Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei A. R.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas:

1. 2000 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ bausmė sumažinta, skirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo;

2. 2002 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 146 str.2 d. 278 str. 2 d. 2011 str., 272 str. 2 d. LR BK 42 str. 3 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo;

3. 2002 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu l metams;

4. 2004 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 187 str. l d. LR BK 63 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

5. 2004 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 187 str. 3 d. LR BK 63 str. laisvės atėmimu 2 metams l mėnesiui;

6. 2006 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 187 str. l d. LR BK 63 str. laisvės atėmimu 2 metams;

7. 2007 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. l d. 9 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal 22 str. l d. 260 str. l d. - 3 metams laisvės atėmimo. Subendrinus su 2006 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausme 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2010 m. rugpjūčio 4 d. paleistas atlikęs bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 1 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2011 m liepos 10 d. apie 22.30 val., Mokyklos g. 15 namo, laiptinėje, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su G. Ž. metu, sugriebęs mažametei K. E., gim. 2001 m. sausio 24 d., už kairės rankos, spausdamas, pasuko, taip sukeldamas mažametei fizinį skausmą.

Kaltinamasi G. V. parodymus duoti atsisakė, į advokato klausimus parodė, kad įvykio metu vartojant alkoholį, tarp jo ir G. Ž. kilo žodinis konfliktas ir jis su G. Ž. susistumdė. Tuo metu G. Ž. dukra Kamilė buvo apsikabinusi savo motiną. Jis norėjo mergaitę atitraukti nuo mamos ir paėmęs jai už rankos patraukė.

Nukentėjusioji K. E. parodė, kad 2011 m. liepos 10 d. dieną, ji buvo prie Mokyklos g. 13 namo. Apie 21.30 val., žaisdama kieme su vaikais, parvirto, krisdama užsigavo ranką. Kraujas nebėgo, bet delnas buvo nubrozdintas, akmenukai sulindo į delną. Parodė, jog krito paslydusi, bėgant. Kritimo metu delną laikė ištiesusi. Apie tai, priėjusi, pasakė mamai, bet mama buvo girta ir ji nuėjo toliau žaisti su vaikais. Po 15-20 min. t.y., apie 22 val. visus vaikus pakvietė namo ir ji atėjo prie mamos. Tuo metu tarp mamos ir mamos draugo Gintaro kilo konfliktas. Mama pradėjo bėgti ir įbėgo į Mokyklos g. 15 namo antrąją laiptinę. Ji įbėgo paskui mamą, o paskui ją į laiptinę įbėgo ir Gintaras. Jis pradėjo jos mamą daužyti į įvairias kūno vietas. Ji, norėdama apginti savo mamą, rankomis ir kojomis mamą apkabino. Ji neatsitraukė nuo mamos, todėl Gintaras griebė jai už kairės rankos ir pasukęs patraukė. Gintaras jos nepakėlė. Kai suėmė jos ranką, jai skaudėjo, nes ji buvau neseniai kritusi ant tos pačios rankos. Pasakius, kad skauda, Gintaras tuoj pat ją paleido. Kai ją paleido, ji dar ranką kliudė į šalia buvusias duris. Tada atėjo mamos pažįstamas Arūnas ir atitraukė Gintarą nuo jų, ištempė jį į lauką.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes (t.1, b.l. 123-124).

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė G. Ž. parodė, kad 2011 m. liepos 10 d., apie 21 val., ji su savo pažįstamais Gintaru, Arūnu ir Dovydu sėdėjo prie Mokyklos g. 13 namo, kieme, gėrė alų. Buvo neblaivi. Prie jos priėjo duktė Kamilė ir skundėsi, kad nukrito bei susimušė ranką, tačiau ji nereagavo. Vėliau ji su savo draugu Gintaru pradėjo ginčytis, išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir nuo jo pabėgo į laiptinę. Paskui į laiptinę įbėgo Gintaras ir jos dukra Kamilė. Gintaras pradėjo ją mušti, o Kamilė įlindo į tarpą tarp jos ir Gintaro. Dukra apkabino ją rankomis bei kojomis. Gintaras, norėdamas atitraukti Kamilę nuo jos, kad neužgautų, patraukė jos dukrą už rankos. Teigia, kad Gintaras nesužalojo jos dukters, o ji jam jokių pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodė taip pat (t.1, b.1.121-122).

Liudytojas A. J. parodė, kad kieme žaidė su Mantu ir Kamile. Žaidžiant, Kamilė paslydo ir nukrito. Akmenukai apkibo jos plaštaką, tačiau kraujas nebėgo. Kamilei skaudėjo ir ji nuėjo pas mamą. Po to, kai skausmas jau buvo praėjęs, Kamilė grįžo ir dar su jais pažaidė. Kitą dieną matė, kad Kamilės ranka sulūžusi.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes (t.1, b. l. 127-128).

