Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-05-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme; 2) 2010-02-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus BK 64 str. pagrindu su 2009-05-27 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo; 3) 2010-02-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2010-09-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinus BK 64 str. 1d., 3d. pagrindu su 2010-02-18 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. 2011-08-31 Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartimi BVK 157 str. 3d. 3 p. paleistas lygtinai neatlikus 5 mėn. 7 dienų laisvės atėmimo bausmės; 4) 2012-01-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 20 parų arešto bausme. BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str. pagrindu subendrinta su 2010-09-12 nutartimi nustatyta bausme ir paskirta galutinė bausmė 5 mėnesiai ir 15 dienų laisvės atėmimo. 2012-11-15 paleistas iš PN atlikęs bausmę; 5) 2014-09-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2d. , 64¹ str. 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2015-06-17, 2017-11-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2d. 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms arešto. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal 2014-09-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ( 30 parų arešto), teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 178 str. 2d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. ir asmuo kurio atžvilgiu byla išnagrinėta, bendrai veikdami pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent: 2014 07 26 apie 15 val. įsibrovė į ūkinį pastatą esantį (duomenys neskelbtini) ir iš jo pagrobė svetimą turtą, R. V. B. priklausančią benzininę žoliapjovę (trimerį) „Stihl“ 1000 litų, kas atitinka 289,62 eurus vertės, savo veiksmais padarė nukentėjusiam 289,62 eurų turtinę žalą.

A. B. apklaustas įrodymų tyrimo metu paaiškino, kad su V. B. nuėjo pas nukentėjusį pasiskolinti pinigų. Jo namuose nerado, pamatė praviras ūkinio pastato duris, jame trimerį, jį paėmė. Naudojant trimerį norėjo užsidirbti pinigų, kadangi pažįstamas buvo pasiūlęs nupjauti žolę, po to grąžinti. Susitarė nupjauti už 40 litų atlygį. Žolę nupjovė, trimerį paliko pas minėtą asmenį. Po to V.R. B. prašė trimerį grąžinti, tačiau minėto asmens namuose nebuvo, todėl prašė nukentėjusio palaukti iki pirmadienio, arba žadėjo atiduoti 1000 litų. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaičius jo, parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1t. b.l. 56-57), kad su V. B. būdamas nukentėjusio kieme pamatė atidarytas ūkinio pastato duris, bei jame esantį trimerį, kadangi labai reikėjo pinigų pasiūlė V. B. trimerį paimti ir parduoti, šis su pasiūlymu sutiko. Paėmus trimerį paskambinęs iš V. B. telefono siūlė trimerį pirkti pažįstamam, šis pageidavo apžiūrėti. Po to trimerį nunešė minėtam asmeniui ir pardavė už 40 litų. Nukentėjusiam teiraujantis iš pradžių neigė paėmę, vėliau pripažino, žadėjo trimerį atpirkti ir grąžinti. Dėl perskaitytų parodymų teigė, kad trimerį paėmė tikslu pjauti žolę, o ne parduoti, taip kaip užfiksuota protokole nesakė, nukentėjusiam neigė, kad paėmė trimerį dėl to, kad norėjo kuo greičiau grąžinti, siūlė nukentėjusiam 1000 litų, nes šis nurodė, kad tiek kainuoja. Užfiksuotų parodymų tyrimo metu neskaitė tik pasirašė, kadangi su kriminalinės policijos pareigūnais nepasiginčysi. Po pertraukos 2017-10-27 tęsiant įrodymų tyrimą, parodė, kad pripažįsta pilnai, kad pavogė žoliapjovę

