Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuris perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, V. S. įstatiminiam atstovui V. S., gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, turi neįgalumą, neteistas, perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2017 m. birželio 14 d. apie 19.30 val., viešoje vietoje - namo S. Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, 5 aukšto laiptinėje, vykstant 898 daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) narių susitikimui dėl ataskaitinio susirinkimo, kilus konfliktui su 898 DNSB pirmininku V. P. dėl menkavertės priežasties įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams - 898 DNSB narių akivaizdoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą prieš V. P., pastarąjį sugriebė rankomis už kaklo ir bandė jam įspirti į tarpukojį, taip sutrikdydė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 284 straipsnyje.

Ikiteisminiame tyrime V. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. V. P. yra jų daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas. Iš pradžių, kai V. P. buvo ką tik išrinktas pirmininku, jis jį visą laiką palaikydavo. Bet paskutinius 2 metus V. P. nuolat pradėjo jį įtarinėti nebūtais dalykais - tai jis neva lemputes išsuko, tai spynas nupjovė, tai sandėliukus išlaužė, nors jis nieko panašaus nedarė. V. P.taip jį psichologiškai spaudė. Jis paprastai į V. P. pasakymus nekreipdavo dėmesio, tiesiog numodavo ranka ir išeidavo. 2017 m. birželio 14 d., laiko neatsimena, namo, esančio Vilniuje, Stanevičiaus 94, laiptinėje, šalia jo buto, vyko bendrijos narių susirinkimas. Atėjęs į susirinkimą, jis išgirdo, kad reikia kažkur pasirašyti, bet jis atsisakė, sakydamas, kad iš pradžių nori išsiaiškinti, o tik paskui spręsti, ar pasirašys. Tas nepatiko V. P. ir jis visų akivaizdoje pradėjo jį vėl žodžiais pulti, sakydamas, kad jis išlaužė 4-o rūsio sandėliukus. Kai jis V. P. paklausė, apie kokius sandėliukus kalbama, pastarasis pasiūlė eiti paklausti Tamulienės, kuri, kaip suprato, taip pat nepatinka V. P.. Po V. P.žodžių jis labai susijaudino, jam pakilo pulsas, jį pradėjo pilti prakaitas. Jis stvėrė V. P. už kaklo ir trumpą laiką palaikė, bet paskui pats paleido. Ar jis bandė suduoti V. P. į tarpukojį, neatsimena, nes buvo labai susijaudinęs. Jis net neatsimena, kaip grįžo namo. Namuose jam buvo labai bloga, jis negalėjo net nieko aiškiai paaiškinti savo žmonai, teko gerti raminamuosius vaistus. Žmona pati susirinkime nebuvo. Kas dėl dalykų, kuriais jį kaltina V. P., tai nori pasakyti, kad jis tikrai nieko panašaus nedarė, jis turi neįgalumą nuo 1964 m. ir jam svarbi tik jo sveikata. O jei V. P. žino, kad jis serga psichikos liga, tai nereiškia, kad jis tikrai daro nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Jis po šio susirinkimo pats jaučiasi nukentėjusiuoju, nes buvo apkaltintas nebūtais dalykais ir taip pažemintas visų bendrijos narių akivaizdoje. Nuo tos dienos žymiai pablogėjo ir taip prasta jo sveikata. Po įvykio jam teko gydytis ligoninėje (1 T., b. l. 83, 89, 93).

