- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2007-10-04
- Bylos Nr.
- II-1122-583/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pažeidėjas
- A.G.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
Teismo procesinio sprendimo kategorija 26.2; 37; 60; 64.3 (S)
NUTAR IMAS
2007 m spalio 4 d.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A.G., jo atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovams Ž. V., I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Šilutės skyriui dėl 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A.G. 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 213¹ straipsnio 1 dalį, 213² straipsnį ir jam pagal ATPK 213¹ straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda - 150 litų bauda, pagal 213² straipsnį paskirta administracinė nuobauda - 350 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė administracinė nuobauda 500 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad jis dėl nerūpestingo laikymo pametė 1995-02-17 jam išduotą šauktinio liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), be to savalaikiai nepranešė įskaitą tvarkančiam organui – teritoriniam Šilutės skyriui apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
A.G. nurodo, kad 1995-02-17 jam išduotas šauktinio liudijimas iš jo buvo pavogtas dar 1997 metais. Dėl vagystės į policijos įstaigą nesikreipė, nes buvo pavogtas menkavertis turtas. Klaipėdos karo prievolės centro Teritoriniam Šilutės skyriui apie liudijimo vagystę anksčiau nepranešė, nes tam nebuvo būtinybės, be to nebuvo įspėtas dėl būtinybės apie tai informuoti karo prievolės tarnybą. Tik 2007-08-07 kreipėsi dėl karo prievolininko liudijimo išdavimo, nes įsidarbinant buvo pareikalauta pateikti tokį dokumentą ir tada informavo apie prarastą šauktinio liudijimą. Paaiškinime dėl šauktinio liudijimo dingimo nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), Šilutėje, tačiau jo asmens byloje nurodyta prieš tai buvusi gyvenamoji vieta. Pripažįsta, jog apie gyvenamosios vietos pasikeitimą institucijos laiku neinformavo. A.G. mano, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, numatytus ATPK 35 straipsnyje, nes šauktinio liudijimą prarado dar 1997 metais, o gyvenamoji vieta pasikeitė 2001 m. sausio 08 d. A.G. ir jo atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas šiais ir skunde išdėstytais motyvais teismo prašo:
panaikinti 2007 m. rugpjūčio 20 d. Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Šilutės skyriaus nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 140 ir administracinę bylą nutraukti (b.l.4-6).
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skyrusi administracinę nuobaudą, atsiliepimu į skundą (b.l. 28-29) prašo A.G. skundo netenkinti. Nurodo, jog A.G. tik 2007-08-07 pranešė, jog šauktinio liudijimas iš jo buvo pavogtas 1997 metais. Dokumento vagystės fakto objektyviais įrodymais jis nepatvirtino, nes į teisėsaugos įstaigą dėl vagystės nesikreipė ir spaudoje nepaskelbė, jog šaukiamojo liudijimas yra negaliojantis. Mano, jog atsižvelgiant į šias aplinkybes, jis teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šauktinio liudijimo praradimą dėl nerūpestingo laikymo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškinime nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), Šilutėje, tačiau šaukiamojo asmens byloje nurodyta kita gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) sen. Šilutės r. Teigia, kad A.G. teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už savalaikį nepranešimą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Institucijos atstovai I. B. ir Ž. V. prašo administracinėn atsakomybėn patraukto A.G. skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
2007 m. rugpjūčio 13 d. A.G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 8, 15) nurodant, kad jis dėl nerūpestingo laikymo pametė 1995-02-17 jam išduotą šauktinio liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), be to nepranešė laiku įskaitą tvarkančiam organui, kurio įskaitoje yra – teritoriniam Šilutės skyriui - apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l. 15-25).
Patraukto administracinėn atsakomybėn A.G. veikos kvalifikuotos pagal ATPK 213¹ straipsnio 1 dalį ir ATPK 213² straipsnį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo reikalavimą panaikinti skundžiamą nutarimą grindžia tuo, jog atsakomybėn patrauktas praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų skyrimo terminus, nes jo gyvenamoji vieta pasikeitė nuo 2001-01-08, o šauktinio liudijimas iš jo buvo pavogtas 1997 metais.
Administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas svarbus, nes pagal ATPK 35 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.
Minėta, jog A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 213² straipsnį, kuris numato administracinę atsakomybę už karo prievolininkų ir šauktinių kario liudijimų (šauktinio liudijimų) nerūpestingą laikymą, sukėlusį jų praradimą. Šis teisės pažeidimas nepriskirtinas trunkamiesiems teisės pažeidimams, todėl pagal ATPK 35 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – Karo prievolės įstatymas) 5 straipsnio 2 dalis numato, jog ikišauktinio amžiaus jaunuoliai įrašomi į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose, jiems išduodami nustatyto pavyzdžio šauktinio liudijimai. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog A.G. šauktinio liudijimas buvo išduotas 1995-02-17 (b.l. 23). Šilutės rajono savivaldybės atrankos komisijos Šauktinių atrankos ir siuntimo į Klaipėdos karo prievolės centrą bei privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo ar atleidimo nuo jos preliminariu 2003-08-21 protokolu Nr. 13 A.G. atleistas nuo privalomosios pradinės karo tarnybos pagal Karo prievolės įstatymo 17 straipsnį. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2000-10-17 įsakymu patvirtintos Lietuvos Respublikos rezervo prievolininkų karinės įskaitos tvarkymo taisyklių 4.2 punktas numato, jog į rezervo prievolininkų įskaitą įrašomi inter alia Lietuvos Respublikos piliečiai, atleisti nuo pradinės privalomosios tarnybos dėl Karo prievolės įstatyme nustatytų priežasčių. Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininko 2004-01-13 įsakymu Nr. V-8 patvirtintų Karo prievolininkų apskaitos vietos savivaldos institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose laikinųjų taisyklių 6 punktas numato, jog karo prievolininkams, įrašytiems į karinę įskaitą, išduodami nustatyto pavyzdžio krašto apsaugos sistemos struktūrų išrašyti kariniai dokumentai: ikišauktiniams ir šauktiniams - šauktinio liudijimai, rezervo prievolininkams - kariniai liudijimai arba atsargos karo prievolininko laikinieji pažymėjimai, atsargos karininkams - atsargos karininko liudijimai. Vadinasi, 2003-08-21 Šilutės rajono savivaldybės atrankos komisijos protokolu Nr. 13, A.G. atleidus nuo privalomosios karo prievolės tarnybos pagal Karo prievolės įstatymo 17 straipsnį, pasikeitė A.G. kaip karo prievolininko statusas ir jam turėjo būti išduotas atitinkamą jo statusą patvirtinantis liudijimas (atsargos karo prievolininko laikinasis pažymėjimas), nes šauktiniu laikomas karo prievolininkas nuo 19 iki 26 metų, neatlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krato apsaugos tarnybos ir nuo jos neatleistas dėl Karo prievolės įstatyme numatytų priežasčių. Nagrinėjamu atveju A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn kaip karo prievolininkas už šauktinio liudijimo nerūpestingą laikymą, sukėlusį jo praradimą, nors jo statusas iš šauktinio pasikeitė į rezervo prievolininko dar 2003-08-21. Taigi asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už dokumento, neatitinkančio jo faktinio statuso nuo 2003-08-21, praradimą, o atsargos karo prievolininko laikinasis pažymėjimas jam iš vis nebuvo išduotas.
