėjusiajai) jis sukels atitinkamas pasekmes, ir to siekė.

Taigi atsižvelgdamas į tai, kad V. K. veikoje nustatyti visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, teismas konstatuoja, kad V. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Teismas, spręsdamas klausimą dėl V. K. atsakomybės individualizavimo, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nukreiptas prieš savo šeimos narį, nusikalstama veika baigta.

Kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į V. K. asmenybę: išsilavinimas – specialusis, nedirba (paskutinis darbo laikotarpis tęsėsi nedaug laiko iki įvykio, pagal Sodros duomenis, laikotarpiai, kada V. K. nedirbo, iš esmės trumpalaikiai, b. l. 57), administracine tvarka baustas 1 kartą (bauda sumokėta, b.l. 60), duomenų apie jo gydymąsi nuo priklausomybės ligų ir psichikos ligų byloje nėra. V. K. teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta laisvės apribojimo bausmės (b. l. 64-65). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti V. K. nuo atsakomybės Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji G. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji paskutinį kartą atleidžia kaltinamajam ir susitaiko su juo.

Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau kaip ketveri metai.

Vertindamas galimybę V. K. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, teismas pirmiausia pažymi, kad jis kaltinamas vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, taigi šiuo aspektu Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, tenkinama. Taip pat nenustatyta aplinkybių, įtvirtintų BK 38 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant negali būti taikomas šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas.

Vertinant kitų sąlygų buvimą, pažymėtina, kad būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų, kas sprendžiama įvertinus ir minėtas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Vertindamas Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji nurodė, kad dovanoja kaltinamajam ir susitaiko su juo, be to, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Taigi sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nagrinėjamu atveju yra nustatytos.

Vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta kita būtina sąlygą atleidimui nuo atsakomybės susitaikius – t. y. pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo aspektu teismas pirmiausia pažymi, jog kaltinamasis jau yra teistas dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, be to, nusikalstama veika padaryta taip pat nukentėjusiosios G. K. atžvilgiu. Tačiau nepaisant to, praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po minėtos nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnė veika padaryta 2016 m. balandžio 3 d.) bei jo pripažinimo padarius šią nusikalstamą veiką ir bausmės (8 mėnesių laisvės apribojimo) paskyrimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, jis vėl padarė analogišką nusikaltimą. Taigi nepaisant to, kad kitokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, byloje iš esmės nėra, teismo vertinimu, jau minėta aplinkybė dėl V. K. teistumo už analogišką nusikaltimą neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad baudžiamosios atsakomybės taikymo vienas iš tikslų - užtikrinti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nagrinėjamu atveju galėtų būti pasiektas atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir neskiriant jam bausmės. Taigi įvertinęs šiuos argumentus, teismas sprendžia, kad nenustatyta visuma sąlygų, kurios būtinos, siekiant atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl atleidimas nuo atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį V. K. atžvilgiu nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

Teismas, skirdamas V. K. bausmę už jo padarytą nusikaltimą ir įvertinęs jau minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumą, vadovaudamasis, be kita ko, Baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. K. už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamajam nustatytini šie įpareigojimai: visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.), per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.), taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę: per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d., 67 str. 3 d., 72² str.).

Skirtina laisvės apribojimo bausmė, kadangi asmuo prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, be to, byla išnagrinėti pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas V. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 14 d. 9.00 val. iki 2017 m. gegužės 15 d. 15.51 val. (b. l. 32, 35) (2 paros), jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma priteisti iš V. K. valstybės naudai 72,38 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Advokatas nagrinėjamoje byloje paskirtas kaltinamojo gynėju pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kadangi byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad būtinas gynėjo dalyvavimas yra numatytas imperatyvia įstatymo nuostata, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų paneigiama būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė, be to, įvertinęs ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostata, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. K. nepriteistinos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsniu, 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais ir 7 dalimi, įpareigoti V. K.: 1) visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 2) per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; taip pat 3) skirti V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 14 d. 9.00 val. iki 2017 m. gegužės 15 d. 15.51 val. (b. l. 32, 35) (2 paras), jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. K. nepriteisti.

V. K. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551, daugiau informacijos http://www.vrpi.lt).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.