Teismo posėdžio metu liudytoja J. S. sutiko duoti parodymus prieš savo sutuoktinį V. S. ir parodė, kad buvo susirinkimas, kuriame ji nebuvo. Vyras sakė, kad susirinkimo metu, pirmininkas V. P. apkaltino jį prie visų dalyvių, kad jis nupjaustė 4 sandėliuko spynas. Vyras sakė: „aš to nedariau, ar yra įrodymai?“. Dalyviai pradėjo šypsotis, vyras nesusivaldė ir kažką padarė, bet neprisimena, ką padarė. Ankščiau jis nebuvo naudojęs smurto prieš kitus asmenis. Vyras atsipeikėjęs pasakė dėl ko jis taip elgėsi. Vyras įbėgo namo visas drebantis, davė jam vandens, vaistų. Jis geria vaistus nakčiai, visą laiką lankosi pas gydytoją. Po įvykio buvo pas gydytoją. Bandė šį klausimą spręsti, jis pats prašė atsigulti į ligoninę. Ji skambino pirmininkui, vyras buvo nepajėgus. Atsiliepė pirmininko žmona, pakvietė pirmininką. Atsiprašė, o jis pasakė, kad atsiprašymų nepriima. Vyras pagulėjo ligoninėje Naujoje Vilnioje, pasidarė geriau. Šiame name gyvena 24 metus. Stengiasi laikytis nuošalyje, kad V. P. jo neprovokuotų. V. P. dažnai vyrą užkliudo pečiu, sako, kad išmes iš namo. V. P. užkabina ir ją, priekabiai kažką pasako. Konfliktų su pirmininku nebuvo iki 2015 metų. Jis sužinojo, kad vyras serga ir pradėjo jį provokuoti. Vyras serga nuo 1965 metų, tačiau jis savo sveikata rūpinasi, vaistus geria, į ligoninę gulasi, pas psichiatrą lankosi.

Teismo posėdyje nukentėjusys V. P. parodė, kad V. S. pažįsta nuo nuo 2009 metų. Jis buvo normalus žmogus, o po to prasidėjo nesąmoningi pasireiškimai, jis pradėjo ieškoti „kabliukų“. Vyko susirinkimas, po susirinkimo atėjo V. S. ir pradėjo triukšmauti. S. jam sakė, kad jis banditas ir vagis. Jis S. pasakė: „ramiai, nereikia taip daryti“ ir nusisuko prie buhalterio, o jis griebė jį už kaklo ir spyrė į vidurius. Dviem rankomis suėmė iš priekio. Spyrė į pilvą, pataikė. Momentas buvo labai staigus ir netikėtas. Buvo 10 žmonių. Viskas vyko visų akivaizdoje. Žmonės rankomis V. S. nutraukė nuo jo. Kelias dienas jautė skausmą, tačiau pas gydytojus nesikreipė. Po įvykio tarp durų susitiko, bet nesisveikina, nekalba.

Teismo posėdyje liudytojas S. S. parodė, kad buvo šaukiamas susirinkimas, susirinko mažai žmonių. Buvo prieštaraujančių pasirašyti tam, kad nevyktų susirinkimas. Atėję stebėti susirinkimo laidė replikas pirmininkui, kad jis vagis. Link susirinkimo pabaigos atėjo V. S., atsistojo nugara į liftą prieš pat pirmininką 1,5 metro atstumu. Jis su „lazdelėmis“ stovėjo arba sėdėjo šalia pirmininko, buhalteris stovėjo jam iš šono. V. S. buvo prieš pat jį. V. S. atėjęs sakė kažką panašaus kaip „vagis“, kažką apie lėšas. Puolė tekstu. Pirmininkas atsakė: „o kas nupjovė spynas sandėliuke?“. Nuo pagrindinių durų pastoviai nupjaunama spyna. Po apsižodžiavimo matė, kad V. S. sukandęs dantis, suspaudęs kumščius pradėjo drebėti. Padarė žingsnį, stvėrė pirmininkui už krūtinės, pakratė. Gal už pečių. Gal ir galėjo būti kaklas, bet to konkrečiai nematė. Keli kaimynai ir buhalteris prišoko tam, kad išskirti.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį kaip bendrijos pirmininką. Tvarko bendrijos apskaitą yra buhalteris. Tačiau ten negyvena. Vyko susirinkimas, buvo susirinkę žmonės, buvo pirmininkas. Tai buvo pirmas metinis susirinkimas. Kai nesusirenka 50 procentų gyventojų jis laikomas neįvykęs. Ten būna daug žmonių. Tą dieną tiek kiek reikia žmonių nebuvo susirinkę, susirinkimas nebūtų įvykęs. Jis stovėjo šalia pirmininko, prie lango. Susirinkimas buvo protokoluojamas. Vyko karštos diskusijos. Atėjo V. S., atsistojo prie lifto durų, pradėjo šaukti „vagis“. Pirmininkas paklausė: „kas pjausto spynas?“. Pamatė kaip griebė už gerklės dviem rankomis. Norėjo nufilmuoti, bet valdybos narys V. puolė juos skirti. Pirmininkas tiesiog stovėjo. Kai išskyrė, daugiau nieko neįvyko. Klausimas „kas pjausto spynas?“ buvo adresuotas V. S.. V. S. iš karto griebė. Šalia pirmininko už nugaros buvo žmogus su ramentais. Pirmininkas po to nieko nesakė.