Iki bylos išskyrimo kaltinamojo atžvilgiu, V. B. apklaustas įrodymų tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną su A. B. nuėjo pas V. B. pasiskolinti pinigų. Nukentėjusio namuose nebuvo. Kadangi automobiliai buvo kieme, A. B. pasakė, kad nukentėjęs turi būti namuose, nuėjo ir paėmė trimerį iš kur nematė. Po to abudu kartu ėjo apie 4 km. atstumą pjauti žolę. A. B. pjovė žolę, o jis pats sėdėjo ir stebėjo. Pokalbių apie trimerio pardavimą nebuvo. Pats su nukentėjusiu kalbėjosi dėl trimerio, žadėjo jį grąžinti. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu(1t. b.l. 84-85), jog su A. B. būdamas nukentėjusio kieme pamatė atidarytas ūkinio pastato duris, bei jame esantį trimerį, kadangi labai reikėjo pinigų pasiūlius A. B. trimerį paimti ir parduoti su pasiūlymu sutiko. Paėmus trimerį A. B. paskambinęs iš jo telefono, kažkam siūlė trimerį pirkti, susitarė parduoti už 40 litų. Po to apie 4 km. trimerį nešė parduoti. Pinigus paėmė A. B.. Nukentėjusiam pripažino, kad paėmė trimerį, žadėjo atpirkti. Dėl perskaitytų parodymų teigė, jog trimerį ėmė su tikslu pjauti žolę, minties parduoti nebuvo, protokolą pasirašė, kadangi tyrėja paaiškino, jog taip reikia(1t. b.l. 110).

N. R. V. B. parodė, kad savo namuose ūkiniame pastate laikė trimerį. Įvykio dienos apie 15 valandą išėjo iš namų, ūkinio pastato duris paliko nerakintas, užkabintas kabliu. Apie 17 valandą žmonės pranešė, kad kaltinamieji iš jo namų trimerį išnešė. Nuvyko pas kaltinamuosius ir liepė žoliapjovę atiduoti. Kaltinamieji neigė, kad ėmė, A. B. vijo iš kiemo. Tada skambino į policiją, tai pamatęs A. B. priėjęs siūlė tartis, klausė kiek trimeris kainuoja, nurodžius 1000 litų sumą, žadėjo grąžinti, kur yra žoliapjovė neužsiminė. Abudu buvo girti. Kitą dieną su policija nuvažiavo pas asmenį vardu V., rado ir pasiėmė žoliapjovę. Kaltinamiesiems niekada daiktų neskolina, su jais bendrauja mažai. Trimerį pirkęs už 900 litų, tačiau jo vertė pakilusi(1t. b.l. 110-111).

Vadovaujantis BPK 276 str. proceso dalyviams sutikus perskaityti liudytojos, Kazlų Rūdos PK tyrėjos, I. S. parodymai teisiamajame posėdyje, kad ryte atvykusi į darbą, sužinojo, jog sulaikyti V. B. su sūnumi, susipažino su įtarimais. Pirmiausiai apklausė tėvą V. B., jis pripažino, kad kartu su sūnumi pavogė žoliapjovę. V. B. protokolo skaityti nenorėjo, jam garsiai perskaitė protokolą, buvo pasakyta kas surašyta ir ką tai reiškia, kaltinamasis su viskuo sutiko ir pasirašė. Užfiksavo tai, ką kiekvienas pats paaiškino, pati išsamiau su medžiaga susipažino tik po jų apklausos (2t. b.l. 20).

Vadovaujantis BPK 276 str. proceso dalyviams sutikus perskaityti liudytojo V. S. parodymai, kad 2014 metais liepą, paskambino A. B. ir paklausė ar nereikia pagalbos pjauti žolę, po pasiūlymo po valandos kaltinamuosius parsivežė pas save, jie turėjo trimerį. A. B. pjovė žolę, siūlė trimerį pirkti, tačiau ne jam konkrečiai, o klausė ar nepirktų sklypo savininkas, kiek prisimena buvo kalba, kad parduotu už 40 litų, mano, kad V. B. pokalbį girdėjo. Vėliau parvežė kaltinamuosius namo, šie nurodė, kad kitą dieną ateis ir pabaigs pjauti. Sekančią dieną atvyko policijos pareigūnai(2t. b.l. 21).

2014-07-27 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli įvykio vieta, patalpos pobūdis - ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad durys į ūkinį pastatą užkabinamos kabliu.( 1 t. b.l. 4-7 )

Apžiūros protokolu(1t. b.l. 15-16) nustatytas vagystės dalykas.