Taipogi pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2007-08-06 kreipėsi į Klaipėdos karo prievolės centro teritorinį Šilutės skyrių prašydamas išduoti kartotinį rezervo prievolininko liudijimą ir nurodė, jog 1997 metais iš jo šauktinio liudijimas buvo pavogtas (b.l. 17-18). Aplinkybės, jog šauktinio liudijimas dingo 1997 metais objektyviais duomenimis ir įrodymais nepaneigtos, todėl visos abejonės turi būti vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2007-08-13 (b.l. 8, 15), nutarimas dėl A.G. administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 213² straipsnyje priimtas 2007-08-20 (b.l. 7, 16). ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį, šiuo atveju teismo, įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų: rašytinius įrodymus, pažeidėjo paaiškinimus ir kitus įrodymus pripažįstama, kad A.G. dar 2003-08-21 pasikeitus jo karo prievolininko statusui turėjo būti išduotas atitinkamą jo karo prievolės įstatyme numatytą statusą patvirtinantis liudijimas, už kurio praradimą jis ir galėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, Tačiau jis 2007-08-20 nutarimu patrauktas atsakomybėn už šauktinio liudijimo nerūpestingą laikymą, sukėlusį jo praradimą, nors nuo 2003-08-21 buvo atleistas nuo privalomosios pradinės karo tarnybos, todėl šauktinio liudijimas neatitiko jo karo prievolininko statuso. Institucijos atstovai teismui negalėjo nurodyti kokiu teisiniu reguliavimu ir kaip yra reglamentuota liudijimų keitimo tvarka pasikeitus asmens statusui pagal karo prievolės įstatymą, per kiek laiko yra išduodami liudijimai asmeniui, kai baigiasi jo kaip šauktinio prievolė atlikti karo prievolę ir jam tapus rezervo prievolininku. Akivaizdu, kad pasikeitus statusui, šį statusą turi patvirtinti ir dokumentas, kuris turi būti išduotas nedelsiant po statuso pasikeitimo. Taigi A.G. 2003-08-21 turėjo būti išduotas naujas liudijimas apie jo statuso pasikeitimo ir grąžintas šauktinio liudijimas, todėl tuo metu ir turėjo paaiškėti, kad yra prarastas šauktinio liudijimas. Iš to seka, kad yra praleistas ir terminas, numatytas patraukimui administracinėn atsakomybėn, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena net negalėjo būti pradėta, o pradėta turėjo būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).
Konstatuotų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu skundžiamas Klaipėdos karo prievolės centro Teritorinio Šilutės skyriaus 2007-08-20 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 140, dalyje dėl A.G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 213² straipsnį, naikintinas ir administracinė byla nutrauktina nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o taip pat pasibaigus terminui, per kurį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn (ATPK 250 straipsnio 1 ir 7 punktai, Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
A.G. taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 213¹ straipsnio 1 dalį, kuris numato, administracinę atsakomybę už nepranešimą laiku įskaitą tvarkančiam organui, kurio karinėje įskaitoje karo prievolininkas yra, apie gyvenamosios vietos pakeitimą.
Minėta, jog pagal ATPK 35 straipsnį esant trunkamam teisės pažeidimui, administracinė nuobauda gali būti skirta per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju šešių mėnesių terminas skirti nuobaudą skaičiuojamas ne nuo teisės pažeidimo pradžios, bet nuo tos dienos, kada valstybės institucijai ar pareigūnui, įgaliotiems pradėti administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimą, bet kokiu būdu tapo žinoma apie daromą nusižengimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad įstatyme nurodytas terminas yra numatytas skirti administracinę nuobaudą nepraėjus šešiems mėnesiams nuo trunkamojo pažeidimo, kuris dar tebedaromas, paaiškėjimo. Paaiškėjus, kad trunkamasis teisės pažeidimas baigėsi daugiau kaip prieš šešis mėnesius, nepriklausomai nuo jo paaiškėjimo dienos atsakomybė negali būti taikoma. Kitaip traktuojant šį terminą administracinė atsakomybė galėtų būti taikoma neribotą laiką, o tai prieštarautų teisės principams („Administracinių teismų praktika" Nr.4, 2003 m. P. 62-63; 2003 m. sausio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. 112-03, bylų kategorija 29; 28.4).