Teismo posėdžio metu liudytoja Z. I. parodė, kad pirmininkas V. P. kažką kalbėjo, ji stovėjo kampe ir matė, kad tas žmogus keistai stovėjo. Pirmininkas kalbėjo faktais, o V. S. kaupėsi tie faktai. Tie faktai buvo susikaupę jam seniai, prieš tai vyko labai didelės provokacijos. Kaimynai provokuoja. Jis sureagavo. Jis griebė pirmininką už kaklo. Du vyrukai jį gražiai atstūmė. V. net nepakėlė rankų, stovėjo, nieko nesakė. V. pasimetė, nežino ar jam skaudėjo. Po to jis elgėsi ramiai. Nežino, kad V. S. turi sveikatos problemų. Ji stebėdavo kaip gražiai jis vaikštinėdavo su žmona.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. Z. parodė, kad turėjo įvykti bendrijos susirinkimas, bet neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Įvyko incidentas. Atėjo vienas gyventojas Vaclovas, pradėjo triukšmauti. Jam kažkas nepatiko, įsikarščiavęs pribėgo, pradėjo smaugti pirmininką. Ji buvo 3-4 metrų atstumu, laiptinėje. Kažką apsižodžiavo. Matė, kad sugriebė už gerklės ir pasakė pirmininkui: „tu vagis“. Pirmininkas pradėjo stumti. Du jauni vyrai atitraukė juos, išskyrė. Vaclovą pažįsta kaip gyventoją. Jis vyresnio amžiaus, su juo tik pasisveikina. Agresijos proveržių iš jo pusės nebūna. Kiekvieną dieną mato jį lauke, problemų nebūna. Pirmininkas juo nesiskundė, tik, kad Vaclovas jį vadina vagimi.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad vyko susirinkimas laiptinėje. Susirinkimai niekada neįvyksta dėl susipriešinusių gyventojų. Pirmininkas kažką pasakė, o V. S. puolė už gerklės, susistumdė. Jis stovėjo toliau, 6 metrų atstumu. Vienas už kito stovėjo, jis stovėjo ne prieš juos. V. S. puolė V. P. už gerklės. V. S. yra jo kaimynas, lėtų judesių, pagyvenęs. Iki to laiko tokių susikabinimų nebuvo, jokių problemų nebuvo.

