- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- eI3-1105-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00978-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Agiluna“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjas Saulius Jakaitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Agiluna“ patikslintą skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Agiluna“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-85767 „Pakeisti sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – ir VMI Sprendimas) ir grąžinti MB „Agiluna“ prašymą nagrinėti iš naujo; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2023 m. sausio 20 d. sprendimą 21R-(AG-720/04-2022) (toliau – ir LAGK Sprendimas). Taip pat pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad ji nesutinka su skundžiamais VMI ir LAGK Sprendimais. Teigia, kad tiek VMI, tiek LAGK, Sprendimus priėmė visiškai formaliais pagrindais, atmestinai įvertinus pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad LAGK skundžiamą Sprendimą grindžia deklaratyviai perrašydama VMI išvados duomenis, kuriuose konstatuota, jog analizuojamu laikotarpiu pareiškėja į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų įplaukų, pardavimo pajamos padidėjo, pareiškėja dirbo pelningai, neturi pradelstų debitorinių įsipareigojimų, ir remdamasi šiais VMI duomenimis, konstatavo, jog prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą vertinimo rezultatas – netenkinti prašymo yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja nesutinka su tokia LAGK išvada. Paaiškina, kad pareiškėja savo skunde nurodė, jog VMI priėmė Sprendimą objektyviai neįvertinusi visų pareiškėjos pateiktų įrodymų visumos, nes tik įrodymų viseto įvertinimas pagrindžia, kad įmonės finansinė padėtis yra tokia, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine. Visų pateiktų įrodymų ir paaiškinimų visuma įrodo pareiškėjos prašymo pagrįstumą ir jie turėjo būti vertinami visi bendrai, o ne akcentuojamas, kuris nors vienas finansinis rodiklis, kaip, pvz., pajamų augimas per paskutinius 3 mėnesius. Nurodo, kad pareiškėja pateikė paaiškinimus, jog šiandien dienai susidariusi nepalanki finansinė situacija, kurią sąlygoja išaugusios elektros kainos, išaugusios statybos medžiagų bei paslaugų kainos. Pareiškėja investavo į gyvenamojo namo statybą, kurį parduoda išperkamosios nuomos būdu. Tačiau investicija pabrango, dėl to pareiškėja patiria apyvartinių lėšų stygių. Pareiškėjos vertinimu, LAGK priimdama Sprendimą, turėjo įvertinti, jog įmonė siekdama vystyti savo veiklą ir vengdama ją nutraukti, privalo dengti būtinąsias veiklos sąnaudas. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog jos sąnaudos ženkliai išaugo. Atkreipia dėmesį, kad skiriant visas uždirbtas pajamas mokestinės nepriemokos dengimui, įmonė neturėtų apyvartinių lėšų vystyti savo veiklą, o tai sąlygotų jos veiklos pabaigą ir tokiu atveju nebūtų patenkinti ne tik valstybės turimi kreditoriniai reikalavimai, bet ir kitų kreditorių interesai. Pabrėžia, kad pareiškėja pateikė visus įrodymus, kad pagrįstų, jog atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas. Pareiškėja pagrindė priežastis, sąlygojusias mokestinės nepriemokos atsiradimą. Pareiškėjos įsitikinimu, pradėjus priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą ir nepriemokos sumai apribojus įmonės apyvartines lėšas, pareiškėja turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus, negalėtų sumokėti darbo užmokesčio, atsiskaityti su tiekėjais, sumokėti kitų būtinų veiklos sąnaudų, o tai vienareikšmiškai sąlygotų įmonės bankrotą. Šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas, pareiškėjos nuomone, suteiktų galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, nes pareiškėja jau yra sudariusi turto pardavimo preliminarią sutartį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad VMI, prieš priimdama šioje byloje ginčijamą Sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos prašymą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus. Įvertinus pateiktus dokumentus konstatuota, kad pareiškėja į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų įplaukų, pardavimo pajamos padidėjo, Bendrija dirba pelningai, neturi pradelstų debitorinių įsipareigojimų. VMI nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog Sprendimas priimtas visiškai formaliais pagrindais, atmestinai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad LAGK vertinimu, VMI išvada ir Sprendimas, priimti išsamiai įvertinus pareiškėjos prašymą. Pažymi, kad pareiškėja duomenų, kurių VMI nebūtų vertinusi, nepateikė. VMI taip pat pažymi, kad pagrindinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindas, tenka pareiškėjui, tuo tarpu mokesčio administratoriaus įrodinėjimo pareiga yra daugiau papildomo pobūdžio. Mokesčių mokėtojas, teikiantis mokesčių administratoriui prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo pagal MAĮ 88 straipsnį, prašo taikyti jo atžvilgiu tam tikrą išimtį iš mokesčių mokėjimo visuotinio privalomumo principo, kuriuo remiantis kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1585-602/2020). Teigia, kad VMI ginčijamą Sprendimą priėmė pagrįstai ir motyvuotai, neviršydama savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais, o tinkamai įgyvendino MAĮ 88 straipsnyje įtvirtintą teisę. Aplinkybių, kad ginčijamu VMI Sprendimu būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ar bendrieji teisės ir gero administravimo bei apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, byloje nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Byloje ginčas kilo dėl VMI 2022 m. lapkričio 16 d. Sprendimo ir LAGK 2023 m. sausio 20 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo panaikinus minėtus Sprendimus įpareigoti atsakovę jos prašymą nagrinėti iš naujo.