Kaltinamasis A. B. iš esmės kaltę pripažino. Tai yra pripažino, kad be leidimo neteisėtai patekęs į patalpas, neatlygintinai užvaldė svetimą turtą ir naudojosi juo kaip savu.. Tai, kad A. B. įvykdė svetimo turto vagystę patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma. Neegzistuoja ir nėra jokių objektyvių aplinkybių dėl ko R.V. B. galėtų neteisingai paaiškinti aplinkybes, teismui nėra pagrindo abejoti jo parodymais. Kaip matyti iš nukentėjusio parodymų jis gavęs informaciją apie tai, kad jam priklausančio turto vagystę gali būti įvykdę kaltinamieji, atvyko pas juos išsiaiškinti. Bendravo ir su A.B. Kaltinamasis neigė paėmęs trimerį, tai pripažino tik po to kai pastebėjo, jog nukentėjęs skambina policijai, kur yra trimeris neužsiminė, žadėjo grąžinti pinigus. Šios aplinkybės patvirtina, kaltinamojo siekį nuslėpti kur yra vagystės dalykas, bei tai, kad nukentėjusio turtą užvaldė bei disponavo juo kaip savu. Tai, kad vagystės dalykas buvo siūlomas nupirkti patvirtino ir liudytojas V. S..

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. B. dalyvavo tiek paimant vagystės dalyką iš svetimos patalpos, tiek vėliau jį naudojant, aukščiau nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė kartu su asmeniu kurio atžvilgiu byla išnagrinėta, bendrais veiksmais siekė nusikalstamo rezultato- svetimo turto užvaldymo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės įrodytos baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo teisme ištirtų įrodymų visuma, jų pagrindu galima nustatyti visas reikšmingas įrodinėtinas aplinkybes, daroma neabejotina išvada, kad kaltinamasis įvykdė R.V. B. turto vagystę.

Nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2d. kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog A. B. suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad jo veiksmai reikšmingi siekiamam rezultatui, bendrais veiksmais, neatlygintinai užvaldė svetimą turtą įsibrovus į patalpą.

Kaltinamasis nors ir pripažino kaltę, tačiau iš parodymų turinio, elgesio, nėra pagrindo teigti, kad buvo nuoširdus, kaltę pripažino esant nenuginčijamiems įrodymams, nėra pagrindo teigti, kad gailisi nusikaltęs. Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgdamas į jo dalyvavimo bendroje veikoje pobūdį ir vaidmenį, pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis A. B. padarė apysunkį nusikaltimą būdamas teistas taip pat už svetimo turto vagystes. Toks asmuo yra recidyvistas ( BK 27 str. 1d. ). Po šio nusikaltimo padarymo nuteistas arešto bausme taip pat už svetimo turto vagystę, bausmės neatlikęs. Bausmės turėtų būti bendrinamos BK 63 str. 1d., 4d., 9 d. tvarka. Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, yra charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka. Tačiau teismas, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio, taip pat bendrinimo būdo ir pridėtinos dalies parinkimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau gana ilgas laiko tarpas. Duomenų, kad būtų padaręs naujus nusikaltimus, nėra. Kaltinamasis yra neįgalus, tęsia ilgalaikį ambulatorinį gydymą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, įvertinus, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinus, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala neženkliai viršija 5MGL sumą, kas rodo mažesnį veikos pavojingumą, vagystės dalykas grąžintas, todėl realiai žalos nėra, teismas sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikaltimo įvykdymo jam turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė artima vidurkiui.

Kaltinamasis kaltę pripažino, byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl taikytinas BK 64¹ str. ir bausmė mažintina trečdaliu.

Kaltinamajam A. B. BPK 51 str. 1d. 9p. pagrindu paskirtas gynėjas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad gynėjas kaltinamajam paskirtas tyrimo ir teismo iniciatyva, nedirbantis, pastoviai gydomas, akivaizdu, kad pajamų neturi, todėl atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį nurodytų išlaidų iš kaltinamojo nepriteisia (BPK 106 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams ir 3(trims) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 valandos iki 6 valandos būti namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹str. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti A. B. 10(dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 23 valandos iki 6 valandos būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi 65str. prie 2017-10-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalie pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir A. B. paskirti subendrintą bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2017-10-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, tame tarpe ir visiškai atliktą 30 parų arešto bausmę pagal 2014-09-18 teismo baudžiamąjį įsakymą, taip pat į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2014-07-28 dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Atleisti A. B. nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.