Nukentėjusiojo V. P. pareiškime nurodyta, kad 2017 m. birželio 14 d. vyko 898 DNSB narių susirinkimas. Padarius pastabą, kad laikytųsi tvarkos S. nei iš šio nei iš to griebė jį dviem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti. R. V., A. B., S. S. atitraukė S. nuo jo. S. sukėlė fizinį skausmą, stresą (1 T., b. l. 1).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2017 m. birželio 14 d. apie 19.30 val. namo, esančio Vilniuje, Stanevičiaus 94, 5 aukšto laiptinėje turėjo vykti jų namo bendrijos ataskaitinis susirinkimas už 2016 m. Nurodytu laiku dar nesusirinko pakankamas gyventojų skaičius, todėl susirinkimas neįvyko. Kai kurie gyventojai vėlavo. Visi atėjusieji turėjo užsiregistruoti. Į susirinkimo pabaigą atėjo buto Nr. 20 gyventojas V. S., kuris atsisakė pasirašyti už dalyvavimą. Kiti gyventojai V. S. dėl to padarė pastabą, bet jis vis tiek atsisakė pasirašyti. Tada jis V. S. pasakė, kad jis yra bendrijos narys, todėl privalo pasirašyti. Po to tarp jų įvyko nesusipratimas dėl rūsyje nukirptų spynų. Tada jis suprato, kad su V. S. nebus jokios kalbos, todėl daugiau su juo nebendravo. Jam kalbant su kitu gyventoju, V. S. staiga priėjo prie jo, supykęs rankomis griebė jam už kaklo ir bandė spirti tarp kojų. Jis apsigynė, o kiti gyventojai V. S. nuo jo atitraukė. V. S.bandė dar kažkiek bartis, tačiau kiti gyventojai jį nuvedė atokiau nuo jo, o vėliau jis pats kažkur nuėjo. Daugiau jis V. S.nematė. Po šio įvykio jis į medikus nesikreipė, nes jam jokie kūno sužalojimai padaryti nebuvo. Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą ir moralinę žalą, kadangi buvo pažemintas visų kaimynų akivaizdoje. Tai jau ne pirmas kartas, kai įvyksta jo konfliktas su V. S.. Į policiją jis kreipėsi todėl, kad tokie V. S. veiksmai nėra toleruotini. V. S. jo net neatsiprašė (1 T., b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. S. žmona J. S. parodė, kad ji su vyru nuo 1994-1995 m. gyvena Vilniuje, Stanevičiaus 94-20. Namas priklauso 898 DNSB, kurios pirmininkas virš 6 m. yra V. P.. Iš pradžių santykiai tarp jos vyro ir V. P. buvo geri, tačiau paskutinius 2 metus vyras pradėjo daryti pastabas V. P. dėl jo vedamų susirinkimų tvarkos. Tada jų santykiai pradėjo blogėti. V. P. pradėjo jos vyrą kaltinti nebūtais dalykais, o žinodamas, kad vyras turi psichinę negalią, savo nepagrįstais kaltinimais vyrą nuolat provokavo. 2017 m. birželio 14 d. apie 19.30 val. jų name vyko bendrijos narių susirinkimas, į kurį vyras nuėjo vienas. Jis dar nebuvo spėjęs išgerti vaistų, kuriuos gerdavo kiekvieną vakarą, todėl buvo neramus ir sudirgęs. Kas vyko pačiame susirinkime, ji nežino, nes pati nebuvo. Po maždaug 15-20 min. vyras įpuolė į butą susinervinęs, visas drebėdamas, burna gaudydamas orą. Jis pradėjo blaškytis po kambarį. Ji labai išsigando, pamačiusi tokią vyro būklę. Ji paklausė, kas atsitiko, bet vyras tik mikčiojo ir užsikirtinėjo. Tada ji davė vyrui išgerti vandens ir vaistų. Aprimęs vyras pasakė, kad V. P. jį apkaltino nupjovus 4-o rūsio sandėliukų durų spynas. Tada jos vyras, būdamas psichiškai neįgalus, praradęs nuovoką ir gebėjimą kontroliuoti savo veiksmus, puolė V. P.. Po šio incidento pablogėjo vyro psichinė būsena. 2017 m. birželio 15 d. ryte, tvarkydama vyro lovą, ji po pagalve rado 2 ilgus atsuktuvus. Ji dėl to sunerimo, kad vyras nebandytų nusižudyti, nes prieš 40 m. jis jau bandė žudytis vonios kambaryje, norėdamas pasikarti ant vamzdžio. Vyrą po įvykio dažnai pykino, jis negalėjo valgyti. 