4. Byloje nustatyta, kad Bendrija su VMI 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurioje numatytas mokestinės nepriemokos išdėstymo atidėjimo laikotarpis nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., bendra išdėstyta suma – 77 909,43 Eur.
5. Pareiškėja 2022 m. spalio 31 d. prašymu „Prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į VMI, kuriame prašė pakeisti Sutartį, kurios neapmokėtas likutis 41 532,66 Eur; šią sumą prašė išdėstyti nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2026 m. lapkričio 30 d. pagal prašyme nurodytą grafiką.
Prašyme nurodyta įsiskolinimo priežastis – išaugusios elektros kainos, taip pat statybinių medžiagų ir paslaugų kainos. Bendrija investavo į statybas gyvenamojo namo, kurį parduoda išperkamosios nuomos būdu. Tačiau investicija pabrango, dėl to įmonė susidūrė su apyvartinių lėšų stygiumi. Informacija apie įsiskolinimus ir kita informacija pateikiami prieduose prie šio prašymo.
Su Prašymu buvo pateikti ir papildomi dokumentai.
6. VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius 2022 m. lapkričio 16 d. surašė išvadą Nr. (23.31-08) 326-4466 „Dėl MB „Agiluna“ prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ (toliau – ir Išvada), kurioje, vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės), bei Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, patvirtintomis VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 (toliau – ir Rekomendacijos), siūlė netenkinti Bendrijos Prašymo.
Išvadoje nustatė, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrija į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 proc. visų gautų įplaukų (Rekomendacijų 3 priedo 13 punktas), pardavimo pajamos padidėjo, Bendrija dirba pelningai, neturi pradelstų debitorinių įsipareigojimų (Rekomendacijų 2 priedo 8 punktas).
7. VMI, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Taisyklėmis, remdamasi Išvada, 2022 m. lapkričio 16 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nepakeisti VMI 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-43744 išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei Sutartį ir atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodytam laikotarpiui.
8. Pareiškėja nesutikdama su šiuo sprendimu kreipėsi su skundu į LAGK. Pastaroji 2023 m. sausio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjos skundą dėl VMI Sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
9. Pareiškėja nesutikdama su VMI ir LAGK Sprendimais kreipėsi į teismą.
10. Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad LVAT praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, susiję su LAGK priimto Sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, yra teisiškai nereikšmingi, tad teismas plačiau dėl jų nepasisakys. Teismas toliau spręs tarp šalių kilusį ginčą dėl teisės iš esmės.
11. MAĮ 88 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą, vertinama mokesčio mokėtojo arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus.
Mokesčių mokėtojų, turinčių mokestinę nepriemoką – juridinių asmenų finansinės būklės vertinimas reglamentuotas Rekomendacijų 4–13 punktuose. Rekomendacijų 17 punkte nustatyta, kad apskaičiavus finansinius koeficientus pagal Rekomendacijų 1 priedą „Finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai“ bei atlikus vertinimą pagal Rekomendacijų 2 priedo „Mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai“ kriterijus ir nenustačius aplinkybių, dėl kurių prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką negali būti tenkinamas, yra skaičiuojamas Rekomendacijų 4 priede „Mokesčių mokėtojo – juridinio asmens finansinių rodiklių susiejimas su prašomu mokestinės nepriemokos sumokėjimo laikotarpiu“ nurodytas rodiklis.
Rekomendacijų 16 punkte nustatyta, kad galimi juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai pateikti 2 priede: „Mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai“. Rekomendacijų 2 priede nurodyti kriterijai, kuriuos nustačius galimas rezultatas – tenkinti, tenkinti su papildoma sąlyga, netenkinti.
Rekomendacijų 2 priedo 8 punkte nustatytas kriterijus – „Mokesčių mokėtojas deklaruoja pelningą veiklą; neturi pradelstų debitorinių įsiskolinimų; teikia prašymą dėl deklaruojamų mokesčių mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo, motyvuotai nenurodydamas jos susidarymo priežasčių“, kurio rezultatas – netenkinti.
Rekomendacijų 2 priedo 13 punkte nustatytas kriterijus – „Mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašo atidėti ir (ar) išdėstyti, susidarymo laikotarpiu, mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Analizuojamu laikotarpiu mokesčių mokėtojas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 procentų visų gautų įplaukų“, kurio rezultatas – netenkinti.
12. Teismas taip pat pabrėžia, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo; mokesčių administratorius turi tam tikrą diskrecijos teisę. Tačiau LVAT yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama; todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010; ir kt.).
