Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Morenienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

E. G. (E. G.), a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) salės darbuotoju, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2015 m. spalio 31 d. apie 19:30 val. viešoje vietoje – 10-o maršruto autobuse, tarp sustojimų „Smiltelė“ ir „Vėtrungė“, Klaipėdoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš K. I. striukės kišenės pagrobė T. I. priklausantį 200 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“. Taip E. G. padarė kišenvagystę.

Kaltinamasis E. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio gailėjosi ir parodė, kad 2015-10-31 jis susitiko su draugais A. B. ir D. N., su kuriais nutarė važiuoti į miesto centrą, todėl atėję į sustojimą, esantį prie SODROS, įsėdo į 10-o maršruto autobusą. Autobuse atsisėdėjo gale, netoli sėdėjo ir dvi mergaitės, kurios turėjo mobilaus ryšio telefonus ir fotografavosi. Kai viena iš mergaičių įsidėjo telefoną į kišenę, jis nutarė jį pagrobti, todėl niekam nesakęs iš kišenės ištraukė šį telefoną. Kai traukė telefoną iš kišenės, niekas nematė, bent jis jau taip manė, nes pati mergaitė tai tikrai nepajuto. Ar kas iš jo draugų pastebėjo, nežino, gal ir ne, nes apie tai, kad vogs, nei vienam iš jų nesakė. Paėmęs telefoną, kurį galimai pagrobė Kauno g. sustojime, nusprendė lipti iš autobuso netoli p/c „Avitela“. Girdėjo, kaip kažkas prašė grąžinti šį telefoną, tačiau ar pati mergaitė, iš kurios kišenės ištraukė telefoną, prašė, nepamena. Jo pagrobtas telefonas „Samsung Galaxy“, juodos spalvos korpusu, buvo įdėtas į dėklą. Su pagrobtu telefonu nuėjo link netoliese esančios bažnyčios, kur netrukus parodė draugams, o po to ištraukė SIM kortelę ir telefono dėklą išmetė. Kai socialiniame tinkle buvo paskelbta apie telefono vagystę, jis susisiekė lyg tai su mergaitės mama bei susitarė, kad grąžins telefoną, todėl telefoną atvežė į policijos komisariatą. Bendraudamas su mergaitės mama jis atsiprašė, kad pagrobė telefoną (b. l. 71-72).

Nukentėjusioji K. I. parodė, kad 2015-10-31 apie 19:30 val. kartu su drauge R. S. įlipo į 10-o maršruto autobusą „Smiltelės“ stotelėje, atsisėdo gale dešinėje pusėje, ji sėdėjo prie krašto. Joms už nugaros sėdėjo 3 nepažįstami vaikinai. Vienas buvo arba plikai kirptas arba trumpų šviesių plaukų, apsirengęs pilka striuke, antras vilkėjo ilgesne juoda striuke, ant striukės gobto buvo kailis, pats buvo tamsių plaukų, su neilga barzdele, trečias taip pat vilkėjo juoda striuke, kitų bruožų neįsidėmėjo. Visų jų amžius 18-19 m. Prieš tai jų matyti niekur neteko. Jie kalbėjo ir lietuviškai, ir rusiškai. Sėdėdamos autobuse su drauge nusifotografavo, nuotraukoje matyti vienas iš minėtų vaikinų. Prie „Vėtrungės“ stotelės priekyje jos sėdėjęs vyras jos paklausė: „ar viską turi kišenėje?“. Po jo žodžių patikrino kišenes, pajuto, kad nėra telefono. Vaikinai, kurie sėdėjo jai už nugaros, jau ruošėsi išlipti iš autobuso, kai minėtas vyriškis juos paragino grąžinti telefoną, bet jie į tai nekreipė dėmesio. Tas pats vyriškis jai pasakė, jog matė, kaip minėti trys vaikinai ištraukė jai iš kišenės telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“ IMEI (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo silikoniniame dėkle, rausvai juodos spalvos, tigriniu raštu. Telefone buvo „Tele2“ operatoriaus SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono ekranas buvo subraižytas. Po to ji pati reikalavo atiduoti jos telefoną, bet jie taip pat nekreipė dėmesio ir paskubomis išlipo iš autobuso. Kai tik išlipo minėti trys vaikinai, ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, už 5 min. atvažiavo pareigūnai, jie paragino jos draugę paskambinti į jos telefoną, bet telefonas jau buvo išjungtas. Vaikinų nesivijo, nes bijojo, kad jie jos nesužeistų (b. l. 9-10).

Nukentėjusysis Ž. I. parodė, kad 2015-10-31 2.30 val. jam paskambino dukra K. I. ir pasakė, kad iš jos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“ IMEI (duomenys neskelbtini) su silikoniniu dėklu, kurio vertė 200 Eur. Dukra papasakojo, kad važiavo 10-o maršruto autobuse, kai „Vėtrungės“ stotelėje ji suprato, jog iš jos pagrobtas telefonas. Grąžinus mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 14-15, 20).