2017 m. birželio 23 d. ji su vyru kreipėsi į Šeškinės polikliniką ir vyrą gydanti psichiatrė, įvertinusi jo psichinę būklę, tą pačią dieną nukreipė jį į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę gydymui. Gydymo laikotarpyje vyro sveikata pagerėjo. Tačiau jo savijauta liko bloga, jis tapo priekabus, emocingas, jaučia nerimą ir įtampą. Vyras nepakelia tylos, todėl nuo ryto iki vakaro turi būti įjungtas televizorius arba radijas. Paklaustas kokią laidą žiūri, jis negali atsakyti. Tik vyrui užmigus, ji gali televizorių išjungti (1 T., b.l. 80).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad vyko susirinkimas, atėjo S., kuris dažnai konfliktuoja su pirmininku. Kai pirmininkas paklausė “kas nupjovė spinas“, S. agresyviai atsakė, „ar tu matei, kad aš tą padariau“, taip tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tada S. priėjo prie pirmininko labai arti aršiai kalbėjo, kad net drebėjo kalbėdamas ir staiga dviem rankom griebė pirmininką už kaklo. Kai su kitais kaimynais S. atitraukė nuo pirmininko jis truputį apsiramino, toliau klausinėjo pirmininko „kas matė“, pirmininkas pasakė, kad žmonės. V. S. apsiramino ir išėjo, anksčiau jis tik žodžiu konfliktuodavo (1 T., b. l. 48 - 49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Z. parodė, kad į susirinkimą atėjo S. ir pradėjo konfliktuoti su pirmininku, aiškintis, kodėl S. rūsyje nupjovė spyną. Staiga S. griebė primininką dviem rankom už kaklo, kiti vyrai juos išskyrė, bet S. dar spyrė pirmininkui koja, po to S. išėjo (1 T., b. l. 59-60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad atėjo į susirinkimą S., kuris nepasirašinėjo, nors jo prašė. Vėliau pirmininkas kreipėsi į V. S. kodėl jis nupjovė rūsio spinas. S. labai supyko, pribėgo prie pirminiko griebė rankom už kaklo ir keliu trenkė į pilvą, tačiau šalia stovintios R. ir V. juos išskyrė. S. vis tiek agresyviai konfliktavo, klausė ar matė, kaip jis nupjovė spinas ir tik kai pirmininkas pasakė, kad jam pasakė kaimynė, stonys apsiramino ir išėjo (1 T., b. l. 52-53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. S. parodė, kad vyko susirinkimas, buvo susirinkę 10 žmonių, kaip įvyko muštinės tarp pirmininko ir V. S. nematė, tik girdėjo barnius. Matė tik susistumdyma ir kad V. S. atitraukė. Po šio incidento V. S. išėjo. Žodiniai konfliktai su pirmininku yra dažni susirinkimų metu, kadangi yra narių, kurie nepatenkinti pirmininko darbu (1 T., b. l. 55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad vyko susirinkimas, dalyvavo apie 14 žmonių. V. S. bandė perrėkti pirmininką, kitus dalyvius, rėkdamas, kad pirmininkas vagis, kiti valdybos nariai vagys. Pirmininkas V. S. pasakė, kad jis pats nieko nesupranta, klausosi kažkokių paskalų, o paskui jas skleidžia. Tada V. S. staiga griebė pirmininką už kaklo abiem rankomis bei keliu lyg ir smogė pirmininkui. Ar pataikė, negali pasakyti. Pirmininkas pats minėjo, kad buvo suduotas smūgis į tarpukojį. Vyrams ir jam atitraukus V. S. nuo pirmininko šis paleido Viktoro kaklą (1 T., b. l. 72).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. parodė, kad vyko susirinkimas, buvo susirinkę apie 15 žmonių. V. P. viešai apkaltino V. S., kad jis neva 2016 metais nupjovė įėjimo į rūsį spynos ąselę ir jo rūsio sandėliuko ąselę. V. S. paklausė pirmininko ar jis matė tą faktą, į ką P. atsakė, kad jis pats apie tai pasakojo kaimynei. P. kaltinimas supykdė S. ir jis čiupo P. abiem rankom už kaklo ir pradėjo smaugti, o dešine koja spyrė P. į tarpukojį. Jis S. dešine ranka atitraukė nuo pirmininko, o kitas kaimynas lyg ir R. V. kaire ranka taip pat traukė V. S. nuo P. (1 T., b. l. 77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad V. S. pažįsta apie 15 metu, palaiko gerus santykius. Per paskutinius 2 metus yra ne kartą girdėjęs namo pirmininkas užgauliodavo V. S., sakydamas, kad jis kažką netinkamo padarė. Po pirmininko užgauliojimų V. S. būdavo susinervinęs. Apie namo gyventojų susirinkime įvykusį konflikta nieko nežino (1 T., b. l. 82).