Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-10-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1656-729/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-02
Bylos Nr.
A18.-1656-729/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01106-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pažeidėjas
R. B.
Advokatai
Visvaldas Petryla
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1656-729/2019
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01106-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.9.9 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 2 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B.,jos atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ( toliau – Departamentas) atstovei Giedrei Pociūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo protokolas R. B. surašytas už tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, 2018 m. gegužės 15 d. gavęs Pajūrio regioninio parko direkcijos raštą Nr. 1.7-096 „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriame prašoma atlikti tyrimą dėl galimai neteisėtai pastatyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu surašė ir pateikė statytojai R. B. 2018 m. gegužės 23 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-618 pateikti paaiškinimą raštu ir turimus dokumentus, susijusius su ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-4835-9571, žemės sklype, kadastrinis Nr. 5528/0004:227, adresu (duomenys neskelbtini), statyba (statinio statybos projekto, statybą leidžiančio dokumento kadastrinių matavimų bylos, 2018 m. sausio 17 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu statinys įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kopijas). Konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui nebuvo pateikti dokumentai, nurodyti privalomajame nurodyme. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: 2019 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VTPSI-ANR_P-223-2019, Pajūrio regioninio parko direkcijos raštas Nr. 1.7-096 „Dėl tarnybinės pagalbos“, 2018 m. gegužės 23 d. privalomasis nurodymas ir kiti byloje esantys įrodymai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepripažįsta savo kaltės padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Ji manė jai atsiųstą privalomąjį nurodymą esant neteisėtą, neatitinkantį formos ir turinio reikalavimų; juo buvo reikalaujama informacijos, kurią Departamento specialistai turėjo teisę ir pareigą susirinkti patys, konkrečiai kokius dokumentus ji turėjo pateikti nebuvo nurodyta, todėl ji tokio nurodymo ir nevykdė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas palaikė R. B. poziciją ir nurodė, kad ji gavo privalomąjį nurodymą, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją ir suabejojo šio dokumento teisėtumu, todėl jo nevykdė, o apskundė administracine tvarka. Šį skundą nagrinėję teismai nurodė, kad šis nurodymas nebuvo administracinis aktas, pripažino jį procedūriniu, tarpiniu dokumentu, kurio net skųsti atskirai negalima. Padariusi išvadą, kad toks dokumentas nesukelia jokių teisinių pasekmių, R. B. jo ir nevykdė, nes mano, vadovaudamasi administracinių teismų išaiškinimais, kad toks nurodymas negali būti privalomai vykdomas, skirtingai negu galutinis procedūrinis dokumentas (privalomasis nurodymas) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Atstovas prašo vertinti šią skundo nagrinėjimo procese administracinių teismų suformuotą poziciją vertinti kaip prejudicinį faktą ir nutraukti R. B. už šio nurodymo nevykdymą iškeltą administracinių nusižengimų bylą. Teismui pripažįstant, kad tai vis dėl to yra privalomasis nurodymas, jam kaip individualiam administraciniam aktui turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatos, reglamentuojančios šio administracinio akto surašymą. VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad toks administracinis aktas turi būti aiškus, suprantamas, turi būti išdėstytos visos faktinės aplinkybės, o šiuo atveju nėra nurodyta, kad priėmė sprendimą surašyti šį privalomąjį nurodymą; nurodyta, kad jį surašė Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėja Dainora Bernotavičienė, kurios įgaliojimų apimtis nėra aiški. Nenurodyta, ar ji veikė pagal įgaliojimą (nėra įgaliojimo numerio) kaip pareigūnė, ar kaip inspekcijos atstovė, ar viršydama savo kompetenciją, todėl privalomasis nurodymas neatitinka administracinio akto