Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-333-425/2013

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-266/2012 pagal ieškovo UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovei M. F. dėl dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl trijų atsakovės publikacijų spaudoje ir internete ir jų vertinimo kaip pažeidžiančių ieškovo dalykinę reputaciją. Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia.

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalis juridinis asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo dalykinę reputaciją, atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę bei neturtinę žalą.

(duomenys neskelbtini) leidinyje išspausdintas atsakovės M. F. laiškas, kuriame atsakovė aprašo padėtį Anykščių turgavietėje (b. l. 10-11). Ieškovas UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ nurodo, kad atsakovės laiške išreikšti teiginiai „Susidaro įspūdis, kad jos darbas iš gyventojų rinkti mokesčiu ir juos kažkur pradanginti. Namų administratorius per 4 metų kadenciją sugeba pradanginti po 3 milijonus, kuriuos turėtų investuoti į daugiabučius.” <...> “Dingsta ir kiti pinigai.” <...> “Per 4 metus surenka vieną milijoną 50 tūkstančių 624 Lt.” <...> “Nemoku apsakyti, kaip klaikiai atrodo Anykščių turgavietė.” <...> “Kas gali paaiškinti, kur panaudojami (ar pavagiami) iš turgaus prekeivių surinkti pinigai? Į turgaus teritorijos sutvarkymą neinvestuota nei lito” neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją. Įvertinus tai, kad be atsakovės laiško straipsnyje taip pat išspausdintas UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ direktoriaus K. Š. atsakymas į atsakovės laišką, taip pat pateikta kitų anykštėnų ir miesto svečių nuomonė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šis straipsnis yra diskusija aktualiu klausimu, o laiško autorė M. F. stengėsi atkreipti visuomenės dėmesį į, jos nuomone, aktualią problemą – nesutvarkytą ir eilę metų netvarkomą Anykščių turgavietės teritoriją. Atsakovės vartojami žodžių junginiai „susidaro įspūdis“ „nemoku nusakyti“ nurodo, kad straipsnyje pateikiama atsakovės asmeninė nuomonė, jos asmeninis vertinimas, kad turgavietės administratoriui nustatyta tvarka surenkant nemažas pinigų sumas, šios lėšos nėra panaudojamos turgavietės teritorijai ir aplinkai sutvarkyti. Straipsnyje klausiamąja forma pateiktomis frazėmis, kurias ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiomis tikrovės ir pažeidžiančiomis jo dalykinę reputaciją, taip pat siekiama sukelti diskusiją, tačiau ne pateikti žinią ar neginčijamą faktą. Ieškovo direktoriui buvo suteikta replikos teisė į atsakovės pateiktus pamąstymus, jo nuomonė kartu su atsikirtimais pateikta kartu su atsakovės laišku, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo teiginį, kad straipsnis apie Anykščių turgavietę pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją, laiko nepagrįstu.

Internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) 2012-09-19 buvo išspausdintas atsakovės M. F. straipsnis „Skaitytojo laiškas: Apie atsiskaitymus internetu“. Ieškovas UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ prašė tikrovės neatitinkančiais ir ieškovo dalykinę reputaciją pažeidžiančiais teiginiais pripažinti atsakovės pateiktas frazės “Be sukčiavimo nė žingsnio negali žengti UAB “Anykščių komunalinis ūkis”. Nurodyta viena mokėjimo suma. Į vieną mokestį sudėti trys mokesčiai: už šiukšles, už daugiabučio administravimą , už daugiabučio eksploatavimą. Tas jovalas padarytas tam, kad būtų galima geriau sukčiauti.“ <...> „Kita savivaldybės įkurta įmonė UAB “Anykščių šiluma” nenusileidžia sukčiavimu UAB “Anykščių komunalinis ūkis” (b. l. 12). Šioje publikacijoje atsakovė pateikia savo patirtį naudojantis internetine bankininkyste sąskaitoms apmokėti. Kaip matyti, straipsnyje atsakovė ieškovo nurodomą visų mokesčių bendrą pavedimo sumą vertina esant sukčiavimu. Šis atsakovės vertinimas laikytinas asmenine atsakovės nuomone, tačiau ne neginčijamu faktu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu faktas yra pakankamai aiškus, kad nesąžininga būtų jį traktuoti kitaip, tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų būti pripažinti nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki arba nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad sąskaita apmokėti internetu yra pateikiama bendrai iš karto trims paslaugoms jų nedetalizuojant, negalima vienareikšmiškai vertinti esant sukčiavimu ar norma. Atsakovei toks bendrovės veiksmas atrodo esantis nesąžiningas, tačiau kitiems ieškovo klientams ar (duomenys neskelbtini) skaitytojams vienos sąskaitos apmokėjimas internetu gali nesukelti jokių neigiamų emocijų. Žemiau po straipsniu pateikti skaitytojų komentarai patvirtina, kad vienos nuomonės dėl bendros sumos už visus mokesčius pateikimo nėra: vieniems toks atsiskaitymas atrodo patogus, kiti nėra juo patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės publikaciją „Skaitytojo laiškas: Apie atsiskaitymus internetu“ ir joje išreikštus teiginius pripažįsta esant vertinamaisiais, o ne faktiniais, todėl reikalavimas pripažinti publikacijos frazes pažeidžiant ieškovo dalykinę reputaciją netenkinamas.

