Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje M. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamajame akte teigiama, kad M. J., 2011-10-24, apie 11 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekdamas atgauti galimai pagrobtą savo turtą, sumušė D. S. ir D. B., dėl ko kiekvienam iš jų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais M. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Ši baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, taip pat yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuris turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme ir jame turi būti aiškiai nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punktas), kad kaltinamas nusikalstama veika asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, kokie šių nusikalstamų veiksmų padariniai (pasekmės), kad jis galėtų tinkamai pasirengti gynybai teismo proceso metu.

BK 294 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už savavaldžiavimą, t.y. pagal BK 294 straipsnį gali būti baudžiamas asmuo, kuris nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą. Taigi, BK 294 straipsnio saugoma vertybė – įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomais objektais yra sveikata, asmens laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai. Pagal BK 294 straipsnį savavališkai gali būti įgyvendinamos: a) turtinės ir neturtinės teisės; b) tikros ir tariamos teisės; c) savo ar kitų asmenų teisės; d) kito asmens ginčijamos ir pripažįstamos, bet nerealizuojamos teisės.

Savavaldžiavimo sudėtis yra materiali, todėl tam, kad inkriminuoti asmeniui šią nusikalstamą veiką, būtina nustatyti padarinius - didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams, nes savavališkas teisės realizavimas, nesukėlęs didelės žalos, gali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje, sudėties požymiu.

BK 294 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą savavaldžiavimo sudėtį, kuri taikoma, kai kaltininkas panaudoja fizinę ar psichinę prievartą, todėl inkriminuojant asmeniui nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, be būtinų nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 294 straipsnio 1 dalyje, dar turi būti nurodytas fizinės ar psichinės prievartos pobūdis, nurodant konkrečius prievartinius veiksmus, todėl kvalifikuojant kaltinamo nusikalstama veika asmens veiksmus pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kokią teisę savavališkai vykdė kaltininkas, kuo pasireiškė fizinė ar psichinė prievarta, ir kokie šios veikos padariniai (didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams).

Kaltinamajame akte nekonkretizuoti M. J. veiksmai, padaryti bendrininkų grupėje, nenurodytas M. J. naudotos fizinės prievartos pobūdis, ir nenurodytas žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams dydis. Įstatyme numatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių – padarytos nusikalstamos veikos būdo, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių, nenurodymas kaltinamajame akte suvaržė BPK 21 straipsnyje numatytą įtariamojo (kaltinamojo) teisę žinoti, kuo jis yra įtariamas (kaltinamas), ir tuo pažeidė jo teisę į tinkamą gynybą tiek baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo proceso metu.

Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui (BPK 219 straipsnis) nėra formalūs, todėl jų vykdymas yra privalomas. Įstatyme numatytų nusikalstamos veikos aplinkybių ir padarinių nenurodžius kaltinamajame akte, tampa neaiškios ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei įrodinėtinų nusikalstamos veikos aplinkybių ribos, numatytos BPK 255 straipsnyje. Iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, įtariamojo (kaltinamojo) M. J. teisės į tinkamą gynybą pažeidimas, trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, todėl baudžiamoji byla, kaltinant M. J. nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, turi būti perduota prokurorui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi ir 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, perduoti prokurorui, kadangi baudžiamojoje byloje buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir buvo pažeista kaltinamojo teisė į tinkamą gynybą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.