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos eksperčių N. M. ir J. D. bei teismo psichologės ekspertės A. G. 2018 m. lapkričio 7 – gruodžio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-137/2018 matyti, kad: baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. S. nustatytas lėtinis psichikos sveikatos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jam nustatytas lėtinis psichikos sveikatos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis dėl šio psichikos sutrikimo yra pavojingas visuomenei. Jam rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Jis dėl psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir būti apklaustas teismo posėdžio metu (1 T., b. l. 184-188).

Teismo posėdyje ekspertė N. M. patvirtino, kad V. S. buvo atlikta ambulatorinė ekspertizė, po to buvo nukreiptas stacionariniam ištyrimui, nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. buvo tiriamas Utenos ekspertiniame skyriuje, atliktas visapusiškas ištyrimas. Buvo tirta jo bendra būklė - žmogus turi aukštą kraujospūdį, turi problemų dėl regėjimo, vartoja vaistus, buvo konsultuotas neurologų, nes turi sutrikimų, atliktas psichologinis tyrimas. Apžiūrėjus teismo psichiatrijos psichologų komisijos nustatyta, kad V. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu dėl kurio inkriminuojamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti ir šiuo metu jam nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Dėl nustatyto psichikos sutrikimo komisija nustatė, kad jis pavojingas visuomenei, rekomenduoja jam taikyti priverstinį ambulatorinį gydymą pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Jis pats atvyko turėdamas vaistų, visą laikotarpį jam buvo skiriamas neuroleptikas nakčiai. Iš ambulatorinės kortelės žinoma, kad jis pastoviai lankosi pas psichiatrą ir vartoja tuos vaistus, komisija nematė reikalo skirti stacionarinį gydymą. Žmogus vyresnio amžiaus, turi daug kitų ligų, žmona neįgali, rekomenduojama taikyti priverstinį ambulatorinį gydymą - kiekvieną mėnesį atvykti pas psichiatrą, turi būti jo apžiūrimas, jam turi būti skirtas gydymas, namuose lankosi socialinė darbuotoja, kuri vertina bendrą situaciją. Tuo atveju, jei žmogus nesilaiko numatytos tvarkos, kreipiamasi į teismą ir gydymas gali būti keičiamas iš ambulatorinio į stacionarinį. Asmuo gydytas 20 kartų, bet niekada negydytas priverstinai. Kaip pacientas jis tikrai tvarkingas, nebūdavo duomenų, kad pažeistų viešąją tvarką.

Su tokia priverčiamąją priemonę sutiko ir V. S. sūnus V. S..

Aptarti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytini byloje įrodymais (BPK 20 straipsnis), kurie patvirtina tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą 284 straipsnyje, padarė V. S.. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepakaltinamas, nes negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiuo metu V. S. konstatuojamas - lėtinis psichikos sveikatos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl ko jam būtinas gydymas, todėl jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Išaiškinti, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BPK 405 straipsnio 1-3 dalys).

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per 20 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras (BPK 404 straipsnis).