Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. vieta T(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas:

1) 2016-03-03 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (3 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. -12 mėnesių viešųjų darbų, kas mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis 64(1) str. bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė - 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį išdirbant po 20 valandų viešųjų darbų. 2016-08-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi neatlikta 136 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista 22 parų areštu; bausmę 2016-10-14;

2) 2018-07-20 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d. ­ 2 metams laisvės apribojimo. Vadovaujantis 64¹str., bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – 1 metams 4 mėnesiams laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2019-06-23 apie 20.30 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine D. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. metu, tyčia nustūmė ją nuo kėdės, nukritusią ant žemės tampė, metė į ją stiklines taures, ko pasekoje joms sudužus, nukentėjusioji stiklo šukėmis įsipjovė rankos pirštą. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. P. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su sutuoktine D. P. santuokoje gyvena 24 metus. Paskutiniu metu pradėjo nesutarti, jo nuomone kaltas jo piktnaudžiavimas alkoholiu. 2019-06-23 apie 20:30 val. jie su žmona buvo kieme prie savo namo, vartojo alkoholį. Daugiau jokių asmenų nebuvo. Žmona gėrė vyną, jis gėrė alų ir jautėsi stipriai apsvaigęs. Jiems besėdint prie stalo jam paskambino pažįstamas, jie telefonu stipriai susipyko. Pabaigęs pokalbį jis grįžo prie stalo. Žmona klausė kas jam skambino ir kodėl jis toks piktas. Jis supykęs nuvertė stalą prie kurio ji sėdėjo, nuo stalo nukrito stiklinės taurės. Žmona nukrito nuo kėdės. Jai keliantis jis pastūmė, kad neatsikeltų ir paėmęs nuo žemės stiklinę taurė metė į ją. Taurė sudužo, ar žmona susižeidė nematė. Išgirdęs, kad žmona skambina policijai, jis pabėgo iš kiemo. Tai ne pirmas kartas kuomet konfliktuoja su sutuoktine bei naudoja prieš ją fizinį smurtą. Mano tam įtakos turi alkoholio vartojimas. Išgėręs jis pradeda pykti ant žmonos ir dėl to įvyksta konfliktai. Dėl savo poelgio labai gailisi ( b. l. 81-82).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Nukentėjusioji D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-23 apie 20:30 val. (duomenys neskelbtini) namų kieme su sutuoktiniu R. P.leido vakarą. Su sutuoktiniu vakarieniavo ir vartojo alkoholinius gėrimus, ji gėrė vyną, o sutuoktinis gėrė alų. Tuo metu sutuoktiniui kažkas paskambino. Po pokalbio telefonu jis staiga labai supyko ir pasidarė agresyvus. Sutuoktinis metė telefoną, pradėjo ją įžeidinėti ir žeminti įvairiais žodžiais, bei puolė ją. Nustūmė ją nuo kėdės, ji parkrito ant žemės, jis nuvertė stalą, prie kurio sėdėjo. Jai bandant atsistoti nuo žemės, sutuoktinis ją dar kartą pargriovė ant žemės, sugriebęs ją ir tempdamas už rankų. Vėliau sutuoktinis mėtė ant stalo buvusias taures, kurios pataikė į ją ir sudužo. Į sudužusių taurių šukes nežymiai įsipjovė pirštą. Sutuoktinis dar kartą ją tempė, norėdamas pargriauti ant žemės. Galiausiai jai šiek tiek nuo jo atsitraukus, paėmusi telefoną skambino policijai. Sutuoktinis pamatęs, kad ji skambina policijai, pabėgo link Juragių. To vakaro metu sutuoktinis savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo ją stumdamas ir tempdamas pargriovus ant žemės, ji jo sudaužytų taurių šukėmis įsipjovė į pirštą. Po įvykio į medikus nesikreipė, į teismo medicinos ekspertus taip pat nesikreips. Sutuoktinis prieš ją smurtauja jau ne kartą dėl jo smurtavimo kreipėsi į policiją. Dažniausiai jis taip elgiasi be jokios priežasties, būdamas neblaivus, nesivaldo. Kiti asmenys šio konflikto su sutuoktiniu nematė (b. l. 9-11).

Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) antrame aukšte. Pirmame aukšte gyvena D. P., R. P. bei jų sūnūs A. P. 2019-06-23 vakare, apie 21.00 val. tarp kaimynų kilo konfliktas. Keletą dienų iki konflikto ir konflikto dieną D. P. ir R. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Jie šventė, kepė šašlykus vartojo alkoholinius gėrimus. Girdėjo, kaip kaimynai ginčijosi dėl skambučio, pradėjo šūkauti ir pyktis. Matė, kaip R. P. nubėgo į mišką pasislėpti, nes D. P. šaukė, kad iškvies policijos pareigūnus (b. l. 40-41).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusi D. P. paaiškino, kad kilus žodiniam konfliktui sutuoktinis R. P. pradėjo ją stumdyti, sugriebęs už rankų kelis kartus stūmė, sukeldamas fizinį skausmą. Atvykę pareigūnai ant D. P. veido fiksavo įdrėskimus. R. P. daužė indus, viena šukė pataikė D. P. į ranką, matoma kraujuojanti žaizda (b. l. 26-29).

2019-06-23 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Sudaryta foto lentelė (b. l. 9-11, 19-24).

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (nukentėjusiosios D. P. ir liudytojos D. R. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, tarnybinis pranešimas, kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad R. P. 2019-06-23 apie 20.30 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine D. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. metu, tyčia nustūmė ją nuo kėdės, nukritusią ant žemės tampė, metė į ją stiklines taures, ko pasekoje joms sudužus, nukentėjusioji stiklo šukėmis įsipjovė rankos pirštą. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. P. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmų pobūdis neleidžia abejoti, jog jis suprato ir numatė, kad tokiu būdu gali nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narę – sutuoktinę, R. P. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina). Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

R. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 100–102).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Jis praeityje teistas du kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs 2018-07-20 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės; administracine tvarka baustas (b. l. 57–58); psichiatrinis gydymas– nesilankė, nesigydė (b .l. 69); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-770/2019 nurodyta, kad R. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 74); priklausomybės ligų gydymas –Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2018-10-08. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 67); 2019-07-04 specialisto išvadoje konstatuota, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 74); dirbantis; vedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (1:1), siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtini prokuroro siūlomi įpareigojimai – tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, o taip pat įpareigojimas nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip siekiant skatinti jo užimtumą, mažinti galimybę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, taip darant teigiamą įtaką jo elgesiui.

Pažymėtina, kad prokuroro siūlomas skirti įpareigojimas – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos – laisvės apribojimo bausme nuteistam asmeniui yra ir taip privalomas kiekvienu atveju (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirtoji bausmė subendrintina su 2018-07-20 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės (BK 64 str. 1 d., 3 d.), bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-06-24 00.05 val. iki 2019-06-25 16.48 val., iš viso – dvi paros.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu R. P. įpareigojant: tęsti darbą, o jo netekus, ne vėliau kaip per mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu R. P. įpareigojant: tęsti darbą, o jo netekus, ne vėliau kaip per mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64 1, 3 dalimis, paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018-07-20 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme laisvės apribojimo bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo laikotarpiu R. P. įpareigojant: tęsti darbą, o jo netekus, ne vėliau kaip per mėnesį užsiregistruoti užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti R. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-06-24 00.05 val. iki 2019-06-25 16.48 val., iš viso – dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. P. paskirtą paskirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistųjų gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.

R. P. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

R. P. išaiškinti, kad jis bausmės vykdymo laikotarpiu privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.