Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. S. ir E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad N. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirusi santuokoje, sutuoktinis – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 43); pareiškėjos yra N. S. ir A. S. dukros (e. b. l. 35-36, 43). Iš 2024-05-18 išrašo iš Testamentų registro matyti, kad palikimo priėmimo faktų po N. S. mirties nėra registruota (e. b. l. 18-19). Iš Nekilnojamojo turto registro 2024-05-18 išrašų matyti, kad A. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ garažo (bokso) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas santuokos metu.

Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 31 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjų pareiškime nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad po pareiškėjų motinos N. S. mirties pareiškėjų tėvas A. S. priėmė N. S. palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Byloje nėra duomenų, kad po pareiškėjų motinos mirties paliktą turtą būtų priėmę kiti asmenys. Ginčo dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, nėra (CPK 178 straipsnis). Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjų tėvas po sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jų tėvas po sutuoktinės, pareiškėjų motinos, mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 ir 443 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės N. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.