Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Vaivai Tamkutonienei,dalyvaujant gynėjui advokatui Antanui Markūnui, prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajai A. V., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios A. V. apeliacinį skundą dėl 2007 m. gegužės 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300str. ld., 290str. ir nubausta laisvės atėmimu : pagal BK 300 str.ld. - 1 metams, pagal LR BK 290 str. - 3 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. ld., 4d. bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė bausmė skirta vieneri metai vienas mėnesis laisvės atėmimo. Taikytas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2004-06-17 iki 2004-06-18.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. V. iš LR BK 286 str. išteisinta, nesant jos veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas A. V. pagal LR BK 300 str.l d.nuteisė už tai, kad ji laikotarpyje nuo 2001-03-01 iki 2001-05-30 iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijusi Lietuvos centrinio valstybės archyvo nerengtą, t.y. netikrą 2001-04-05 Archyvo pažymėjimą Nr. T-512-P, pagamintą montažo būdu, panaudojant 2001-03-01 Archyvo pažymėjime T-512-P esantį atspaudą, kuriame esantys du parašai techniškai padirbti - prieš darant kopiją perpiešti prieš šviesos šaltinį - nuo 2001-03-01 Archyvo pažymėjime Nr. T-512-P esančių parašų, o tekstas surinktas kitu spausdinimo veiksmu, bei netikrą Kauno apskrities Ipotekos įstaigos 1940 m. gegužės mėn. 8 d. pranešimą Ip. b. Nr. 36/XVIII t., pagamintą montažo būdu, panaudojant kitų dokumentų fragmentus, kurio lapo viršuje esantys rekvizitai (iki eilutės, prasidedančios žodžiu „Remiantis"), išskyrus datos mėnesio žodį „gegužės" yra kopijuoti nuo Kauno apskrities Ipotekos įstaigos 1940 m. gegužės mėn. 8 d. pranešimo Ip. b. Nr. 36/XVIII t. kopijos, apvalus herbinis antspaudas „LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTAS LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS" su Vyčio ženklu centre kopijuotas nuo 2001-03-01 Archyvo pažymėjime T-512-P esančio atspaudo, o stačiakampis spaudas „Lietuvos valstybės archyvas F Ap D L " atspaudas sumaketuotas kompiuterinių programų pagalba, ties eilute „I. K. Vedėjas" parašas techniškai padirbtas - prieš kopijuojant perpieštas pereinančioje šviesoje nuo Kauno apskrities Ipotekos įstaigos 1940 m. gegužės mėn. 8 d. pranešimo Ip. b. Nr. 36/XVIII t. kopijos, o tekstas išspausdintas rašomąja mašinėle. Šiuos netikrus 2001-04-05 Archyvo pažymėjimą Nr. T-512-P bei Kauno apskrities Ipotekos įstaigos 1940 ra. gegužės mėn. 8 d. pranešimą Ip. b. Nr. 36/XVIII t. 2001-05-30 pateikė Kauno apygardos teismo teisėjui G. P., nagrinėjančiam civilinę bylą pagal A. V. ieškinį dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, taip panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

Be to, teismas nuteisė A. V. pagal LR BK 290 str. nuteisė už tai, kad ji 2004 m. birželio mėn. 17 d. apie 16 val. 10 min. Jonavos rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Klaipėdos g. 4, Jonava, 314 kabinete, paskelbus jai 2004-05-19 Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo, atsisakė paklusti ir nevykdė Jonavos rajono PK pareigūnų J. A., G. S., R. T. ir G. P. teisėtų reikalavimų vykti į areštinę, bei J. A., J. P., G. S. ir RT. išvadino „banditais, svolačiais, gyvuliais" ir kitais jų garbę ir orumą žeminančiais necenzūriniais žodžiais, taip įžeidė valstybės tarnautojus - Jonavos rajono PK pareigūnus.

Be to, A. V. buvo kaltinama tuo, kad 2004 m. birželio mėn. 17 d. apie 16 val. 10 min. Jonavos rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Klaipėdos g. 4, Jonava, 314 kabinete, paskelbus jai 2004-05-19 Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo, atsisakė paklusti ir nevykdė Jonavos rajono PK pareigūnų J. A., G. S., R. T. ir G. P. teisėtų reikalavimų vykti į areštinę, bei panaudojo prieš juos fizinį smurtą - įspyrė po vieną kartą J. A. į koją ir R. T. į koją, taip panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams- Jonavos rajono PK policijos pareigūnams ir padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 286 str. Dėl šio kaltinimo, nesant jos veimsuose nusikaltimo sudėties, A. V. išteisinta ir šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistoji A. V. ir jos gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino A. V. kalta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 290 str. numatytų nusikaltimų padarymu. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl nuteistosios kaltės, jos padarytos nusikalstamų veikų kvalifikacija pagrįsta ištirtais įrodymais, ji atitinka ir faktinėms aplinkybėms.

Teismas nustatė, kad A. V. panaudojo žinomai netikrus dokumentus. Ši atlikta minima nusikalstama veika yra įrodyta liudytojų parodymais, kratos, poėmio protokolais, 2007-02-05 ekspertizės aktu Nr. 11-3632 (06) ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad dėl dokumento klastojimo duoti nuteistosios A. V. parodymai yra nenuoseklūs. Kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, 2006-06-22 posėdžio metu nuteistoji nurodė, kad būtent melsvą Ipotekos pranešimo kopiją, pas ją rastą kratos metu (4 t., 150 b.l.), ji yra gavusi iš J. M.. Tačiau 2006-07-03 posėdžio metu (4 t. 69 b.l.), apklausiant pačią liudytoją J. M., pastaroji paneigė siuntusi nuteistajai kokius nors dokumentus, o pati A. V. jau teigė, kad iš J. M. gauta aptariamo dokumento kopija buvo nespalvota. Dėl tokių A. V. parodymų nenuoseklumo, pirmos instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiškai ir jais nesirėmė. Be to, net ir nurodyti liudytojai (K. V., L.R. Z., J. N.), nors ir turėjo informaciją apie tai, jog A. V. kreipėsi į Lietuvos centrinį archyvą dėl žemių susigrąžinimo ir archyvas atsiuntė tuo tikslu pažymų, betgi nei vienas iš jų nežinojo, kokio konkrečiai turinio yra minimos pažymos, dėl šių pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių, apeliantės teiginiai, kad dalis liudytojų žinojo ir parodė, kokia buvo tų dokumentų išvaizda ir turinio semė, yra atmestini.

Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad 2001-04-05 Archyvo pažymėjimą Nr. T-512-P bei Kauno apskrities Ipotekos įstaigos 1940 m. gegužės 8 d. pranešimą Ip. B. Nr. 36/XVIII t., 2001-05-30 A. V. pateikė Kauno apygardos teismui, šios aplinkybės neginčija ir pati apeliantė.

Pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu A. V. paaiškino, kad minėtus dokumentus, t.y. Lietuvos Centrinio valstybinio archyvo pažymėjimą ir prie jo esantį priedą – Kauno apskrities hipotekos įstaigos 1940 m. rašto kopiją ji gavo iš Lietuvos Centrinio valstybinio archyvo ir juos 2001 m. gegužės 30 d. pateikė ryšium su civilinės bylos nagrinėjimu Kauno apygardos teismo teisėjui G. P., kuris pasitvirtinęs pateiktų dokumentų kopijas pridėjo prie bylos. Taipogi A. V. nurodė, kad vėliau pateiktos pažymos originaląji pametė. Tokia nuteistosios pozicija, taipogi vertintina kaip siekimas nuslėpti tikrąsias aplinkybes, ir nenurodyti (nepateikti) tikrų dokumentų originalų. Nuteistosios versiją, kad teismui pateiktus dokumentų originalus ji buvo gavusi iš Valstybinio archyvo paneigė ir liudytoja apklausta archyvo darbuotoja L. B., ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. (1.15) V5-92 Nr. R4-318 (t.4, b.l. 60-61.), kur nurodoma, kad A. V. 2001-04-05 archyvo parengti dokumentai nebuvo išsiūsti ir iš vis tokia data archyvo pažymėjimas Nr. T-512-P nėra išduotas. Tad ir apeliantės teigimas, kad minėtus dokumentus jai išdavė archyvo darbuotojai, kad šie ir atsakingi už tų dokumentų tikrumą bei turinį, niekuo nepagrįstos. Teigdama, kad jai buvo nežinomas teismui pateiktų dokumentų turinys, kuris akivaizdžiai skiriasi nuo originalių dokumentų, prieštarauja objektyviom bylos aplinkybėm, nes būtent A. V. būdama civilinio proceso šalimi ir atitinkamai siekdama palankaus jai sprendimo civilinėje byloje, šiuos dokumentus (jų kopijas), kaip įrodinėtinų aplinkybių šaltinius (duomenis) teismui pateikė. Būtent A. V. civilinėje byloje buvo ieškovė ir siekė įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.

Nepagrįstas ir apeliantės (nuteistosios A. V.) teigimas, kad 2007 m. vasario 5 d. ekspertizės akto išvados yra tik spėjamos, nekategoriškos. Kaip seka iš 2007-02-05 ekspertizės akto Nr. 11-3632 (06) ir 2001-04-05 Archyvo pažymėjimo Nr. T-512 P (kopija) ir Kauno apylinkės hipotekos įstaigos 1940-05-08 pranešimas lp.b.Nr.36XVIII (kopija), kurie A. V. buvo pateikti teismui, yra pagaminti montažo būdu, panaudojant kitų dokumentų fragmentus, kaip antai panaudojant 2001-03-01 archyvo pažymėjimo Nr. T-511-P dalį teksto, atskirus blankų rekvizitus. Tad šioje dalyje eksperto išvados yra kategoriškos ir tik aptariant dokumentuose esnačių parašų, spaudų įvykdymo techniką pateikiamos tikėtinos išvados, tačiau tai ekspertizės akto esmės apie dokumentų suklastojiimo faktą nekeičia.

Sprendžiant BK 300 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą, neturi reikšmės ta aplinkybė, kad A. V. panaudojo – pateikė teismui ne pačius netikrus dokumentus,t.y. jų originalus, bet jų , t.y. šių dokumentų netikras kopijas. Iš bylos medžiagos seka, kad A. V. minėtas dokumentų kopijas pateikė kaip dokumentus, turinčius tam tikrą įrodomąją reikšmę duomenis ir tuo siekė sau palankių pasekmių, tad šiuo atveju ir teismui pateiktų archyvo pažymėjimo, Ipotekos įstaigos pranešimo kopijos laikytinos netikrais dokumentais, už kurių panaudojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Apeliacinio skundo argumentai dėl A. V. nuteisimo pagal BK 290 str. taipogi laikytini nepagrįstais. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, A. V. pati neneigia, kad ji policijos pareigūnus pavadino banditais. Lliudytojais apklausti policijos pareigūnai J. A., G. P., G. S., R. T. patvirtino, kad vykdant teismo nutartį dėl A. V. arešto, pastaroji nepakluso pareigūnų reikalavimam eiti į areštinę, pradėjo priešintis ir pareigūnus išplūdo necenzūriniais žodžiais, vadino gyvuliais ir banditais. Iš esmės tapačias aplinkybes patvirtino ir liudytojos A. Š., I. M., kuri be kita ko patvirtino, kad A. V. policijos pareigūnai sulaikė vykdydami jai paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Tadgi paminėti įrodymai patvirtina, kad nuteistoji A. V. policijos pareigūnus, vykdančius savo pareigą sulaikyti nuteistąją, išvadino banditais, gyvuliais bei kitais necenzūriniais žodžiais, tuo ji įžeidė valstybės tarnautojus – Jonavos rajono PK pareigūnus ir šie jos nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 290 str. Apeliantės nurodomos priežastys (liga, invalidumas) dėl kurių ji nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir juos įžeidė necenzūriniais ir nepadoriais žodžiais, nepašalina atsakomybės už valstybės tarnautojo įžeidimą.

Nuteistosios A. V. nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 207 str. 1 d., buvo padaryta laikotarpyje nuo 2001-03-01 iki 2001-05-30. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką į šiuo metu galiojančius įstatymus, ji atitinka Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašomą nusikalstamą veiką. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už šį nusikaltimą atsakomybės patraukimo senaties terminas yra penkeri metai. Tačiau asmeniui, iki senaties termino pabaigos padarius naują nusikalstamą veiką, senaties eiga už pirmąją nusikalstamą veiką nutrūksta ir pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (BK 95 str. 4 d.). Kadangi A. V. 2004-07-17 įvykdė naują nusikaltimą, t.y. įžeidė savo pareigas einančius policijos pareigūnus (BK 290 str.), tad senaties terminas už BK 300 str. 1 d. nutrūko ir apeliantės argumentai dėl senaties terminų taikymo yra atmestini.

Bausmė nuteistajai paskirta nepažeidžiant BK 54 str. nuostatų, įvertintas ir nusikalstamų veikų pobūdis, pačios nuteistosios asmenybė. Bausmės neginčija ir pati apeliantė, tad ją švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios A. V. apeliacinį skundą atmesti.