reikalavimo, kad turi būti nurodytas jį priėmęs ir įgaliotas tam asmuo (pareigūnas). Tokio pobūdžio administraciniame akte taip pat turi būti nurodytos teisės normos, kurios yra pažeistos, o šiuo atveju tai pažeista - nurodytas TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas, apibrėžiantis šios institucijos pareigūnų teisę gauti reikalingą skundų tyrimui informaciją, bet R. B. tokios jų teisės ir nepažeidė; pati inspekcija turėjo kreiptis į valstybės institucijas ir susirinkti jai reikalingą skundo ištyrimui informaciją, iš fizinio asmens jos reikalauti galėjo tik negalėdama gauti tarpinstituciniu būdu, o šiame nurodyme nėra net pažymėta, kad buvo kreiptasi ir negauta dokumentų iš valstybės įstaigų, kurios juos saugo ir privalo išduoti. Privalomasis nurodymas surašytas 2018 m. gegužės 23 d., jam įvykdyti nustatytas terminas iki birželio 6 d., net nesuteikiant asmeniui galimybės apskundus šį nurodymą pasitikrinti jo teisėtumą (apskundimui duodamas 30 dienų terminas, jis baigėsi birželio 23 d., todėl įvykdymas turėjo būti po apskundimo termino). TPSVPĮ 11 straipsnyje nurodytos inspekcijos pareigūno teisės, o pačios inspekcijos teisės numatytos TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kur nurodyta, kad inspekcija neturi teisės prašyti iš asmens dokumentų, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati inspekcija. VAĮ 26 straipsnyje griežtai nurodyta, kad inspekcija turi teisę iš visų viešų valstybės registrų gauti duomenis ir nėra numatytos išimties, kad jeigu registrai mokami, inspekcija yra atleidžiama nuo šios pareigos ir gali perkelti jos vykdymą fiziniam asmeniui. Jei inspekcija būtų vykdžiusi šią pareigą ir išsireikalavusi iš VĮ Registrų Centro nekilnojamojo turto duomenų banko išrašą, būtų pamatę, kad R. B. priklausančiame sklype buvo statyti tik nesudėtingi pirmos grupės statiniai, kuriems statyti nėra reikalaujama turėti statybos leidimą, o jie įregistruojami kadastrinių matavimų bylos ir deklaracijos pagrindu, kas ir buvo tvarkingai padaryta. Deklaracija yra vieną kartą užpildoma ir originalas atiduodamas registrų centrui, asmuo tik pasidaro kopijas, todėl reikalauti iš jo tokių dokumentų nėra jokio pagrindo. Privalomuoju nurodymu prašant pateikti statybą leidžiantį dokumentą, buvo prašoma akivaizdžiai neegzistuojančių dokumentų ir taip pažeistos R. B. teisės į gerą viešąjį administravimą.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytą kaltinimą. Nurodė, kad privalomojo nurodymo surašymo ir administracinės procedūros pradėjimo pagrindą patvirtina įrodymai, kurie buvo atsiųsti kartu su protokolu. Inspekcija turėjo pagrindą inicijuoti patikrinimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, nes buvo gavusi Pajūrio regioninio parko direkcijos pranešimą dėl galimai neteisėtai pastatyto ir įregistruoto statinio R. B. priklausančiame sklype, todėl jai kaip sklypo savininkei buvo 2018-05-23 duotas privalomasis nurodymas Nr. PN-618 iki 2018-06-06 pateikti patikrinimą atliekančiai Inspekcijos pareigūnei paaiškinimą raštu ir turimus dokumentus, susijusius su ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyba (statinio statybos projekto, statybą leidžiančio dokumento kadastrinių matavimų bylos, 2018 m. sausio 17 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu statinys įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kopijas). R. B. prašomų dokumentų nepateikė ir apskundė šį privalomąjį nurodymą; jos skundas buvo išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, vėliau šios komisijos sprendimas buvo peržiūrėtas apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir buvo konstatuota, kad R. B. duotas privalomasis nurodymas yra tarpinis procedūrinis veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Šio privalomojo nurodymo nevykdymas nesukelia materialinių pasekmių, todėl jis yra ne procesinis sprendimas, o tarpinis procedūrinis veiksmas, bet teisines pasekmes - administracinę atsakomybę už teisėtų valstybės institucijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą sukelia ( ANK 505 straipsnio 1 dalis) ir R. B. neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo jo nevykdyti; objektyviai negalėdama įvykdyti kurios nors jo dalies ar kilus neaiškumams, ji turėjo bendradarbiauti su tyrimą atliekančia pareigūne ir pateikti tai, ką turėjo, galėjo prašyti pratęsti tam duotą terminą, jei to reikėjo, bet ne ignoruoti jai duotą nurodymą.

