- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- AN2-42-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02134-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Pažeidėjas
- G. Ž.
- Kategorijos
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
dalyvaujant Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui Giedriui Venskūnui,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Ž. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje ir, paskirtas nuobaudas subendrinus ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, jis nubaustas 100 Eur (vieno šimto eurų) bauda už tai, kad 2017 m. spalio 13 d., apie 1.05 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,51 promilės girtumas), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitraukti nuo gulinčio ant grindinio asmens ir leisti apžiūrėti šį asmenį, t. y. leisti vykdyti savo pareigas, tačiau jis į reikalavimus nereagavo ir toliau elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniai žodžiai įžeidinėdamas juos kaip policijos pareigūnus. Tokiais veiksmais G. Ž. įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai, kad G. Ž. padarė nurodytus administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde G. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
3.1. Skunde jis nurodo, kad teisminis procesas byloje įvyko pažeidžiant ANK 577 straipsnio reikalavimus, nes priešingai nei nurodyta teismo priimtame nutarime, jis apie bylos nagrinėjimą sužinojo jau po bylos išnagrinėjimo, todėl negalėjo pasinaudoti nei viena jam įstatymo suteikta teise. Nutarime nurodoma, kad jo kaltę patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga, su kurios turiniu susipažinti apeliantas neturėjo galimybės. Apeliantas nesutinka su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, nes jam nurodyta ne ta įvykio vieta. Įvardintas įvykis atsitiko ne (duomenys neskelbtini) Sankryžoje, o prie klubo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) . Skunde jis tvirtina, kad policijos pareigūnai nebuvo įžeidinėjami necenzūriniais žodžiais ar kitaip žeminamas jų orumas ir garbė. Teigia, kad jam protokole nurodyta, jog buvo nustatytas 1.51 promilės girtumas ir įtarimą kelia jo būsenos įvardijimas kaip vidutinio girtumo, tačiau G. Ž. teigimu, neaišku, kas patvirtina tokį nurodytą faktą. Jo nuomone, tikėtina, kad per klaidą jis policijos pareigūnų galėjo būti supainiotas kaip vienas iš muštynių kaltininkų.
3.2. Skunde apeliantas teigia, tarnybiniame pranešime vyriausioji patrulė I. S., nurodė, kad G. Ž. nepakluso pareigūnų nurodymui pasitraukti nuo gulinčio asmens ir leisti atlikti savo pareigas bei išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, kad jis elgėsi agresyviai, gestikuliavo rankomis, keikėsi necenzūriniais žodžiais įžeidinėdamas policijos pareigūnus, tačiau patys policijos pareigūnai neskubėjo padėti gulinčiam nukentėjusiajam, o galiausiai panaudojo jėgą prieš apeliantą, pažeisdami Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 5, 6, 22, 27 (1 dalis) straipsnius. Policijos pareigūnams išsakytos pastabos dėl įvykio ir jų darbo kokybės buvo įvertintos kaip agresyvus elgesys, o situacijos paaiškinimas gestikuliuojant nėra nusižengimas ar kitoks neteisėtas veiksmas.
3.2. Apeliantas abejoja protokolo surašymo teisėtumu, nes jo turinys neatitinka nurodytoms patrulės I. S. tarnybiniame pranešime aplinkybėms, todėl, jo vertinimu, tikėtina, kad protokolas buvo surašytas praėjus kuriam laikui nuo įvykio dėl ko tikslios pasakytos frazės galėjo būti iškreiptos ir užmirštos. Tarnybinio pranešimo ROIK kodas ne toks kaip nutarime, o pats dokumentas aprašinėtas įtartinomis frazėmis, be kolegos K. M. parašo, kas, apelianto teigimu, priverčia susimąstyti ar policijos pareigūnai neviršija savo įgaliojimų, nepiknaudžiauja tarnybine padėtimi.
Kauno Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo G. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. teismo priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas pasirašytinai, o jam neatvykus į posėdį prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Jis savo kaltę pripažino ir nurodė, kad jis taip elgėsi, nes buvo girtas. Tačiau pateiktoje byloje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad G. Ž. buvo tinkamai informuotas apie 2017 m. lapkričio 28 d. teisme vyksiantį jo bylos nagrinėjimą, taip pat, kad jis prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byloje nėra duomenų, kad jis prisipažino padaręs administracinio nusižengimo protokole nurodytus neteisėtus veiksmus. Apeliaciniame skunde G. Ž. patvirtino, kad jis apie bylos nagrinėjimą apylinkės teisme informuotas nebuvo ir apie tai sužinojo tik paštu gavęs nutarimo nuorašą. Iš skundo argumentų matyti, kad jis savo kaltės nepripažįsta ir prašo administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taigi, akivaizdu, kad skundžiamame nutarime nurodyti duomenys prieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, jog tokiais veiksmais, kai byla buvo išnagrinėta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neinformavus apie bylos nagrinėjimą, juo labiau, nutarime konstatuojant, jog jis prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, buvo padarytas ANK proceso teisės normų pažeidimas, sietinas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių suvaržymu.Siekiant pašalinti padarytus proceso pažeidimus, patikrinti skunde nurodytas aplinkybes ir motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus bei apelianto prašymus, apeliacinėje instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklaustas pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tarnybinį pranešimą dėl įvykio ir administracinio nusižengimo protokolą surašę pareigūnai.