Teisės pažeidimas inkriminuotas A.G. numatytas ATPK 213¹ straipsnio 1 dalyje, savo pobūdžiu yra trunkamas. Trunkamosios veikos dažniausiai prasideda tam tikros teisinės pareigos nevykdymu ir trunka, kol ją nutraukia pats pažeidėjas arba kompetentinga valstybės institucija ar pareigūnas. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog A.G. kaip šaukiamojo anketiniuose duomenyse, nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Šilutės raj. (b.l 21-22). Šiuo adresu jis gyveno iki 2001-01-08 (b.l. 9). Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 3 punktas įpareigoja karo prievolininką vietinei teritorinei karinei įstaigai per 15 dienų pateikti duomenis apie išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui ar atvykimą į naują gyvenamąją vietą ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui. Nagrinėjamu atveju tik 2007-08-07 paaiškėjo, jog patrauktas administracinėn atsakomybėn A.G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, kai 2007-08-07 pateikė Klaipėdos karo prievolės centro Teritoriniam Šilutės skyriui raštišką paaiškinimą dėl dingusio šauktinio liudijimo (b.l. 17). Šie duomenys patvirtinti Lietuvos Respublikos gyventojų registro kompiuterinės duomenų bazės įrašais (b.l. 19). Vadinasi priešinga teisei veika – nepranešimas apie gyvenamosios vietos pasikeitimą – prasidėjo A.G. per Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytą terminą nepranešus apie atvykimą į naują gyvenamąją vietą ir truko iki 2007-08-07, kai A.G. pateikė raštišką paaiškinimą Klaipėdos karo prievolės centro Teritoriniam Šilutės skyriui. Pažymėtina, jog pažeidėjas neginčija, jog savalaikiai nepranešė įskaitą tvarkančiam organui gyvenamosios vietos pakeitimą.
Aukščiau minėta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2007-08-13 (b.l. 8, 15), nutarimas dėl A.G. administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 213¹ straipsnio 1 dalyje priimtas 2007-08-20 (b.l. 7, 16). Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog A.G. pagal ATPK 213¹ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą administracinei nuobaudai skirti, esant trunkamam teisės pažeidimui.
Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina inter alia ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pažymėtina, jog skundžiamu nutarimu A.G. patrauktas atsakomybėn už du skirtingus teisės pažeidimus. Pagal ATPK 33 straipsnio reikalavimus, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, tačiau galutinai asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Ginčijamu nutarimu už atskirus pažeidimus paskirtosios nuobaudos yra subendrintos pažeidžiant ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nutarimu paskirta galutinė administracinė nuobauda sudėjus aritmetiniu būdu paskirtas baudas. Teismas konstatavo, kad A.G. nepagrįstai inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 213² ir pasisakė, kad nutarimas šioje dalyje naikintinas, tačiau panaikinus nutarimą tik dalyje liktų neišspręstas neteisingai subendrintos galutinės administracinės nuobaudos klausimas, todėl nutarimą būtina naikinti visa apimtimi.
Kaip jau paminėta šiame teismo nutarime, veika dėl ATPK 213¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo inkriminuota pagrįstai, dėl šio teisės pažeidimo įvykdymo aukščiau išdėstytais motyvais teismui abejonių nekyla, tačiau pažeistos administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės subendrinant paskirtąsias nuobaudas ir skiriant galutinę nuobaudą. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina teisės pažeidimo įvykį, veika pagal ATPK 213¹ straipsnio 1 dalį įrodyta, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas (b.l.7) naikinamas ir priimamas naujas nutarimas paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 3 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A.G. skundą patenkinti iš dalies.
Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Šilutės skyriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 140, dalyje dėl A. G. patraukimo administracinėn pagal ATPK 213² straipsnį ir administracinės nuobaudos – 350 litų baudos paskyrimo, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Šilutės skyriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 140, dalyje dėl A. G. patraukimo administracinėn pagal ATPK 213¹ straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nutarimą A.G. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 213¹ straipsnio 1 dalį ir už įvykdytą veiką paskirti administracinę nuobaudą – 150 litų baudą.
Kitoje dalyje A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.