- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-47-134/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Donatas Jatužis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- A. K., ir E
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
nuteistajam A. K.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1,4,9 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2014-09-09 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2015-09-29 nutartimi sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams. Nukentėjusiajam V. N. iš E. G. ir A. K. priteista 579 Eur turtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. G., tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d., apie 23 val., veikdamas bendrininkų grupėje su E. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, atėję prie V. N. gyvenamojo namo, esančio Anykščių r., (duomenys neskelbitini) E. G. likus prie namo kampo saugoti, kad niekas neateitų, panaudodami fizinį smurtą, t.y. A. K. suduodant smūgius V. N. ir padarant dėl to kaktos ir krūtinės kairės pusės minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimą ir muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, kas kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko V. N. prarado sąmonę, tokiu būdu atimdami galimybę priešintis, įsibrovė į V. N. gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimus V. N. priklausančius 2 000 litų (579,24 eurų), po to, V. N., buvusį be sąmonės, nunešė prie kūdros ir paliko.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo jį išteisinti ir iš suėmimo paleisti. Jis teigia, kad plėšime nedalyvavo, pirmą kartą apklausiamas kaltu neprisipažino, prašo atnaujinti bylos tyrimą, nes pareigūnai tyrimo metu neatliko drabužių, pirštų antspaudų, automobilio padangų protektorius rašto ekspertizės, netyrė jo telefono. Jis nurodo, kad buvo suimtas ir jam buvo daromas psichologinis spaudimas, liepiant prisipažinti ir tokiu atveju jis būtų paleistas, sakė, kad E. G. prisipažino ir vaikšto laisvėje, jis taip pat galėtų būti su šeima, jam netgi davė šventinį pasimatymą be prokuroro žinios. Tada jis viską pasakė kaip surašyta paduotame lape, kur kaltu prisipažino. Jį vežė atlikti parodymų patikrinimą ir jis net nežinojo ką rodyti, tačiau kai važiavo pro sodybą, tai tyrėja liepė žiūrėti ir jis tada suprato, kad tai yra ta sodyba ir pasakė, kad jam atrodo, kad ta sodyba yra čia. Kai jis parodė duris, tyrėja liepė jam žiūrėti geriau ir tada jis parodė kitas duris, nes suprato, kad jei nesutaps parodymai, tai jo nepaleis iš suėmimo ir tada jis parodė į kitas duris. Kai jam liepė ant manekeno parodyti kaip jis mušė nukentėjusįjį, jis parodė, kad kai nukentėjusysis atidarė duris, jis trenkė jam ir nukentėjusysis krito į vidų. Po to jis lankėsi pas nukentėjusįjį ir sužinojo, kad jis buvo mušamas ne viduje, o lauke. Jis siūlė nukentėjusiajam važiuoti pas tyrėją, jis sakė netiki, kad tai jo darbas. Jo sugyventinei D. tyrėja sakė, kad A. nori grįžti į namus ir dėl to net prisipažino. Parveždamas jį namo, tyrėjas sakė, kad jei jis pakeis parodymus, tai jį vėl suims. Pasikeitus tyrėjui, jis apklausos metu pasakė, kad yra nekaltas. Liudytoja I. Š. teisme patvirtino, kad jis su E. G. buvo jos namuose ne 2014-08-25, o anksčiau, kai jis lankėsi su sugyventine D., kai E. prašė, kad jis jam parduotų automobilį ir jis buvo susitikęs su juo pakalbėti dėl automobilio.
Apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi tuo, kad jis praeityje teistas už plėšimą, pirminiais I. Š. parodymais, o ne teisme duotais jo sugyventinės parodymais teismas nepatikėjo. Nukentėjusysis negali nei paneigti nei patvirtinti, ar jis dalyvavo plėšime, tiesioginių įkalčių nėra, pirštų antspaudų nerasta, paimti kvapai neatitiko. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir bylą gražinti tyrimui, apklausti advokatę, kaip liudytoją, kuri buvo atliekant su juo parodymų patikrinimą vietoje ir matė, kad jis nežinojo ką rodyti ir nustatyti, kad jis buvo priverstas prisipažinti darant spaudimą.
Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir A. K. pagrįstai pripažino kaltu dėl plėšimo. Nuteistieji teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, nuteistasis E. G. posėdžio pradžioje savo kaltę pripažino, vėliau neigė, apeliantas kaltu neprisipažino. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 180 str 2 d. vadovavosi surinktų ir teisiamajame patikrintų įrodymų visuma: nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, liudytojos I. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kita bylos medžiaga. Apeliantas ir jo bendrininkas nuteistasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino padarę nusikaltimą ir nurodė esmines nusikaltimo detales, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, o jų parodymai apie nusikaltimo laiką, vietą ir esmines nusikalstamos veikos aplinkybes sutapo tarpusavyje bei atitiko nukentėjusiojo V. N. parodymus. Abu nuteistieji buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur patvirtino ankstesnių parodymų metu jų nurodytas nusikaltimo aplinkybes, t.y. žinodami, kad nukentėjusysis pardavė jautį ir gali turėti pinigų, E. G. pasiūlius, abu atėjo į nukentėjusiojo sodybą, kur A. K. prie lauko virtuvės sudavė nukentėjusiajam alkūne į galvą ir jam praradus sąmonę, iš jo paėmė raktą, kuriuo atsirakino jo gyvenamojo namo duris ir viduje abu ieškojo pinigų, o po to, nutempė be sąmonės buvusį nukentėjusįjį prie tvenkinio. Nukentėjusysis V. N. parodymų patikrinimo metu parodė vietas kambaryje, kur laikė pinigus – patalynės dėžėje metalinėje dėžutėje, kitą dalį pinigų laikė spintelės stalčiuje po televizoriumi, kurių pasigedo (b.l.27-30,1 t.), o nuteistasis E. G. parodymų patikrinimo metu patvirtino, kad V. N. namuose ieškojo pinigų ir parodė spintelės stalčių po televizoriumi, kuriame rado 500 litų, kuriuos paėmė (b.l.123-126,1t.) ir tai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad būtent tokią sumą pinigų laikė šios spintelės stalčiuje, kurių pasigedo po įvykdyto nusikaltimo. A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur paliko automobilį, kuriuo atvažiavo prie V. N. namų, kaip po jo suduotų smūgių nukentėjusysis pagriuvo ir tada E. G. atrakino nukentėjusiojo namų lauko duris raktu, kurį nukentėjusysis turėjo su savimi, parodė vietas kambaryje, kur su E. G. ieškojo pinigų ir kaip nukentėjusįjį nutempė prie tvenkinio (b.l. 23-28 2 t.). Abu nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu apklausose vienodai nurodė aplinkybes, kaip jiems kilo sumanymas pagrobti iš nukentėjusiojo pinigus: būnant I. Š. namuose, kur su jos sugyventiniu A. P. ir broliu M. Š. gėrė alų, E. G. pasiūlė A. K. nueiti pas netoliese gyvenantį V. N., nes jis neseniai pardavė jautį ir turi pinigų, kuriuos jie gali pavogti (b.l.113-114, 2 t.), o nuteistasis A. K. patvirtino šias aplinkybes ir papildė, kad E. G. ir anksčiau jam yra skambinęs telefonu ir sakė, kad žino žmogų iš kurio gali paimti pinigų, jis iš karto pasiūlė jam nueiti paimti pinigų pas tą žmogų kaip tik jis atėjo pas I. Š., tačiau jis sutiko eiti vėliau, kai buvo gerokai išgėręs (b.l.17-18, 2 t.). Tai, kad jie tą vakarą, kai prieš V. N. buvo įvykdytas plėšimas, lankėsi pas I. Š., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoja I. Š., kuri nurodė, kad abu nuteistieji nuo 20 val. jos namuose su broliu ir sugyventiniu girtavo ir abu kartu iš jos namų išėjo apie 22 val. ir tai atitinka abiejų nuteistųjų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai jie nurodė, kad prieš V. N. įvykdytą plėšimą, jie girtavo I. Š. namuose ir kad į V. N. namus atėjo apie 23 val. Nors teisme I. Š. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad E. G. ir A. K. jos namuose lankėsi rugpjūčio 25 d., ji supainiojo datas, parodė, kad jie lankėsi liepos mėnesį (tikslios datos neprisimena), tačiau iš jos parodymų matyti, kad ji skirtingai nurodė ne tik datas, bet ir kitas aplinkybes: 2014-11-30 apklausoje ji nurodė, kad nuteistieji jos namuose 2014-08-25 buvo nuo 20 iki 22 val., girtavo su sugyventiniu ir broliu, o teisme ji teigė, kad jie buvo liepos mėnesį, jie išeidinėjo apie 19-20 val., kai ji sugrįžo iš darbo. Ši liudytoja nenurodė, kaip praėjus metams po įvykio ji prisiminė, kad tai buvo liepos mėnesį ir dėl ko ji jau nurodė kitokias aplinkybes. Be to, teisme, tos pačios apklausos metu ji skirtingai aiškino tas pačias aplinkybes: apklausos pradžioje ji nurodė, kad ją apklaususiems pareigūnams ji sakė, kad nuteistieji jos namuose lankėsi liepos mėnesį, vėliau ji teigė, kad po to, kai pareigūnai išvyko, ji prisiminė, kad supainiojo datas, be to, kai jie lankėsi, jos sugyventinio namuose nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus I. Š. parodymus patvirtino ir abu nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu, todėl pagrįstai apylinkės teismas rėmėsi jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nepagrįstai, nesant tai patvirtinančių duomenų, remiantis tik subjektyvia nuomone pripažino, kad iš kūno kalbos akivaizdu, jog ji yra įbauginta, todėl duoda neteisingus parodymus. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad ji sąmoningai pakeitė parodymus kaltinamųjų naudai, siekdama klaidinti teismą, būdama suinteresuota, nes jos sugyventinis ir brolis yra nuteistųjų draugai, tačiau tai neįtakoja priimtų pirmos instancijos teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Nukentėjusysis V. N. patvirtino, kad prieš jį nusikaltimas buvo padarytas 2014-08-25 apie 23 val. ir tai atitinka nuteistųjų ir liudytojos I. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodytą šių įvykių seką.
Apeliantas skunde teigia, kad jis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikaltimą policijos pareigūnams darant psichologinį spaudimą, žadant jį paleisti iš suėmimo, jei jis prisipažins padaręs nusikaltimą ir tada jis prisipažino ir buvo paleistas iš suėmimo, o parodymų patikrinimo vietoje metu, sodybą ir duris jam parodė tyrėja. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino ir nurodė nusikaltimo aplinkybes ne tik policijos tyrėjai, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l.20-22, 2 t.), kuris nesprendžia suėmimo skyrimo ar paleidimo iš suėmimo. (b.l.20-22, 2 t.). A. K. ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimo aplinkybes pripažino 2014-11-06, tačiau iš suėmimo buvo paleistas ne tuoj pat, o 2014-11-20 atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, atsižvelgdamas į tai, kad jis turi gyvenamąją vietą, padeda išlaikyti du mažamečius vaikus, pažadėjus atlyginti nukentėjusiajam žalą. Nukentėjusysis V. N. patvirtino, kad po įvykio A. K. du kartus lankėsi namuose: vieną kartą jo atsiprašė ir žadėjo atlyginti pusę pagrobtų pinigų, o kitą dalį sakė, kad turės atlyginti E. G., kitą kartą jo namuose A. K. lankėsi su sugyventine D., sakydamas, kad jis atlygins pusę pagrobtų pinigų, tačiau jei teismas jį išteisins, jam reikės gražinti ir tada jis jam pasakė, kad jeigu jis nepadarė šio nusikaltimo, tai jam ir nereikia atlyginti padarytos žalos, kas patvirtina, kad A. K. pripažino padaręs nusikaltimą ne tik pareigūnui, bet ir nukentėjusiajam.
Apeliantas teigia, kad pareigūnai tyrimo metu neatliko jo drabužių, pirštų antspaudų, automobilio padangų protektorius rašto ekspertizės, netyrė jo telefono, tačiau ir ištirtų bei teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų pakanka pripažinti jį kaltu dėl V. N. plėšimo. Apylinkės teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, teisingai įvertino bylos įrodymus, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 2 d., o atsižvelgęs į nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenybę, teisingai parinko laisvės atėmimo bausmę ir teisingai nustatė jos dydį. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, jog už antrinės teisinės pagalbos suteikimą apeliacinio teismo posėdyje prašo priteisti 75,27 Eur. Prašymas atmestinas. Baudžiamojo proceso kodekso 322 str. 1 d. numato, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjo dalyvavimas yra privalomas, gynėjo paslaugų nuteistasis negali atsisakyti. Ši imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad valstybė besąlygiškai garantuoja nuteistajam, nepriklausomai nuo jo valios, gynėjo dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl išlaidos už antrinę teisinę pagalbą šioje proceso stadijoje iš nuteistojo negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.