Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-03-15 · Civilinė byla Nr. 2-3414-328/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-13Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-15Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
2-3414-328/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11466-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Atsakovas
V. J.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3414-328/2013Proceso Nr. 2-06-3-11466-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 128.2.;128.13 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m.kovo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei V. J., tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei B. V., antstoliui Giedriui Jonauskui, VĮ Registrų centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teisės įforminti palikimą įpėdinio vardu suteikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. po savo motinos J. K. mirties priėmė palikimą – 71/100 dalių buto, esančio Debreceno g. 13-15, Klaipėdoje, faktiniu valdymu ir suteikti teisę atsakovo vardu įforminti paveldėjimo dokumentus į 71/100 dalių buto, esančio Debreceno g. 13-15, Klaipėdoje, priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas UAB „Klaipėdos bendrabutis“ administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, Debreceno g. 13, Klaipėdoje. 2009-12-23 mirė buto, esančio Debreceno g. 13-15, Klaipėdoje, 71/100 dalių savininkė J. K., gim. 1928-08-10. Po J. K. mirties butą faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios duktė V. J., tačiau ji priimdama palikimą faktiniu valdymu, per tris mėnesius po savo sutuoktinio mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą ir paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. Nustatytinas atitinkamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad būtų galima iš turto priverstinai padengti komunalinių mokesčių skolas ir skolos toliau nebeaugtų, antstoliai galėtų keldinti atsakovę.

Atsakovei V. J. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str.), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą ji nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (LR CPK 262 str. 2 d.).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodo, jog dukrai V. J. gyvenant bute bei mokant už jo komunalines paslaugas, t.y. jai pradėjus faktiškai valdyti paveldimą įkeistą turtą, nėra teisinio pagrindo tęsti veiksmų dėl mirusiosios turto paveldėjimo valstybės vardu. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms sąlygoms: nuo šių faktų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba prarastų dokumentų negalima atkurti; įstatymai nenumato neteisminės šių faktų nustatymo tvarkos ( CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Paveldėjimo teisė gali atsirasti pagal testamentą ir pagal įstatymą. Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų įpėdinis gali pasirinkti priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju atsakovė V. J. turi teisę, o ne pareigą, nuspręsti priimti jai palikimą ar ne, todėl teismas negali jos įpareigoti pasinaudoti jai įstatymo suteiktomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra įstatyme nustatytų sąlygų, suteikiančių teisę ieškovui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (LR CPK 445 str.). Todėl ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamu pagrindu atmestinas.

Atmetus ieškovo ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nėra pagrindo svarstyti ir klausimo dėl teisės įforminti paveldėjimo dokumentus ieškovui suteikimo.

Ieškinį atmetus, ieškovo prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, netenkintinas, nes tokiu atveju, turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 259 str., 262 str. 2 d., 286 str. teismas

nutaria:

ieškovo UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atmesti.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Teisėja Dalė Žukauskienė