Inspekcijai, vykdančiai jai teisės aktais priskirtus veiksmus, teisės aktai taip pat suteikia ir teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų tyrimui atlikti reikalingos informacijos. Dalis šios informacijos yra viešai prieinama ir gaunama iš kitų valstybinių įstaigų ir registrų, tačiau dokumentų, kurių turinys nematomas, atlikus paiešką viešame registre, Inspekcija turi teisę pareikalauti iš konkrečių asmenų ir tai šiuo atveju buvo padaryta, duodant R. B. privalomąjį nurodymą pateikti prašomą informaciją - statinio įregistravimo viešame registre pagrindu buvusius dokumentus, o taip pat ir savo rašytinį paaiškinimą dėl šio statinio statybos ir registracijos teisėtumo. Šiuos dokumentus turi Nekilnojamojo turto registras, tačiau teikia juos tik už tam tikrą mokestį ir Inspekcija - valstybinė institucija, dirbanti pagal suplanuotą biudžetą, tokių mokamų paslaugų inspekcija paprastai negali užsisakyti; tai gali būti daroma išskirtinais atvejais, ko šiuo atveju nebuvo. Nėra piktnaudžiaujama ir reikalaujama iš asmenų kažko ko jie neturi ar jiems yra neįmanoma gauti; priešingai – tokiu būdu asmenims suteikiama teisė dalyvauti procese, pateikti ne tik valstybinėse įstaigose esančią, bet ir visą kitą jų turimą informaciją bei savo paaiškinimus, kurie būtų analizuojami kartu su visa kita turima informacija. Privalomasis nurodymas buvo iškart apskųstas, tačiau R. B. skundas nebuvo patenkintas, šis patvarkymas nebuvo atšauktas ar pripažintas negaliojančiu, tačiau ir gavusi galutinį sprendimą R. B. šio nurodymo neįvykdė. Jos ir jos atstovo aiškinimas, kad laikė jį nesukeliančiu teisinių pasekmių, todėl ir nevykdė, yra niekuo nepagrįstas, nes ir tarpiniai, procedūriniai nurodymai turi būti vykdomi, kad institucijos galėtų tinkamai nagrinėti skundus ir pranešimus ir priimti galutinius sprendimus.

Inspekcijos atstovė akcentavo, kad privalomieji nurodymai, kurių forma yra patvirtinta Inspekcijos viršininko įsakymais, yra dviejų tipų : procedūriniai, koks buvo pateiktas ir R. B. – jais reikalaujama tyrimui reikalingos medžiagos, informacijos, leidimo patekti į objektą ar pan., ir dėl pažeidimų pašalinimo, kurie yra galutiniai ir sukeliantys visai kitas teisines pasekmes (galimybę skųsti administracine tvarka, priverstinį vykdymą, ir kt.) Privalomojo nurodymo forma buvo patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1V-143 „Dėl Privalomojo nurodymo rekvizitų patvirtinimo“, tai nurodyta ir paties nurodymo blanke; tokia pati forma buvo patvirtinta ir 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. 1V-166 Įsakymu „Dėl Privalomojo nurodymo rekvizitų patvirtinimo“, ir tai yra nurodyta privalomojo nurodymo viršuje; pagal šią nuorodą tokį nurodymą gavęs asmuo galėjo pasitikrinti viešai paskelbtų teisės aktų pateiktą informaciją ir įsitikinti, kad būtent tokia nurodymo forma yra patvirtinta, todėl teisėta ir tinkama naudoti. Surašant privalomąjį nurodymą, jo forma nėra keičiama ir kadangi jame būtina nurodyti, kas surašė šį dokumentą, tai ir buvo nurodyta įprastine tvarka, nurodant pareigūnės pareigas, vardą ir pavardę.