Liudytoja T. I. parodė, kad vaikiną, kuris pagrobė telefoną, pavyko nustatyti per socialinį tinklą „Facebook“, kai patalpino jo nuotrauką kartu su draugais. O šią nuotrauką padarė jos dukters draugė R. S., kai jos autobuse fotografavosi. Keli asmenys nurodė šio vaikino vardą ir pavardę. Netrukus vaikinas parašė R. S., kuri taip pat įdėjo skelbimą su šio vaikino nuotrauka į socialinį tinklą „Facebook“. R. S. jai nurodė, kad jai atrašė vaikinas, pagrobęs iš jos dukters telefoną, todėl netrukus ji parašė šiam vaikinui, kurio vardas socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini). Bendraujant tiek su kitais asmenimis, tiek su juo, sužinojo, kad tai E. G.. Jis paprašė išimti jo nuotrauką iš socialinio tinklo bei nurodė, kad jis grąžins mobilaus ryšio telefoną, ką vėliau jis ir padarė. Taip pat jis atsiprašė, kad pagrobė telefoną, ir paprašė, kad jie atsiimtų pareiškimą. Nei ji, nei jos dukra jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 23-24).

Liudytoja R. S. parodė, kad 2015-10-31 apie 19:30 val. kartu su drauge K. I. įlipo į 10-o maršruto autobusą „Smiltelės“ stotelėje, atsisėdo gale dešinėje pusėje, Kamilė sėdėjo prie krašto, o ji prie lango. Joms už nugaros sėdėjo trys nepažįstami vaikinai. Visų jų amžius 18-19 m. Trečiąjį vaikiną anksčiau kažkur mieste buvo mačiusi. Sėdėdamos autobuse su drauge nusifotografavo telefonu, kur nuotraukoje matyti vienas iš minėtų vaikinų. Prie „Vėtrungės“ stotelės vyriškis, kuris sėdėjo priekyje K., pasakė, kad jai ištraukė telefoną. Vaikinai, kurie sėdėjo joms už nugaros, jau ruošėsi išlipti, kai minėtas vyriškis juos paragino grąžinti telefoną, bet jie į tai nekreipė dėmesio. K. pati pašoko juos vytis, bet staiga atsidarė durys. Vaikinai paskubomis išlipo, o ji paragino K. jų nesivyti, kad jos neužpultų (b. l. 25-26).

Liudytojas A. B. (A. B.) parodė, kad 2015-10-31 apie 19:30 val. susitiko su savo buvusiais klasės draugais D. N. ir E. G.. Susitikę jie ketino važiuoti į miestą, todėl visi trys įsėdo į 10-o maršruto autobusą I. Simonaitytės g. sustojime, esančiame netoli SODROS. Važiuojant autobusu, jis sėdėjo kartu su D. N., o prieš juos sėdėjo E. G., nors kažkokiu momentu jie pasikeitė vietomis. Kas konkrečiai vyko autobuse, nestebėjo, kadangi turėjo mobilaus ryšio telefoną ir visą laiką jame žiūrėjo kokią nors informaciją ar žaidė. Prie prekybos centro „Avitela“ kažkuris pasakė „lipam“, ir jis išlipo. Kai išlipo iš autobuso, abu jo draugai pasileido bėgti į greta esantį kiemą, o jis, nors ir nežinojo, kodėl jie bėga, taip pat pasileido bėgti. Jie nubėgo iki Taikos Marijos Karalienės bažnyčios. Atbėgus prie bažnyčios, jis klausė, ko jie bėgo, kai netrukus pas E. G. jis pamatė mobilaus ryšio telefoną su liečiamu ekranu. Jo paklausė, iš kur šis telefonas, tai jis pasakė, kad rado autobuse. Paklausus, kaip rado, jis pasakė, kad toje vietoje, kur jie sėdėjo, jis pamatė, kad po kėde guli mobilaus ryšio telefonas, kam šis telefonas galėjo priklausyti, jis nežino, nors kai lipo iš autobuso, jis girdėjo, kaip jo prašė sustoti, bet jis nesustojo, o ėmė bėgti. E. G. išėmė iš mobilaus ryšio telefono SIM kortelę ir ją išmetė, o telefoną pasiėmė su savimi. Dabar tiksliai nepamena, bet gal po poros dienų jis sužinojo, kad buvo įdėta E. G. nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook“, kur buvo nurodyta, kad šis asmuo pavogė telefoną, bei prašoma, atpažinus šį asmenį, nurodyti jo kontaktus. Vėliau sužinojo, kad D. N. kartu su E. G. buvo atvykę į policijos komisariatą, kur E. G. pateikė vogtą telefoną (b. l. 39-40).

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad P. S. pateikė dukros R. S. mobilaus ryšio telefoną apžiūrai, telefone yra nuotrauka su įtariamuoju, telefonas apžiūrėtas ir grąžintas (b. l. 29-32).

Iš savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad E. G. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“ IMEI(duomenys neskelbtini), jis apžiūrėtas ir 2016-01-12 grąžintas pagal pakvitavimą (b. l. 54-55, 56-59, 61, 62, 63-64).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis E. G. įvykdė kišenvagystę – 2015 m. spalio 31 d. apie 19:30 val. viešoje vietoje – 10-o maršruto autobuse, tarp sustojimų „Smiltelė“ ir „Vėtrungė“, Klaipėdoje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš K. I. striukės kišenės pagrobė T. I. priklausantį 200 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad pasisavina svetimą turtą, kad jį paimdamas veikia neteisėtai, prieš savininko valią, ir taip elgtis norėjo. Jo veiką kvalifikuojantis požymis – kišenvagystė. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat ir BK 91 straipsnyje įtvirtintais bausmės individualizavimo nepilnamečiams ypatumais. Teismas atsižvelgia į tai, kad E. G. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama tyčinių apysunkių savanaudiškų nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas yra baigtas. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, dirba, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis (BK 48 straipsnis). Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, E. G. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. (E. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti E. G., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.