Atakovė M. F. taip pat 2012-03-18 viešoje erdvėje – naujienų portale (duomenys neskelbtini) paskelbė straipsnį “Skaitytojo laiškas: Apie daugiabučių namų administravimą” , kuriame nurodė, kad „Viena iš priežasčių leidžiančių švaistyti gyventojų įmokas yra UAB “Anykščių komunalinio ūkio” sugebėjimas surasti “tinkamą namo atsakingąjį, kuris padengtų neefektyvių namo pinigų panaudojimą.” <...> “2010m. į namą nebuvo investuota nė lito.” <...> “Namo atsakingas R.V. nereikalauja, kad būtų laikomasi įstatymų. Jau daug metų kalbame, kad fiktyviai prirašomi darbai ir taip vagiamos namo įmokos. Ko nevogti, jei atsakingasis už pinigų panaudojimo tikslingumą policijos darbuotojas.” Publikacijoje vartojamas žodžių junginys “daug metų kalbame” leidžia daryti išvadą, jog atsakovės straipsniu išreiškiamas susirūpinimas ir įtarimai, tačiau ne konstatuojami faktai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė, negaudama iš ieškovo išsamios informacijos, kaip panaudojami jos sumokami pinigai, publikacijoje išreiškė savo susirūpinimą įmokų likimu bei pateikė asmeninę nuomonę, jog surinktos lėšos neefektyviai panaudojamos. Tai yra atsakovės subjektyvi asmeninė nuomonė, o ne žinia. Atsakovė rėmėsi visa jai prieinama informacija ir internetiniame tinklalapyje paskelbė savo subjektyvų situacijos vertinimą. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje kilus ginčui dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojų mokamų mokesčių tikslingo panaudojimo, ieškovas UAB “Anykščių komunalinis ūkis“ į bylą pateikė vienintelį rašytinį įrodymą - pajamų išlaidų balansą už 2010 metus (b.l. 16), tačiau išlaidų balansai nepateikti už 2011, 2012 metus, kas taip pat pripažintina pakankamu pagrindu atsakovei M. F. daryti subjektyvias išvadas apie namo gyventojų sumokamų mokesčių panaudojimo tikslingumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad konkuruojant dviem teisiniams gėriams (teisei į saviraiškos laisvę ir teisei į dalykinės reputacijos apsaugą) svarbu nustatyti teisingą pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis, Konvencijos 10 straipsnis) tarp šių gėrių. Saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų, ji gali būti taikoma tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti. Bet kokios saviraiškos įgyvendinimo išimtys turi būti aiškinamos griežtai, o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarūs ir pakankami motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus krepšinio klubas ,,Rytas” v. UAB ,,Veidas”, bylos Nr. 3K-3-1286/2000, Teismų praktika 15). Sprendžiant dėl konkrečių teiginių priskyrimo (faktų konstatavimui ar vertinamiesiems teiginiams), teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės publikacijomis yra išsakyta nuomonė.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, yra viešojo sektoriaus ūkio subjektas, kurio paskirtis viešųjų interesų tenkinimas, todėl apie savo veiklą, surenkamas ir panaudojamas lėšas, ieškovas turi pareigą atsiskaityti ne tik steigėjui Anykščių rajono savivaldybei, tačiau ir Anykščių miesto bendruomenei, o administruojant gyvenamuosius namus – tų namų gyventojus. Ieškovo UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ nepakankamai pateikiama informacija sąlygojo atsakovės M. F. prielaidas ir samprotavimus jai aktuliais klausimais, susijusiais su viešojo naudojimo objektais bei (duomenys neskelbtini) namo gyventojų renkamų piniginių lėšų tinkamu panaudojimu, ieškovo darbuotojų suteikiamomis paslaugomis, jų apmokėjimu ir t.t. Aptartais motyvais pripažintini nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, todėl nėra pakankamo pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas laikėsi kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei nepažeidė CK 2.24 straipsnio nuostatų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti kitokią nei nurodyta išvadą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.