7.1. G. Ž. apklaustas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad įvykio naktį jo bičiuliui L. K. nepažįstamas asmuo du kartus trenkė į galą, nuo ko jis nukrito ant žemės, buvo be sąmonės. G. Ž. puolė jį gaivinti, norėjo padėti, atvykę policijos pareigūnai taip pat puolė prie jo gulinčio draugo. G. Ž. bandė jiems paaiškinti situaciją, o jie, jo nuomone, tai suprato kaip įžeidimą. Jis dabar konkrečiai nepamena, ką sakė policijos pareigūnams, tačiau jų nekoliojo ir agresyvus nebuvo, kaip teigiama protokole ir skundžiamame nutarime. Policijos pareigūnai prieš jį ėmėsi kovinių veiksmų, paguldė jį ant žemės, užlaužė ir surakino rankas, jam skaudėjo, jis buvo šokiruotas, todėl galėjo nusikeikti, tačiau tai buvo skirta ne konkretiems asmenims, o taip išreikšdamas savo neigiamą emociją į situaciją. Buvo atvežtas į policijos komisariatą, patikrintas girtumas, galėjo būti toks, koks nustatytas patikrinimo metu, su tam tikra paklaida. Smulkiau įvykio aplinkybių neprisimena. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, bet jis jo nepasirašė, jo kopijos ir šaukimo atvykti į teismą negavo, iš teismo šaukimo taip pat negavo, 2017 m. gruodžio 1 d. paštu gavo nutarimo nuorašą. Jam nebuvo suteikta galimybė dėl įvykio išsakyti savo versiją.
7.2. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas G.Venskūnas paaiškino, kad 2017 m. spalio 13 d. į policijos komisariatą buvo pristatytas G. Ž., nes neleido policijos pareigūnams prieiti prie sumušto asmens, vijo juos, t. y. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, be to, juos įžeidinėjo. Surašant protokolą G.Venskūnas rėmėsi pareigūnės, buvusios įvykio vietoje surašyto tarnybinio pranešimu duomenimis. Pagal praktiką, jeigu asmuo nepasirašo protokolo ir nesutinka paimti jo kopijos, protokolo kopija ir šaukimas į teismą paprastai būna sudedamas prie sulaikytojo asmeninių daiktų ir kartu su jais paduodamas asmeniui.
7.3. Pareigūnė I. S. paaiškino, kad šio konkretaus atvejo aplinkybių neprisimena, nes į šią vietą Vilniaus ir Birštono gatvių sankryžoje, kur yra naktinis klubas, pagal iškvietimą dėl muštynių važiuoja labai dažnai. Ji po įvykio surašė tarnybinį pranešimą, kuriame ir nurodė visas aplinkybes. Tarnybiniuose pranešimuose ji visada nurodo tik tai, kas įvyko.
Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8.1. Išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Ž. pozicijos apie įvykio aplinkybes, policijos pareigūnų paaiškinimų, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą: policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 4), administracinio sulaikymo protokolą (b. l. 5), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolą, iš kurio matyti, kad G. Ž. 2017 m. spalio 13 d., 1.42 val. nustatytas 1,51 promilės girtumas (b. l. 6), alkotesterio patikros sertifikatą (b. l. 7), kuri patvirtina ne tik apklaustų pareigūnų, bet iš dalies ir paties G. Ž. paaiškinimus, sprendžia, kad šioje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo iširti bei įvertinti įrodymai, taip pat papildomi įrodymai, surinkti ir ištirti nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, iš esmės paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo protokole nurodytų teisės pažeidimų.
8.2. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (nauja redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d., TAR 2015 m. liepos 33 d.) 21 straipsnis reglamentuoja pareigūnų turimus įgaliojimus. Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju minėtais policijos pareigūnų paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami savo tarnybines pareigas, iki atvažiuojant greitajai medicinos pagalbai, norėjo apžiūrėti ant grindinio gulintį sužalotą jaunuolį ir suteikti jam pirmąją pagalbą, tačiau to padaryti negalėjo dėl G. Ž. veiksmų, nes jis neprileido jų prie nukentėjusiojo, o pareigūnams pareikalavus pasitraukti ir netrukdyti jiems vykdyti savo pareigų, į šiuos reikalavimus nereagavo, elgėsi agresyviai, be to, keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip įžeidinėdamas policijos pareigūnus. Iš G. Ž. paaiškinimo matyti, kad jis suprato, jog su juo bendrauja ir nuo sumušto asmens pasitraukti liepia tarnybines pareigas atliekantys policijos pareigūnai, todėl jis privalėjo paklusti jų nurodymams. Apeliaciniame skunde G. Ž. abejoja dėl pakankamų duomenų, patvirtinančių jam nustatyto girtumo dydį, ir teigia, kad jis galėjo būti supainiotas su kitu asmeniu ir palaikytas vienu iš muštynių kaltininkų. Tačiau iš jo paaiškinimų apeliaciniame teisme matyti, kad jis pripažino buvęs pristatytas į policijos įstaigą, kad jam buvo patikrintas girtumas ir sutiko su patikros rezultatais, todėl abejonių dėl šios aplinkybės nelieka.
8.3. Išklausius paties G. Ž. versiją apie įvykio aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog ir jo paties paaiškinimai iš dalies patvirtina jo kaltę dėl nustatytų teisės pažeidimų. Nors G. Ž. neigia elgęsis neteisėtai policijos pareigūnų atžvilgiu, tačiau pripažino, jog po to, kai jo draugui be priežasties kažkoks vaikiams sudavė du smūgius į galvą ir draugas ant žemės, jis išsigando, buvo labai šokiruotas, puolė prie draugo ir bandė jam padėti. Atvykę policijos pareigūnai taip pat puolė prie gulinčiojo, norėjo G. Ž. patraukti, tačiau jis nesitraukė, bandė jiems paaiškinti situaciją. Taip pat pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, konkrečiai savo atliktų veiksmų neprisimena, tačiau nekoliojo pareigūnų necenzūriniais žodžiais ir nebuvo agresyvus, galėjo pasakyti keiksmažodžius, kai buvo paguldytas ant žemės ir surakintas, bet tik dėl skausmo. Vertinant šiuos jo paaiškinimus su tarnybinio pranešimo informacija, kurios objektyvumu nėra pagrindo abejoti, darytina išvada, kad apeliantas iš esmės neginčija atliktų veiksmų, tačiau juos interpretuoja savaip, subjektyviai vertindamas savo naudai.
8.4. Apeliantas skunde kelia klausimą dėl pareigūnų tarnybiniame pranešime ir administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos informacijos patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų apie tai, kad kuris nors iš pareigūnų, nagrinėjamo įvykio laiku, savo darbo vietoje atlikusių savo tarnybines pareigas, būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai apelianto interesams, byloje nenustatyta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad policijos pareigūno, atliekančio tarnybinę pareigą, tikslas ne konfliktuoti su piliečiu, o kuo greičiau ir optimaliau išspręsti situaciją, todėl jiems be jokios priežasties naudoti jėgą prieš nesipriešinantį ir teisėtai besielgiantį asmenį bei išvežti jį į policijos įstaigą, nebūtų jokio logiškai paaiškinamo motyvo. Todėl labiau tikėtina versija, kad pareigūnai panaudojo prieš apeliantą fizinę jėgą tik šiam pradėjus agresyviai elgtis, o ne, pasak apelianto, be priežasties prieš grėsmės nekeliantį asmenį. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pareigūnės I. S. tarnybiniame pranešime bei administracinio nusižengimo protokole esamų duomenų nelaikyti patikimais, pažeidėjo kaltę patvirtinančiais, įrodymais. Dėl paties tarnybinio pranešimo dėl gauto iškvietimo, kaip dokumento netinkamo įforminimo apeliantas skunde nurodo jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstus teiginius, kurie teismui duotų pagrindo abejoti dokumento teisėtumu. Tarnybinis pranešimas yra pasirašytas jį surašiusio asmens, jame yra aukštesniųjų pagal pareigas pareigūnų vizos dėl tolesnių procesinių veiksmų vykdymo, kurios taip pat su parašais ir kitais būtinais rekvizitais, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo šį bylos įrodymą laikyti neatitinkančiu būtinų reikalavimų.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinių nusižengimų nepadarė, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnyje, taip pat tinkamai parinkta bei individualizuota administracinė nuobauda, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą G. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. Ž. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.