Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-01-28 · Civilinė byla Nr. e2-1149-861/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
e2-1149-861/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17896-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
UAB „Regmona“
Trečiasis asmuo
S. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1149-861/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17896-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.6.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2021 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Regmona“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo S. A. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 697,21 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini), dėl S. A., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1 697,21 Eur sumai ieškovui.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes vilkiką vairavo S. A., kuris nėra įmonės darbuotojas ir jis buvo perspėtas, kad draudimas įsigalios nuo 14.30 val.

Dubliku ieškovas nurodė, kad transporto priemonės savininkas yra atsakovas, kuris neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonės ir leido ja naudotis kitiems asmenims.

Atsakovas tripliko į bylą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), dėl S. A., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1 697,21 Eur sumai ieškovui.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Pagal TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Pagal TPSVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPSVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal TPSVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas pažeidė TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalyse numatytus privalomus reikalavimus, nes naudojosi ar leido naudotis transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovas privalo ieškovui grąžinti jo atlygintos žalos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles) ir ieškovui sprendžiant, kad jo metu atsakovas yra eismo įvykio kaltininkas, vairavo Lietuvos Respublikoje registruotą, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę, todėl ieškovas privalėjo apmokėti (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudikų biuro pateiktą aukščiau minėtą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes tokia ieškovo pareiga yra įtvirtinta ieškovui privalomuose vykdyti teisės aktuose: TPVCAPD įstatymo 17 str. 5 d. ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 str. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai sprendžiant eismo įvykio metu patirtos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPD įstatyme - Vidaus tvarkos taisyklės) (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)).

Ieškovas kompensavo (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudikų biuro išmokėtą draudimo išmoką ir kaip asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, 2019-10-17 pareiškė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi nuostolius ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenimis, atsakovė ieškovo nuostolių neatlygino, neginčydama fakto, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau nurodo, kad vairavo S. A., kuris nėra įmonės darbuotojas ir jis buvo perspėtas, kad draudimas įsigalios nuo 14.30 val.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais. Pagal TPVCAPDĮ 41 str. 3 ir 8 d. atsakingas už sutarties sudarymą asmuo (šiuo atveju - atsakovas) privalo apdrausti transporto priemonę TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu privalomuoju draudimu. TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Eismo įvykio valstybės draudikų biuras ((duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudikų biuras), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, kelių valstybių draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturi galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktų taikymo, todėl teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame Biuras siekia išieškoti kitam nacionaliniam draudikų biurui pagal Bendradarbiavimo nuostatus atlygintą žalą, turi iš esmės vertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimus, taip užtikrinant jo teisę į teisminę gynybą. Kai atsakovas ginčija aplinkybę, kad užsienio valstybės draudikų biuro nukentėjusiam asmeniui išmoka išmokėta atsižvelgiant į kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (kaip nagrinėjamu atveju), ieškovas turi teikti įrodymus apie užsienio teisės turinį, o kadangi nagrinėjamu atveju tokie įrodymai nebuvo pateikti, byla grąžintina nagrinėti iš naujo. LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (LAT 2014-02-13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).

Atsakovas savo 2020-07-10 atsiliepime nurodė, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o S. A. buvo perspėtas, kad draudimo sutartis įsigalios 14 val. 30 min. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDĮ 28 straipsnis) duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nei vienas draudikas nebuvo sudaręs eismo įvykio metu galiojusios draudimo sutarties. Draudimo sutartis (polisas (duomenys neskelbtini)) įsigaliojo nuo (duomenys neskelbtini). Teismas vertina, kad pagal į bylą pateiktus duomenis, labiau tikėtina, jog eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) Taigi, (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 697,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 38,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 280,91 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, iš viso 318,91 Eur.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (14,36 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 14,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Regmona“, į. k. 304612859, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai 1 697,21 Eur nuostolių regreso tvarka atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 697,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 318,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Regmona“, į. k. 304612859, į valstybės biudžetą 14,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė