Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-08-24 · Administracinė byla Nr. A-756-1721-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-24
Bylos Nr.
A-756-1721-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01753-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gagys, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Trečiasis asmuo
I. K.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
A. K.
Administracinė byla Nr. A756-1721/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01753-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui ir trečiojo suinteresuoto asmens I. K. atstovui A. K.,atsakovo atstovei J. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant K. G. Š., V. Š. ir I. K., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. A51-28838-(3.3.12.3-EM3) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą leisti deklaruoti gyvenamąją vietą I. K. adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. A51-28838-(3.3.12.3-EM3) informavo pareiškėją apie tai, kad Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija (toliau – ir Komisija) 2011 m. gegužės 25 d. protokolu Nr. A16-333(2.1.7-AD4) atidėjo klausimo dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą I. K. adresu (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą kol bus sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis. Pareiškėjo prašymas leisti jo motinai I. K. deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjamas dar 2010 m. sausio 20 d. vykusiame Komisijos posėdyje, kuriame buvo nuspręsta prašymui nepritarti, nes tuo metu vyko teisminis ginčas. Pasibaigus teisminiams ginčams, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su analogiškais prašymais, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija vilkino šio klausimo sprendimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. vasario 17 d. raštu Nr. A51-3346(3.3.12.3-BR4) paprašė pateikti dokumentus, reikalingus klausimo sprendimui. Pareiškėjas dokumentus pateikė, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. 2011 m. gegužės 5 d. pareiškėjas vėl kreipėsi su prašymu leisti deklaruoti gyvenamąją vietą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gegužės 24 d. raštu Nr. A51-16579(3.3.12.3-BR4) informavo pareiškėją, kad klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu. Pareiškėjas 2011 m. liepos 20 d. vėl kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti deklaruoti gyvenamąją vietą. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija skundžiamame rašte nurodė, jog tam, kad pareiškėjo prašymas būtų toliau nagrinėjamas, turi būti sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 30-7 „Dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties pakeitimo“ nuomos sutartis, sudaryta su pareiškėju 1996 m. kovo 27 d., buvo pakeista. Todėl atsakovo reikalavimas sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį yra nepagrįstas. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl šiuo atveju turėtų būti sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, taip pat nenurodė jokių teisės aktų, kuriais grindžiamas toks reikalavimas. Pareiškėjo motina I. K. yra 87 metų amžiaus ir negali gyventi atskirai. Pareiškėjas yra vienintelis jos sūnus, todėl motina gyvena kartu su juo (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo nuomone, jo motinos gyvenamoji vieta turi būti deklaruota šiuo adresu.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė nutraukti bylą arba, teismui nusprendus nagrinėti bylą, atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad 1996 m. kovo 27 d. tarp UAB „Priemiestis“ ir A. K., N. G., K. G. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis, pagal kurią A. K., N. G. ir K. G. buvo išnuomotas 38,6 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti minėtą sutartį, nustatant, kad K. G.-Š., V. Š. ir A. K. išnuomojamos visos (duomenys neskelbtini) esančios patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, kurių bendras plotas yra 78,34 kv. m. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir nuomininkas V. Š. 2011 m sausio 20 d. sudarė susitarimą dėl 1996 m. kovo 27 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties pakeitimo, pagal kurį preambulėje vietoje žodžių „A. K., N. G., K. G.“ įrašyti žodžiai „V. Š., gimusį 1974 m. balandžio 28 d., šeimos narius K. G.-Š., sūnų K. Š., žmonos tėvą A. K.“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad motina I. K. būtų pripažinta šeimos nariu, deklaruojant jos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) nesilaikant teisminės pripažinimo šeimos nariu tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.588 straipsnio 2 dalį prie gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių yra priskiriami pilnamečiai nuomininko vaikai, jeigu jie gyvena kartu su nuomininku ir turi su juo bendrą ūkį, tačiau šiam faktui konstatuoti jie turi įrodyti, kad su nuomininku tvarko bendrą ūkį. Reikalavimas pripažinti pagrindinio nuomininko šeimos nariu (CK 6.588 straipsnis) yra gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių sukūrimo institutas. Pripažinimas šeimos nariu sukuria asmeniui tokias pat teises ir pareigas į nuomojamą patalpą kaip ir pagrindiniam nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2009). Ginčai dėl pripažinimo šeimos nariu nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (CK 6.602 straipsnio 3 dalis). Nei 1996 m. kovo 27 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartyje, nei 2011 m sausio 20 d. susitarime dėl nuomos sutarties pakeitimo pareiškėjo motina I. K. nebuvo įrašyta kaip gyvenamosios patalpos nuomininkė ar šeimos narys. Šiuo atveju ginčas kilo ne iš administracinių, bet iš civilinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlikti veiksmus trečiojo suinteresuoto asmens I. K. naudai, nors byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra įgaliotas atstovauti I. K. interesams. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo veiksmais buvo pažeidžiami būtent pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Be to, ginčijamas aktas yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie tai, kad Komisija atidėjo klausimo dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą nagrinėjimą, kol bus sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis. Ginčijamas raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti laikomas administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. Š., K. G.- Š., ir I. K. atsiliepime į pareiškėjo A. K. skundą nurodė, kad su juo sutinka, ir prašė teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti sąlygas deklaruoti gyvenamąją vietą I. K..

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą I. K. adresu (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat patenkino iš dalies pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Lt teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. A51-28838-(3.3.12.3-EM3) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams sprendimams, t. y. nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir yra tik informatyvaus pobūdžio, kadangi šiame rašte buvo pateikta tik informacija, jog Komisija 2011 m. gegužės 25 d. protokolu Nr. A16-333(2.1.7-AD4) atidėjo klausimo dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą I. K. adresu (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą, kol bus sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo tinkamai atlikti viešojo administravimo subjektui nustatytas pareigas ir priimti pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo 2011 m. liepos 20 d. prašymo. Komisijos 2011 m. gegužės 25 d. protokolinis sprendimas atidėti klausimo dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą I. K. adresu (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą, kol bus sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, negali būti prilyginamas Viešojo administravimo įstatymo numatytam administraciniam sprendimui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, iš esmės neišspręsdama pareiškėjo prašymo dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą I. K. ir tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo numatytas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat tinkamai neišaiškino pareiškėjui jo teisės bei galimybės atstovauti savo motinai I. K., kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl leidimo deklaruoti jos gyvenamąją vietą.

Įvertinęs pareiškėjo išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atsižvelgdamas į minėtos administracinės bylos sudėtingumą, proceso laiką, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui priteisė dalį už dokumentų surašymą prašomų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 200 Lt sumą.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas priimti sprendimą dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą I. K. adresu (duomenys neskelbtini) ir kuria iš atsakovo priteistas 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismas, spręsdamas byloje kilusį ginčą, netinkamai pritaikė ir išaiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias asmens teisę kreiptis gynybos į teismą, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai neišaiškino pareiškėjui jo teisės atstovauti I. K. kreipiantis dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą. Pagal 2011 m. vasario 20 d. atstovavimo sutartį advokatei R. C. buvo pavesta atstovauti pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant bylą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Todėl, remiantis Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.4 ir 6.6 punktais, būtent įgaliotas atstovas (advokatė), o ne atsakovas privalėjo pareiškėjui tinkamai išaiškinti jo teises ir galimybes atstovauti I. K..

Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas privalėjo atlikti viešojo administravimo subjektui nustatytas pareigas ir priimti pagrįstą sprendimą dėl A. K. 2011 m. liepos 20 d. prašymo, kadangi Komisijos protokolinis sprendimas pagal savo turinį nėra individualus sprendimas ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Komisijos protokolinis sprendimas yra tik tarpinis sprendimas konkretaus klausimo nagrinėjimo procedūroje, o galutinis sprendimas bus priimtas, atlikus nurodytus veiksmus. Todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė Viešojo administravimo įstatymo numatytas pagrindines procedūras.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai vykdė įstatymo jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą pareiškėjas A. K. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu nuomos sutartis buvo pripažinta galiojančia ir atsakovas buvo įpareigotas pakeisti galiojančios nuomos sutarties punktus, susijusius su gyvenamojo ploto padidėjimu, bei patikslinti gyvenančių nuomininkų vardus ir pavardes. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas reikalauja pakeisti galiojančią sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nenurodo, dėl kokios priežasties nėra sprendžiamas pareiškėjo motinos I. K. gyvenamosios vietos deklaravimo adresu (duomenys neskelbtini) klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje administracinėje byloje pareiškėjas A. K. pareiškė reikalavimus panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. A51-28838-(3.3.12.3-EM3) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą leisti deklaruoti gyvenamąją vietą I. K. adresu (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1996 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 414V su A. K., N. G. ir K. G. 1996 m. kovo 27 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią nuomininkams A. K., N. G. ir K. G. buvo išnuomotos 38,6 kv. m. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (b. l. 41-43). Pareiškėjas A. K. dar 2010 metais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti deklaruoti gyvenamąją vietą pareiškėjo motinai I. K. adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2010 m. sausio 20 d. posėdyje nepritarė pareiškėjo prašymui, nes tuo metu vyko teisminis ginčas dėl minėtų patalpų nuomos (b. l. 4-5). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu patenkino ieškovų A. K. ir K. G.-Š. ieškinį ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti minėtą 1996 m. kovo 27 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nustatant, kad K. G.-Š., V. Š. ir A. K. išnuomojamos visos (duomenys neskelbtini) esančios patalpos (plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7), kurių bendras plotas yra 78,34 kv. m. (b. l. 32-39). Vykdant Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą, 1996 m. kovo 27 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis 2011 m. sausio 20 d. buvo atitinkamai pakeista (b. l. 9, 40). Byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad 78,34 kv. m. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra nuomojamos V. Š. ir jo šeimos nariams K. G.-Š., K. Š. ir A. K..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011 m. sausio 20 d. pakeitus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pareiškėjas A. K. 2011 m. sausio 24 d. dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl jo motinos I. K. gyvenamosios vietos deklaravimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, 2011 m. vasario 17 d. raštu Nr. A51-3346(3.3.12.3-BR4) informavo pareiškėją, kad jo prašymas bus nagrinėjamas, kai savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ pareiškėjas pateiks šiuos dokumentus: pažymą apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas bei kitas paslaugas UAB „Priemiestis“; būste gyvenančių asmenų tapatybių kortelių (pasų) kopijas; notaro patvirtintą socialiniame būste gyvenančių asmenų sutikimą, kad I. K. gyvenamąją vietą deklaruotų socialiniame būste; VĮ „Registrų centras“ pažymą apie I. K. turimą nekilnojamąjį turtą; dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį (b. l. 6). Pareiškėjo teigimu, jis pateikė atsakovo raštu pareikalautus dokumentus, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Atsakovas neneigė šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 5 d. dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl jo motinos I. K. gyvenamosios vietos deklaravimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gegužės 24 d. raštu Nr. A51-16579(3.3.12.3-BR4) informavo pareiškėją, kad jo prašymas artimiausiu metu bus teikiamas svarstyti Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai ir kad apie priimtą sprendimą pareiškėjas bus informuotas (b. l. 8). Negavęs jokios informacijos apie priimtą sprendimą, pareiškėjas 2011 m. liepos 20 d. vėl kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti deklaruoti gyvenamąją vietą I. K. adresu (duomenys neskelbtini). Į pareiškėjo 2011 m. liepos 20 d. prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas atsakė 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. A51-28838-(3.3.12.3-EM3), kuriame nurodė, kad Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2011 m. gegužės 25 d. atidėjo klausimo dėl leidimo I. K. deklaruoti gyvenamąją vietą minėtu adresu nagrinėjimą, kol bus sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis (b. l. 3).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). O asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikti pareiškėjo raštai, kuriais jis prašė leisti jo motinai I. K. deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatas, viešojo administravimo subjektams pateikiami prašymai skirstomi į keturias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; 2) prašymai pateikti institucijos turimą informaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia; 4) kreipimaisi. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktas prašymas, atsižvelgiant į jo turinį, vertintinas kaip prašymas priimti administracinį sprendimą. Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.3 punktu, į tokį pareiškėjo prašymą turėjo būti atsakyta pateikiant atitinkamo dokumento (priimto sprendimo ir pan.) kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis. Taigi, atsakovas, gavęs minėtą pareiškėjo prašymą, turėjo priimti atitinkamą sprendimą, kuriame būtų išreikšta atsakovo valia dėl leidimo pareiškėjo motinai deklaruoti gyvenamąją vietą pareiškėjui nuomojamose gyvenamosiose patalpose. Toks sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams. Vadovaujantis Viešojo administravimo 8 straipsnio 1, 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka.

Kaip matyti iš aptartų įrodymų, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija vilkino pareiškėjo prašymo nagrinėjimą iš esmės ir atitinkamo sprendimo, kuriame būtų išreikšta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valia dėl leidimo pareiškėjo motinai deklaruoti gyvenamąją vietą pareiškėjui nuomojamose gyvenamosiose patalpose, nepriėmė. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės ir priimti sprendimą dėl leidimo pareiškėjo motinai I. K. deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo samprotavimai, kad byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais ir teisės aktų nuostatomis, todėl atmestini.

Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. A51-28838-(3.3.12.3-EM3) yra tik informacinio pobūdžio raštas, neturintis jokios įtakos pareiškėjo teisėms bei pareigoms ir nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatomis, minėtas raštas pats savaime nelaikytinas administracinių teismų nagrinėjimo dalyku. Dėl nurodytų priežasčių byla dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2011 m. rugpjūčio 10 d. rašto Nr. A51-28838-(3.3.12.3-EM3) panaikinimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atitinkamai keistinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracini bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2, 6 dalių bei Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pagrįstai iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Lt. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, todėl šioje nutartyje jų nekartoja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti.

Administracinę bylą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2011 m. rugpjūčio 10 d. rašto Nr. A51-28838-(3.3.12.3-EM3) panaikinimo nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigota priimti sprendimą dėl leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą I. K. adresu (duomenys neskelbtini) ir kuria pareiškėjui priteistas iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 200 litų teismo išlaidų atlyginimas, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysVaida Urmonaitė-MaculevičienėVirgilijus Valančius