13. Kaip matyti iš bylos, VMI nustatė, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrijos pardavimo pajamos padidėjo, ji dirba pelningai, neturi pradelstų debitorinių įsipareigojimų, taip pat ji į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė mažiau nei 10 proc. visų gautų įplaukų. Teismas su tokiu vertinimu sutinka. Atsižvelgiant į tai, VMI visiškai pagrįstai konstatavo, kad Bendrija atitinka Rekomendacijų 2 priedo 8 ir 13 punktuose nurodytus kriterijus, kas reiškia, jog visiškai pagrįstai buvo priimtas pareiškėjai nepalankus sprendimas, t. y. buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjos Prašymo.
Pažymėtina, kad nors VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus Išvadoje, be kita ko, nurodoma, jog remiamasi Rekomendacijų 3 priedo 13 punktu, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tad taikytinas Rekomendacijų 2 priedas ir pagal turinį matyti, jog atsakovė realiai ir rėmėsi minėto 2 priedo 13 punktu. Teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris neturi teisinės reikšmės šiai bylai.
14. Teismas pažymi, kad pareiškėjos skundo abstraktūs teiginiai ir samprotavimai nepaneigia to, jog pareiškėja atitinka minėtus Rekomendacijų kriterijus, kuriems esant priimamas sprendimas netenkinti prašymo pakeisti mokestinės paskolos sutartį. Ką VMI nagrinėjamu atveju pagrįstai ir padarė.
15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal LVAT praktiką administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimo teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnis); administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu; administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., 2013-12-02 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-1865/2013; 2014-02-18 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-133/2014).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos argumentai ir teikiami įrodymai, kurie yra susiję su faktine situacija, kuri yra pasikeitusi / ar atsiradusi jau po VMI Sprendimo priėmimo, yra teisiškai nereikšmingi ir teismas plačiau dėl to nepasisako.
16. Šiame kontekste pabrėžtina (akcentuotina), kad, priešingai negu teigia pareiškėja, VMI priėmė Sprendimą objektyviai įvertinusi visus pareiškėjos Prašyme pateiktus argumentus ir pridėtus įrodymus. Iš Išvados, kurios pagrindu priimtas VMI Sprendimas, turinio matyti, kad mokesčių administratorius išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą su priedais ir iš kitų šaltinių surinktą informaciją. Išvadoje pateikta pakankamai išsami pareiškėjos finansinės būklės analizė, įvertinta turtinė padėtis, gautos pajamos, banko sąskaitų įplaukos, piniginių lėšų likutis banko sąskaitoje, kreditoriniai ir debitoriniai įsipareigojimai, gautos paskolos ir kt. Taigi, Išvadoje išdėstyti argumentai ir motyvai, kuriais remiantis Išvada yra grindžiama ir kurių pagrindu, nustatyti Rekomendacijų 2 priedo 8 ir 13 punktų kriterijai. Tad pareiškėjos teiginiai, kad VMI Sprendimas grindžiamas formaliais argumentais, - atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėja konkrečių argumentų ir duomenų, kurių VMI priimdama Sprendimą nebūtų vertinusi, nepateikė.
17. LVAT yra nurodęs, kad aukščiau minėtos teisės normos įtvirtina aiškią mokesčio mokėtojo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo išdėstyti arba atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrįstumą. Taigi, pagrindinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas tokio prašymo pagrindas, tenka pareiškėjui, tuo tarpu mokesčio administratoriaus įrodinėjimo pareiga yra daugiau papildomo pobūdžio (žr., pvz., 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A602-220/2014; ir kt.). Mokesčių mokėtojas, teikiantis mokesčių administratoriui prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo pagal MAĮ 88 straipsnį, prašo taikyti jo atžvilgiu tam tikrą išimtį iš mokesčių mokėjimo visuotinio privalomumo principo, kuriuo remiantis kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (žr., pvz., LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A1585-602/2020 ir kt.).
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad priimant ginčijamą VMI Sprendimą, buvo pakankamai išsamiai įvertinta pareiškėjos finansinė būklė, analizuojant pareiškėjos nurodytus argumentus ir pateiktus duomenis; VMI tinkamai įgyvendino MAĮ 88 straipsnyje ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintą teisę. Teismas taip pat nenustatė, kad nagrinėjamu atveju būtų pažeistas gero viešojo administravimo ar kiti principai.
19. Skundžiamas VMI Sprendimas, vertinant jį kartu su Išvada, taip pat atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. jis yra pagrįstas tiek teisės aktų nuostatomis, tiek ir faktinėmis aplinkybėmis, motyvų išdėstymas yra adekvatus ir pakankamas.
Be to, priimant skundžiamą VMI Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių ir esminių procedūrų, skundžiamą VMI Sprendimą priėmė tam įgaliotas viešojo administravimo subjektas – VMI, kuris veikė savo kompetencijos ribose.
20. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas VMI Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo panaikinti nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo panaikinti ir LAGK Sprendimą. Nepatenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl VMI Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo įpareigoti Prašymą nagrinėti iš naujo.
Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
21. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos mažosios bendrijos „Agiluna“ patikslintą skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.