- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- ATP-465-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00252-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties, kuria A. R. skundas atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. R. surašytas už tai, kad jis 2015 m. sausio 10 d., 22.32 val., Marijampolėje, P. Kriaučiūno g., vairavo automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaisydamas kelio ženklo Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) su papildoma lentele Nr. 826 (Galiojimo laikas – 22-6 val.) ir važiavo gatve paženklinta šiuo kelio ženklu. Savo veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto reikalavimus.
Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnė 2015 m. sausio 27 d. surašė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-24925578-15, kuriuo A. R. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 57 EUR dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi A. R. skundą atmetė ir paliko nutarimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamą teisės pažeidimą tyrusi institucija, naudodamasi byloje duotais parodymais ir rašytine bylos medžiaga, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, paskirta nuobauda nėra per griežta, pilnai atitinkanti ATPK 20 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. R. prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutarimą ir juo paskirtą nuobaudą. Nurodo, kad teismas, atmesdamas skundą, neatsižvelgė, jog pareiškėjas gyvena toje zonoje ir važiavo namo. Šv. Margaritos gatvėje nėra įregistruota jokio pastato, tik mašinų stovėjimo aikštelė. Adresas pastato, kuris ribojasi su Šv. Margaritos gatve, yra Bažnyčios g. 19. Šio pastato dalis ribojasi ir su P. Kriaučiūno gatve. Tai, kad ten yra Šv. Margaritos gatvė nėra jokio kelio ženklinimo. Taigi atsirado prielaida manyti, kad tai P. Kriaučiūno gatvės tąsa. (duomenys neskelbtini) gatvėje A. R. gyvena devyniolika metų, o kelio ženklas buvo pastatytas keletą dienų prieš pažeidimo padarymą. A. R. yra studentas bei studijuoja Klaipėdoje. Išvykstant ženklo nebuvo, o grįžtant namo vakare A. R. jo nepastebėjo. Mano, kad negali būti teisinga, jog iki 22:00 val. gali važiuoti namo, o po 22:00 val. turi keisti maršrutą. Juolab, kad už 100 metrų matai savo namą. Dėl klausimo, kodėl pareiškėjo namas neįeina į šią zona, nors čia gyvena, kreipėsi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo skyrių ir miesto merą. Po kreipimosi minėtas kelio ženklas buvo nuimtas.
Atsiliepimas
Atsiliepime Marijampolės apskrities VPK viršininkas nesutinka su A. R. apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
A. R. apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. R. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Iš bylos duomenų matyti, jog A. R. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnės 2015 m. sausio 27 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad pažeidė KET 8 punkto reikalavimus.
KET 8 punktas numato, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje riboja kelio ženklai, nurodyti šių taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, nurodyti šių taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas šių taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Pagal KET 1 priedą draudžiamasis ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ draudžia motorinių transporto priemonių eismą, traktorių ir savaeigių mašinų eismą, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Papildoma lentelė Nr. 826 nurodo, kad kelio ženklas galioja kasdien nurodytomis valandomis.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. R. gyvena gretimoje gatvėje ir manė, kad Šv. Margaritos gatvė yra P. Kriaučiūno gatvės tąsa. Kadangi kelio ženklas buvo pastatytas neseniai, A. R. jo nepastebėjo. Be to, negali būti teisinga, jog iki 22:00 val. gali važiuoti namo, o po 22:00 val. turi keisti maršrutą.
Kauno apygardos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra esminės ir administracinio teisės pažeidimo padarymo esmės nekeičia. Tai, kad A. R. nepastebėjo kelio ženklo, draudžiančio eismą, ar galvojo, jog jo gyvenamoji vieta patenka į ženklo galiojimo zoną, nepaneigia administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto. 2015 m. sausio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad A. R. vairavo automobilį, nepaisydamas kelio ženklo Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) su papildoma lentele Nr. 826 (Galiojimo laikas) ir važiavo gatve paženklinta šiuo kelio ženklu. 2015 m. sausio 10 d. vyriausiojo patrulio D. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. sausio 10 d. apie 22 val. 32 min., patruliuojant su patrule V. L., buvo pastebėtas P. Armino gatve važiuojantis automobilis „Nisan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas iš P. Armino gatvės pasuko į Šv. Margaritos gatvę ir nepaisydamas kelio ženklo Nr. 303 su papildoma lentele Nr. 826 važiavo šia gatve. Minėtas automobilis buvo sustabdytas P. Kriaučiūno gatvėje. Nurodytas aplinkybes D. V. patvirtino ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. ženklo galiojimo zonoje, t.y. Šv. Margaritos g., nei gyveno, nei dirbo, todėl. Patekti į (duomenys neskelbtini) g., kur gyvena A. R., galima ir kitais maršrutais.
Taigi esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamą teisės pažeidimą tyrusi institucija, naudodamasi byloje duotais parodymais ir rašytine bylos medžiaga, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatyta ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.
Vertindamas A. R. paskirtą baudą aukštesnysis teismas pažymi, kad remiantis ATPK 302 straipsniu, reglamentuojančiu baudos skyrimą, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad A. R. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2014-09-26 vairavo transporto priemonę neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, kai transporto priemonė nebuvo pažymėta nustatyta tvarka (žalias klevo lapas)). Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta ir A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y, A. R. nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi pagrįstai A. R. buvo skirta ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti 57 EUR bauda.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.