Privalomąjį nurodymą surašė ir pasirašė Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėja Dainora Bernotavičienė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 1V-67 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gautų dokumentų perdavimo rezoliucijoms rašyti, rezoliucijų rašymo ir dokumentų pasirašymo tvarkos“ 4.14.1 punkte numatyta, kad Inspekcijos teritorinių padalinių darbuotojai pagal atitinkamo Inspekcijos teritorinio padalinio kompetenciją, atitinkamo darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir/arba padalinio vadovo potvarkiu nustatytą atitinkamo darbuotojo veiklos sritį pasirašo Inspekcijos privalomuosius nurodymus pateikti su patikrinimu susijusius dokumentus ir informaciją ir sprendimus dėl šių privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo.

Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1P-638, 7.7 punkte yra numatyta tokio pareigūno teisė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo numatytais atvejais viešojo administravimo subjektams ir kitiems asmenims rengti ir teikti privalomuosius nurodymus. Šie teisės aktai suteikė ginčijamą privalomąjį nurodymą surašiusiai pareigūnei teisę jį surašyti ir kontroliuoti jo įvykdymą; tai nebuvo privalomasis nurodymas dėl pažeidimų pašalinimo, kurį pagal visai kitą formą ir atskirą teisinį reguliavimą iš tiesų pasirašo institucijos direktorius ar skyriaus vedėjas. Šio skirtumo nesuvokimas ir pareigūnų įgalinimų kvestionavimas nesuteikia asmeniui, kuriam duotas procedūrinio pobūdžio privalomasis nurodymas, teisės jo nevykdyti, nes tai trukdo situacijos tyrimui ir pareigūnų darbui tuo klausimu; būtent už tokio nurodymo nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, todėl R. B. buvo pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Sistema, kurioje surašomas protokolas, pareigūnui surašius nusižengimo esmę, administracinio nusižengimo protokole automatiškai nurodo (sugeneruoja), kokių teisės akto normų reikalavimai buvo pažeisti. Sutinka, kad TPSVPĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodytas be pagrindo, tačiau taip pat nurodytas ir 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame įtvirtinta inspekcijos pareigūno teisė teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija; ši teisė suponuoja asmeniui, iš kurio jie reikalaujami, pareigą juos pateikti, o to nepadarius – būti patrauktam už tai atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas <...> fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. TPSVPĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas iki statybos patikrinimo pasinaudodamas jam suteikta prieiga prie Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės, gauna ir išnagrinėja šio registro išrašą apie žemės sklypą, kuriame numatoma atlikti statybos patikrinimą, ir apie kitus nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, o TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti <...> fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija.

Nagrinėjant šią bylą, buvo nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-618 R. B. nurodyta pateikti paaiškinimą raštu ir turimus dokumentus, susijusius su ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyba (statinio statybos projekto, statybą leidžiančio dokumento kadastrinių matavimų bylos, 2018 m. sausio 17 d. surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu statinys įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kopijas). R. B. neįvykdė privalomojo nurodymo, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui nei per nustatytą terminą, nei iki šiol nepateikė nei savo rašytinio paaiškinimo, nei dokumentų, nurodytų privalomajame nurodyme.