Apklaustas Klaipėdos vaikų ligoninės vaikų ortopedas-traumatologas D. S. parodė, kad poantkaulinis lūžis didelio skausmo gali ir nesukelti, nes nebūna pažeistas viršutinis sluoksnis, kuris paprastai sąlygoja skausmo kilimą. Nukentėjusiosios lūžimas galėtų būti ir nuo paprasto kritimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes. (t. 1, b.l. 150)

Iš specialisto išvados Nr. G 1050/11 (03) matyti, kad K. E. nustatytas nedislokuotas kairiojo stipinkaulio distalinės dalies lūžimas. Minimą sužalojimą galėjo įgauti bukos traumos pasėkoje - sumušus šią dilbio sritį kietu buku daiktu, galimai virstant ir remiantis į kietą pagrindą kairiąja plaštaka, ar pasukus ranką riešo srityje, neužilgo iki patenkant į gydymo įstaigą, galimai ir užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011 m. liepos 10 d. paros antroje pusėje (t. 1, b.l. 19).

Teismo med. ekspertas Rimantas P. P. paaiškino, kad tokio tipo trauma gali atsirasti tiek krentant, tiek sukant ranką, tiek ir smūgiuojant buku daiktu. Trauma būna skausminga, tačiau lūžtant kaului garso negirdi nei pats žmogus, nei aplinkiniai. Po traumos dėl patirto skausmo žmogus gali judėti, skausmas nėra itin stiprus. Lūžio vieta ištinsta, tačiau neiškart. Nukentėjusiosios trauma galėjo atsirasti ir krentant ant delno.

G. V. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė mažamečio sveikatą, t.y., kad 2011 m liepos 10 d. apie 22.30 val., Mokyklos g. 15 namo, laiptinėje, Klaipėdoje., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su G. Ž., sugriebęs mažametei K. E., gim. 2001 m. sausio 24 d., už kairės rankos, spausdamas pasuko, taip nesunkiai sutrikdydamas mažametės sveikatą, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 1 p. Kaltinamasis parodė, jog kad mažametės nežalojo, o tik patraukė ją už rankos, norėdamas atitraukti ją nuo motinos, su kuria konfliktavo. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji K. E. bei jos įstatyminė atstovė G. Ž.. Mažametė nurodė, kad prieš tai ji kairiąją ranką buvo susižalojusi žaisdama kieme su kitais vaikais. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir kartu su K. E. žaidęs A. J., nukentėjusiosios mama –G. Ž.. Specialistas teisiamojo posėdžio metu paaiškinio, kad sužalojimas galėjo būti padarytas bukos traumos pasėkoje - galimai virstant ir remiantis į kietą pagrindą kairiąja plaštaka, tiek ir pasukant ranką. Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad mažametei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra priežastiniame ryšyje susijęs su kaltinamojo veiksmais, o byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusioji prieš įvykį galėjo susižaloti pati, visas abejones traktuojant kaltinamojo naudai, nėra pagrindo daryti išvados, jog kaltinamasis įvykio metu sugriebęs mažametei K. E. už kairiosios rankos, spausdamas ją pasuko, tuo padarydamas K. E. kaltinime nurodytą sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. T.y. nesant galimybės nustatyti ar K. E. sveikatos sutrikdymas kilo nukentėjusiajai žaidžiant, ar dėl kaltinamojo veiksmų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Byloje neginčijamai nustatyta, ką paliudijo ir pats kaltinamasis, nukentėjusioji, jos įstatyminė atstovė G. Ž. , kad G. V., būdamas neblaivus, įvykio metu K. E., saugojusiai motiną nuo G. V., sugriebė už rankos, ko pasekoje K. E. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tik K. E. pasakius, kad jai skauda ir paprašius ją paleisti, G. V. paleido nukentėjusiosios ranką. Nustatyta, kad K. E. už rankos G. V. sugriebė siekiant ją atitraukti nuo motinos. Tokiu būdu, byloje neginčijamai nustatyta, kad G. V. 2011 m liepos 10 d. apie 22.30 val., Mokyklos g. 15 namo, laiptinėje, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs mažametei K. E. už kairės rankos, spausdamas pasuko ir taip sukėlė mažametei K. E. fizinį skausmą, t.y. G. V. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kitas bylos aplinkybes.

Kaltinamasis G. V. įvykdė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikalstamų veikų darymą, nedirba, neigiamai savo veiksmų nevertina, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam, kaip nusikaltimų recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str., 56 str.), skiriant BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į ryšį su nukentėjusiąją ir jos motina, į ankstesnius teistumus ir kitas aptartas aplinkybes.

Byloje pareikštas prokuroro, ginančio mažamečio teises, civilinis ieškinys 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiosios interesais prokuroro pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos motyvuotas tuo, kad dėl nusikaltimo K. E. patyrė stresą, buvo įbauginta, jai sukeltas išgąstis. Teismas neabejoja, kad dėl įvykio mažametė K. E. patyrė didžiulį stresą, kadangi jos atžvilgu prievartą panaudojo suaugęs asmuo viešoje vietoje, smurtą naudojant jos motinos atžvilgiu. Teismas, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – jis šiuo metu niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti pakankamai rimta ir sunki finansinė našta skolininkui, tačiau ji negali būti tokia, kad jį sužlugdytų finansiškai, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad teisingas neturtinės žalos atlyginimas sudaro 500 Lt. Ši suma priteistina iš kaltinamojo G. V..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. liepos 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo. G. V. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Kardomąja priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš G. V. nukentėjusiosios K. E. naudai 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.