- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- E1-2955-836/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-3-00017-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
- 2.6.1Užsienio valstybės teismo nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymas (BPK 365 str.)
- 2.6.2Europos Sąjungos valstybių narių teismų ir kitų kompetentingų institucijų priimtų sprendimų pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje (BPK 365-1 - 365-5 str.)
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Švedijos Karalystės Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, priimto Š. R., atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. R. Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo 1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktą 1-6 dalį, 3 straipsnio 2 pastraipą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, spręsti Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalies nuostatas.
Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR, Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba, tai yra išduodančioji valstybė, perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei, nuosprendį, kuriuo Š. R. nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis Š. R. yra Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Švedijos kompetentingos institucijos pateiktame liudijime nurodyta, jog Š. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 2 190 dienų. Taigi, liudijime yra prašoma pripažinti 6 metų laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas), kuris yra suderintas su 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“, kuris buvo iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR numatyta, kad teismas tinkamu būdu konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Prireikus gauti papildomos informacijos, teismas gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės x kompetentingą instituciją ir kitais atvejais (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Be to, pateiktame liudijime pažymėta, kad nuteistasis bus deportuotas, tačiau nėra pridėtas sprendimas ar įsakymas ir jo vertimas į lietuvių kalbą dėl asmens deportavimo iš Švedijos. Pažymėtina, kad pateiktų dokumentų pagrįstumo bei teisėtumo negalima vertinti, nesant jų vertimo. Todėl teismas prašė iki 2022 m. lapkričio 30 d. pateikti Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuris buvo priimtas Š. R. atžvilgiu, vertimą į lietuvių kalbą. Pateikti dokumentus ir jų vertimą dėl Š. R. deportavimo iš Švedijos Karalystės. Pateikti informaciją, kur šiuo metu yra Š. R.. Iki rašte nurodytos datos Švedijos kompetentinga institucija neatsiuntė jokio atsakymo, prašymo pratęsti termino nepateikė, jiems teismo prašymas įteiktas 2022 m. lapkričio 15 d.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu gautas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo nustatytą terminą arba šis liudijimas nėra išverstas į lietuvių kalbą, taip pat kai nėra gautas sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimas į lietuvių kalbą, jeigu šių dokumentų turinys yra nepakankamas sprendimui priimti ir teismas prašė šį vertimą pateikti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, liudijimo turinys nepakankamas sprendimui priimti. Įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad minėtame 6 punkte numatytais atvejais prieš nuspręsdamas atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, teismas tinkamu būdu konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Prireikus gauti papildomos informacijos, teismas gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir kitais atvejais. Iš paminėtų Įstatymo nuostatų analizės seka išvada, kad nepakankamas informacijos kiekis apie užsienio valstybės sprendimą, yra vienas iš pagrindų nepripažinti užsienio valstybės sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad užsienio valstybės sprendimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje yra negalimas. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad yra Įstatymo 8 straipsnyje numatyti atsisakymo pripažinti sprendimą pagrindai ir siekiant nepasunkinti nuteistojo padėties, spręstina, kad yra pagrindas atsisakyti pripažinti Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, priimto Š. R. atžvilgiu.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis priimtas Š. R. atžvilgiu yra nepripažintinas ir nevykdytinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 3 dalimi, 365 straipsniu, teismas
nutaria:
nepripažinti Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, priimto Š. R. atžvilgiu.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.