Nors R. B. ir jos atstovas neigė pareigą vykdyti šį privalomąjį nurodymą, ji yra nustatyta aukščiau nurodytose TPSVPĮ nuostatose. Čia pažymėta, kad statybos priežiūrą vykdanti institucija turi teisę pati išsireikalauti Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašą apie žemės sklypą, kuriame numatoma atlikti statybos patikrinimą, ir apie kitus nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, tačiau ši institucijos teisė neapima visų dokumentų, susijusių su statinio pastatymu, išsireikalavimo iš Nekilnojamojo turto registro galimybės ir nepaneigia kitos šios institucijos teisės duoti fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą kitą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus. To konkrečiu atveju ir buvo prašoma iš žemės sklypo savininkės – pateikti rašytinį paaiškinimą ir jos turimus dokumentus, susijusius su ūkinio pastato statyba. Kokie tai turėtų būti dokumentai, nebuvo visiškai konkrečiai įvardinta, atsižvelgiant į galimą tokių dokumentų įvairovę ir taip pat galimą faktą, kad kažkurių dokumentų R. B. dėl kažkokių priežasčių neturi. Matyti, kad prieš teikiant šį nurodymą R. B., Institucija jau buvo įvykdžiusi savo pareigą pasinaudodama jai suteikta prieiga prie Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės, gauti ir išnagrinėti šio registro išrašą apie žemės sklypą, kuriame numatoma atlikti statybos patikrinimą, nes R. B. nebuvo įpareigota pateikti šį dokumentą; iš jos buvo prašoma kadastrinių matavimų bylos ir nekilnojamojo turto registro išraše pažymėtos 2018-01-17 surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu šis statinys buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kopijų. Kad greta šių dokumentų nurodyti ir statinio statybos projektas bei statybą leidžiantis dokumentas, kurie šiuo atveju nebuvo reikalingi ir R. B. jų galėjo neturėti, nepanaikina šio asmens atsakomybės už nepateikimą tų dokumentų, kuriuos ji kaip nekilnojamojo turto savininkė ir statytoja turėjo ir galėjo pateikti kartu su savo rašytiniu paaiškinimu apie visas svarbias patikrinimui aplinkybes, kurio institucija turėjo teisę pareikalauti ir jokiais kitais būdais negalėjo gauti.

Teismui nekelia abejonių nei ginčijamo privalomojo nurodymo forma, nei jo teisinė galia, nei jį surašiusios ir pasirašiusios pareigūnės įgaliojimai tokį nurodymą tyrimo eigoje pateikti. Pačiame 2018-05-23 privalomojo nurodymo Nr. PN-618 blanke yra nurodyta, kad jo forma yra patvirtintas 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1V-143 „Dėl Privalomojo nurodymo rekvizitų patvirtinimo“, tai nurodyta ir paties nurodymo blanke; tokia pati forma buvo patvirtinta ir 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. 1V-166 Įsakymu „Dėl Privalomojo nurodymo rekvizitų patvirtinimo“, tai irgi yra nurodyta privalomojo nurodymo viršuje; pagal šią nuorodą tokį nurodymą gavęs asmuo galėjo pasitikrinti viešai paskelbtų teisės aktų pateiktą informaciją ir įsitikinti, kad būtent tokia nurodymo forma yra patvirtinta, todėl teisėta ir tinkama naudoti, o teisės aktų nežinojimas, ignoravimas ar neišmanymas nesudaro teisėto pagrindo jų nevykdymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išvedžiojimai, kad neaišku, ar Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėja Dainora Bernotavičienė turėjo teisę pateikti R. B. šį nurodymą, ar ji tai darė kaip inspekcijos atstovė ir kodėl tada nepridėtas jos įgaliojimas, ar asmeniškai kaip pareigūnė, jo manymas, kad tokį dokumentą turėjo pasirašyti įstaigos vadovas irgi neturi jokio teisinio pagrindo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 1V-67 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gautų dokumentų perdavimo rezoliucijoms rašyti, rezoliucijų rašymo ir dokumentų pasirašymo tvarkos“ 4.14.1 punkte numatyta, kad Inspekcijos teritorinių padalinių darbuotojai pagal atitinkamo Inspekcijos teritorinio padalinio kompetenciją, atitinkamo darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir/arba padalinio vadovo potvarkiu nustatytą atitinkamo darbuotojo veiklos sritį gali pasirašyti Inspekcijos privalomuosius nurodymus pateikti su patikrinimu susijusius dokumentus ir informaciją <...>; Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1P-638, 7.7 punkte yra numatyta tokio pareigūno teisė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo numatytais atvejais viešojo administravimo subjektams ir kitiems asmenims rengti ir teikti privalomuosius nurodymus, o kad D.Bernotavičienė yra Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėja, buvo aiškiai nurodyta pačiame patvarkyme. Tai nebuvo privalomasis nurodymas dėl pažeidimų pašalinimo, kurį pagal visai kitą formą ir atskirą teisinį reguliavimą iš tiesų pasirašo institucijos direktorius ar skyriaus vedėjas. Šio skirtumo nesuvokimas ir pareigūnų įgalinimų kvestionavimas nesuteikia asmeniui, kuriam duotas procedūrinio pobūdžio privalomasis nurodymas, teisės jo nevykdyti; visus neaiškumus, kurie gali kilti asmeniui gavus valstybės institucijų reikalavimus pateikti joms reikalingą informaciją, asmuo gali aiškintis visomis įmanomomis komunikacijos formomis ( paštu, tame tarpe ir elektroniniu, raštu, telefonu, atvykęs į įstaigą) ir visos valstybinės institucijos privalo suteikti tokią asmeniui aktualią informaciją, bet tai šiuo atveju net nebuvo daroma, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad R. B. turėjo pagrindą nevykdyti privalomojo nurodymo dėl jo formos ar turinio trūkumų.

Tas pat pasakytina ir apie atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo poziciją nevykdyti šio privalomojo nurodymo ir po to, kai R. B. administracinį skundą dėl šio patvarkymo išnagrinėjusios teismų instancijos pasisakė, jog tai yra tarpinis - procedūrinis reikalavimas, kuris negali būti savarankiško skundo objektu. Tai, kad šis dokumentas nesukelia materialinių teisinių pasekmių ( juo nepripažįstamos ir/ar nepaneigiamos asmens turtinės ar pan. teisės ir/ar pareigos kitų asmenų ar objektų atžvilgiu, jis negali būti nukreiptas priverstiniam vykdymui ir t.t.), niekada nereiškė, kad toks dokumentas apskritai neturi teisinės galios ir jo galima nevykdyti. Kaip matyti iš R. B. atstovo pateiktos šio nurodymo skundimo ir nagrinėjimo visose įmanomose trijose instancijose istorijos, R. B. visą laiką naudojosi profesionalių teisininkų paslaugomis, todėl turėjo ir galėjo išsiaiškinti bei suvokti, kad privalomuoju nurodymu įvardintas reikalavimas turi būti vykdomas, bent jau po to, kai buvo atmesti/palikti nenagrinėti visi jos skundai dėl jo tariamo neteisėtumo. Įgalintų atlikti savo funkcijas valstybės institucijų reikalavimų savavališkas interpretavimas ar nepaisymas yra valstybėje nustatytos tvarkos pažeidimas ir jį padarę asmenys yra pagrįstai traukiami atsakomybėn už trukdymą šioms institucijoms atlikti savo funkcijas, į kurias įeina ir visos reikalingos informacijos gavimas bei išanalizavimas prieš priimant sprendimą, ar buvo padaryti kokie nors materialinės teisės reikalavimų pažeidimai.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, kad R. B. padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, nes ji nevykdė įstatymų įgalioto pareigūno teisėto nurodymo, nepateikdama prašomos informacijos, duomenų ar dokumentų atsisakydama paaiškinti ar suteikti duomenis.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į R. B. asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis). R. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ji iki šiol nėra buvusi bausta administracine tvarka, todėl jai skiriama mažesnė už sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. B. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Informuoti R. B., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 19101406627, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė