Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovams L. B. ir R. M. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo notarė G. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovė I. M. (mergautinė pavardė – D.), (duomenys neskelbtini) susituokė su J. A., gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos registravimo gyveno (duomenys neskelbtini) (tuo metu buvo (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) protokolu Nr. 11 (tuo metu ieškovės pavardė buvo A.) buvo paskirtas kambariukas adresu (duomenys neskelbtini) mieste (šiuo metu Marijampolė). Ieškinio duomenimis (duomenys neskelbtini) J. A. žuvo. (duomenys neskelbtini) miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) protokolu Nr. 8 tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini) mieste, ieškovei buvo paskirtas dar vienas kambarys, o vėliau buvo priskirtas ir trečias kambarys. Ieškovė nurodo, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) rajono vykdomajame komitete, (duomenys neskelbtini) trijų kambarių be patogumų butas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste, vykdomojo komiteto sprendimu buvo pakeistas į dviejų kambarių su patogumais butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) m. Tai patvirtinančių dokumentų ieškovė neturi. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovė su butų eksploatavimo organizacija SBŪV 1984-04-26 pasirašė nuomos sutartį, kurios pagrindu neterminuotai buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste (šiuo metu adresas - (duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodo, kad jai paskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ji jį viena prižiūrėjo ir juo rūpinosi, remontavo, su pastatą eksploatuojančia įmone - Marijampolės m. VBRE pasirašė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 1469 ir apmokėjo už atliktus namo kapitalinio remonto darbus. Nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) Marijampolės butų ūkio remonto ir eksploatacijos įmonei pateikė prašymą leisti išpirkti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) . 1992-01-15 su Marijampolės butų ūkio remonto ir eksploatacijos įmone pasirašė susitarimą, kad šį butą pirks. (duomenys neskelbtini) jai buvo įteiktas Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainavimo aktas, kuris direktoriaus pasirašytas (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, kad ieškovė už butą turi sumokėti 1584 rublius bei 11401 valstybės vienkartinių išmokų.

Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieškovė nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) je, įsigijo iš savo asmeninių piniginių lėšų už 1 584 rublius ir 10401 valstybinių vienkartinių išmokų bei dukros L. N. 1 000 valstybinių vienkartinių išmokų. Taip pat sumokėjo 64,90 rub. valstybinį mokestį, 12 rub. notarui už santorio sudarymą bei 337 rub. už buto pirkimo dokumentų įforminimą. Jos sutuoktinis J. M. prie buto įsigijimo neprisidėjo, buvo nurodęs kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini) , išpirkimą turi susimokėti pati ieškovė. J. M. turėjo butą, kuriuo naudojosi ir po santuokos su pirma sutuoktine A. R. M. (šiuo metu pavardė – Š.) nutraukimo, jis jį paliko jai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties 1 dalyje nurodyta, kad ši sutartis sudaryta pagal Marijampolės miesto valdybos (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. 13, „pardavėjas“ pardavė, o pirkėjas nupirko (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto butą su (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini) je. Kadangi I. M. nėra išsaugojusi dokumentų patvirtinančių, kad jai (duomenys neskelbtini) m. rajono vykdomasis komitetas skyrė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvo (duomenys neskelbtini), todėl ji, dėl minėtų dokumentų gavimo, kreipėsi į Marijampolės apskrities archyvą. Tačiau Marijampolės apskrities archyvo (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. 7R-791-(8.8) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono ir (duomenys neskelbtini) miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1970 - 1972 metų miesto vykdomojo komiteto posėdžių protokolų ir sprendimų su priedais bylose, (duomenys neskelbtini) rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, (duomenys neskelbtini) metų rajono vykdomojo komiteto posėdžių protokolų ir sprendimų su priedais bylose duomenų apie I. A. skirtą butą (duomenys neskelbtini) g. (buv. (duomenys neskelbtini) g.), nėra. Be to, I. M. kreipėsi į Marijampolės apskrities archyvą, kad jai būtų išduotas Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytas Marijampolės miesto valdybos (duomenys neskelbtini) protokolas Nr. 13. Marijampolės apskrities archyvo (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. M7-185 nurodyta, kad Marijampolės miesto valdybos (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 13 archyvinio fondo dokumentuose nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše jis nuosavybės teise registruotas ieškovės vardu. Butas nėra registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės ar šeimos turtas. Bylos duomenų pagrindu nustatyta dar viena ginčo sprendimui aktuali aplinkybė, jog Lietuvos respublikos gyventojų registro duomenimis ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą buvo deklaravusi bute, kai J. M. deklaravo nuo (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės nurodytu, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) , yra jos įgytas pagal 1991 m. Nekilnojamojo turto privatizavimo įstatymą.

Ieškovė nurodo, kad butą įgijo iš savo asmeninių lėšų, ir jai gyvenant santuokoje su J. M. jos vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) , iš bendrų santuokoje įgytų piniginių lėšų pagerintas nebuvo. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) , iš pirmos santuokos turėjo du vaikus: L. B. ir R. M., kurie šioje byloje turi atsakovų procesinį statusą. Ieškovė dėl palikimo, atsiradusio po J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) notaro biurą kreipėsi (duomenys neskelbtini), tai patvirtina notaro išduotas liudijimas. Paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas.

Bylos duomenys patvirtina, kad nors butas buvo įregistruotas tik ieškovės vardu, tačiau formaliai laikomas įgytu ieškovei ir J. M. esant santuokoje, t. y. laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal buto įsigijimo metu galiojusį 1969 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) 21 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, 40 straipsnį. Atsakovai byloje pateikė teismui atsiliepimus į ieškinį, jog sutinka su ieškovės ieškiniu, jokių procesinių dokumentų ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes į bylą neteikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nurodytą nekilnojamąjį turtą – butą, ieškovė nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, t. y. jos ir J. M. santuokos metu. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, kaip šiuo atveju ir yra) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po ieškovės ir J. M. santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini) ), ieškovės vardu įgytas turtas turi būti laikomas jos bei J. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011, 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015).

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas – butas, buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas, už butą sumokėjus 1 584 rublių ir 10401 valstybinių vienkartinių išmokų bei ieškovės dukros L. N. 1 000 valstybinių vienkartinių išmokų. Sutiktina su ieškovės nurodytu, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tokios lėšos (valstybinės vienkartinės išmokos bei tikslinės kompensacijos, investiciniai čekiai) pripažįstamos asmeninėmis lėšomis, nes valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018). Bylos duomenų pagrindu teismas vertina, kad ieškovė butą įgijo iš asmeninių lėšų. Jokių duomenų, kad ginčo buto įsigijimui būtų panaudotos ir J. M. piniginės lėšos, byloje nėra.

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintoje sutartyje Nr. II-2003 nurodyta tik viena pirkėja – I. M., jokių duomenų apie tai, kad butas buvo perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, nėra. Butas registruotas VĮ Registrų centre ieškovės vardu. Iš nustatytų faktų, taip pat įvertinus aplinkybę, jog ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą jau buvo deklaravusi bute, šiuo atveju nustatyta akivaizdi ieškovės valia ginčo nekilnojamąjį turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei, tame skaičiuje, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pagal visas išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateiktus teismui iki bylos teisme nagrinėjimo pabaigos. Šioje byloje ieškovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir meditacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025-02-04 sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-00776 pagrindu.

Už byloje pareikštą ieškinį turėjo būti mokamas 110 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista. Šioje byloje susidarė 17,50 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti į bylą iki posėdžio pradžios nepateikta.

CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas, kadangi jie nevilkino proceso, nustatytu terminu pateikė atsiliepimus, kuriais sutiko su ieškovės ieškiniu, ginčas išsisprendė pirmame posėdyje, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei yra atleista įstatymu, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas valstybei iš atsakovų prieštarautų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir atsakovus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir priskaičiuotų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu valstybei atlyginimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniu, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Atleisti atsakovus L. B. ir R. M. nuo byloje mokėtino žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu valstybei atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.