Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. nuteistas:

pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėjus dalį Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam E. Z. paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Iš nuteistojo E. Z., o jam neturint uždarbio ir pajamų – iš jo atstovės pagal įstatymą R. P. priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. S., 6000 Lt neturtinės žalos ir 300 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. T. bei 807,58 Lt ir 6 371,04 Lt turtinės žalos atlyginimo Šiaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiesiems V. T. ir D. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. nuteistas už pasikėsinimą padaryti plėšimą, šio pasikėsinimo metu padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų ir už nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

E. Z. 2011 m. lapkričio 19 d., apie 21 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), pasikėsino įvykdyti plėšimą ir dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiojo V. T. turtą – galbūt mobiliojo ryšio telefoną, panaudodamas fizinį smurtą sudavė peiliu ne mažiau kaip vieną smūgį V. T. į pilvo sritį, tačiau pradėto plėšimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes išsigando pradėto ir daromo nusikaltimo pasekmių, bet padarė V. T. kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą pilvo ertmėje su didžiosios taukinės ir pasaito sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė V. T. sveikatą.

Be to, E. Z., 2011 m. lapkričio 19 d., apie 21 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, t. y. šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, sudavė peiliu ne mažiau kaip vieną smūgį D. S. į nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje nugaros pusėje, tai yra tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų padarė D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistasis E. Z. ir jo gynėjas nuteistojo apeliacinį skundą prašo patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, nuosprendį pakeisti dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo. Taip pat ji prašo E. Z. paskirtas bausme pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 metams. Vadovaujantis BK 64 str., pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams ir dviem mėnesiams. Kitos nuosprendžio nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 63 str.) ir dėl neteisingai paskirtų subendrintų bausmių (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Iš nuteistojo E. Z. apeliacinio skundo matosi, kad jis ginčija tik jo nuteisimą už pasikėsinimą padaryti plėšimą bei V. T. sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantį požymį - savanaudiškas paskatas. Prašo pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. jį išteisinti, o jo nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuoti į BK 135 str. 2 d. 8 p. Taip pat prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistojo E. Z. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo nuteisimu už pasikėsinimą padaryti plėšimą bei sunkų nukentėjusiojo V. T. sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius bylos aplinkybių. Kad nuteistasis padarė šias nusikalstamas veikas, patvirtina paties nuteistojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai.

Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas jo kaltę grindė tik jo tuoj po sulaikymo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, kuriais jis save apkalbėjo. Iš bylos matosi, kad tik sulaikius E. Z. ir įteikus jam pranešimą apie įtarimą jis kaltu neprisipažino. Vėlesnių, 2011 m. lapkričio 24 d., 2012 m. sausio 25 d., bei 2012 m. vasario 1 d. vykusių įtariamojo apklausų metu E. Z. kaltu prisipažino visiškai ir davė nuoseklius parodymus apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Nuteistasis E. Z. dėl visų jam pateiktų kaltinimų kaltu visiškai prisipažino ir teisme. Jis parodė, kad 2011 m. lapkričio 19 d., apie 21 val., su V. U. buvo parduotuvėje, pirko alų. Išėję iš parduotuvės jie ėjo link A. S. namų, tačiau jis V. U. paprašė palaukti jo prie 6 namo laiptinės, o pats nuėjo prie 12-to namo, kur, pamatęs stovintį vyriškį (V. T.), nutarė iš jo ką nors pagrobti. Priėjęs prie jo paklausė, kiek valandų ir su savimi turėtu peiliu dūrė nukentėjusiajam į pilvą. Peilį jis buvo pasiėmęs iš A. S. namų dar prieš eidamas į parduotuvę, o sugrįžęs pas A. S. tą peilį vėl nepastebimai padėjo atgal į vietą. Po dūrio jis išsigando tokio savo poelgio ir nebegalvojo apie jokį turto pagrobimą, o pradėjo bėgti link 10-to namo. Prie to namo stovėjo du jaunuoliai, vienas jam kažką pasakė, lyg tai „ką darei?“. Kadangi buvo labai išsigandęs ir bijojo, kad tie jaunuoliai jį gali sulaikyti, vienam iš jų smogė peiliu kažkur į nugarą ir nubėgo į A. S. namo laiptinę, kur jo laukė V. U.. Nuteistasis teisme parodė, kad mintis ką nors pagrobti jam kilo einant iš parduotuvės, tuomet V. T. jis dar nematė. Tačiau jis taip pat parodė ir tai, kad jeigu nebūtų sutikęs V. T., būtų ėjęs kur nors, jis nežinojo, ar V. T. turi telefoną, norėjo pagrobti bet ką. Jis turėjo skolų, norėjo jas atiduoti, todėl ir nutarė ką nors apiplėšti. Buvo išgėręs, įvykių eigos nenumatė, o įdūręs V. T., išsigando ir apie turto pagrobimą negalvodamas pabėgo. Nuteistasis E. Z. nepaneigė ir teisme perskaitytų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., 146, 151 b. l.). Tuomet E. Z. buvo parodęs, kad mintis ką nors apiplėšti jam kilo dar prieš išeinant iš A. S. namų pirkti alaus, jis visiškai neturėjo pinigų ir norėjo tokiu būdu jų gauti. Iš pradžių minties ką nors sužaloti jis neturėjo, peilį iš A. S. namų paėmė tam, kad norėdamas ką nors atimti, galėtų juo pagąsdinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu papildomai apklaustas nuteistasis E. Z. jau parodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kodėl sužalojo nukentėjusįjį V. T., paaiškinti negali, tikslo jį apiplėšti neturėjo ir į nukentėjusiojo turtą nesikėsino, nes pats turėjo pinigų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti ir visi nuteistojo E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t. 145, 146, 151, 153, 155 b. l.). Atsakydamas į teismo klausimą, nuteistasis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, jog iš nukentėjusiojo norėjo atimti mobiliojo ryšio telefoną, sakė netiesą ir taip tik norėjo pateisinti save, nes policijos pareigūnas jo klausė, kodėl jis be priežasties sužalojo žmogų. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė ir tai, kad nepadarė jokio nusikaltimo. Perskaičius nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotus ir jau išdėstytus parodymus (2 t. 127-128 b. l.), nuteistasis E. Z. parodė, kad teisme jis sakė netiesą, tačiau kodėl apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes, apie kurias nebuvo nurodęs nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, nuteistasis paaiškinti negalėjo.

Tokie paties nuteistojo E. Z. iš esmės beveik viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, išskyrus jo parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, visiškai paneigia jo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad jis neketino V. T. apiplėšti ir kad jį sunkiai sužalojo ne dėl savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokia nuteistojo versija buvo iškelta tik apeliaciniame skunde, ji yra niekuo nepagrįsta ir atmestina. Daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu, dalyvaujant gynėjui, nuteistasis galėjo save apkalbėti ar kad jo parodymams įtakos galėjo turėti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nėra jokio pagrindo. Juo labiau nėra pagrindo tvirtinti, kad ir teisme nuteistasis, davęs tokius pačius parodymus, sakė netiesą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad paties nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog jis plėšimo padaryti nesikėsino. Nors teisme nukentėjusysis V. T. ir parodė, kad prie jo priėjęs ir paklausęs, kiek valandų, E. Z. jam smogė peiliu daugiau nieko nepasakęs, o jis pats net nebuvo išsitraukęs mobilaus ryšio telefono, šios aplinkybės paties nuteistojo nurodytų įvykio aplinkybių nepaneigia. Nukentėjusysis V. T. teisme parodė, kad jis ne iš karto suprato, jog yra sužeistas, gavęs smūgį jis sušuko nuteistajam „ką darai?“. Nuteistasis teisme parodė, kad tokius žodžius pasakė vienas iš vėliau prie kito namo jo sutiktų jaunuolių, iš kurių vieną (D. S.) jis taip pat peiliu sužalojo bijodamas būti sulaikytas. Tačiau teisme apklaustas nukentėjusysis D. S. ir kartu su juo buvęs liudytojas A. P. parodė, kad pro juos prabėgančiam nuteistajam, kuris dūrė D. S. peiliu, jie nieko nesakė. Iš to galima daryti išvadą, kad būtent nukentėjusysis V. T. nuteistajam ir pasakė tuos žodžius, o nuteistasis minties pagrobti bet kokį V. T. turtą atsisakė ir išsigandęs savo veiksmų, ir paties nukentėjusiojo šauksmo.

Ir pačiame kaltinime, ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nelabai aiškiai nurodyta, kokį turtą nuteistasis kėsinosi pagrobti. Tačiau ir pats nuteistasis parodė, kad jam nebuvo svarbu, ką pagrobti, užsiminė, kad tikėjosi pagrobti mobilaus ryšio telefoną, jis tai norėjo padaryti, nes neturėjo pinigų, o turėjo skolų. Todėl nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis E. Z. pasikėsino padaryti plėšimą ir dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė V. T. sveikatą, turėdamas tikslą pagrobti šio nukentėjusiojo turtą, galbūt mobiliojo ryšio telefoną, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Specialisto išvadoje (1 t., 83 b. l.) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. T. dėl kiauryminės durtinės-pjautinės pilvo ertmės žaizdos su didžiosios taukinės ir pasaito sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šių sužalojimų V. T. padarymo nuteistasis E. Z. neneigia. Paties nuteistojo, o taip pat ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina ne tik tai, kad E. Z. sunkiai sutrikdė V. T. sveikatą, bet ir tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė dėl savanaudiškų paskatų, o būtent turėdamas tikslą pagrobti bet kokį nukentėjusiojo turtą, galimai ir mobiliojo ryšio telefoną. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturėjo tyčios pagrobti nukentėjusiojo V. T. turto, o teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, dėl kurių jis panaudojo peilį. Tačiau tokius apelianto argumentus paneigia paties nuteistojo jau išdėstyti ir aptarti parodymai apie tai, kad būtent plėšimo tikslu nuteistasis E. Z. panaudojo peilį, sudavė juo V. T. į pilvo sritį ne mažiau kaip vieną kartą. Pradėto plėšimo nuteistasis E. Z. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes išsigando pradėto daryti ir daromo nusikaltimo pasekmių.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai) ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes BK 180 straipsnis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 25 d. senato nutarimas Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Todėl nuteistojo E. Z. nusikalstamos veikos pasikėsinant pagrobti nukentėjusiojo V. T. turtą panaudojant peilį bei šio nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. bei BK 135 str. 2 d. 9 p.

Dėl išdėstytų motyvų nuteistojo prašymas jį pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. išteisinti, o jo nusikalstamą veiką dėl nukentėjusiojo V. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo perkvalifikuoti į BK 135 str. 2 d. 8 p. nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad V. T. nuteistasis sunkiai sužalojo ne dėl chuliganiškų paskatų kaip kad buvo D. S. nesunkaus sužalojimo atveju, o būtent dėl savanaudiškų paskatų kėsinantis pagrobti V. T. turtą.

Nuteistasis E. Z. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo paskirti jam švelnesnę bausmę jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinęs jo nepilnametystę bei tai, kad jis nukentėjusiųjų atsiprašė, taip pat įvertinęs nukentėjusiojo D. S. nuomonę skirti jam švelnesnę bausmę bei tai, kad jis turi psichologinių problemų, buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje. Visi šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti ir atmetami.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes nuteistajam E. Z. teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 91 str. numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas teisingai išsprendė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimą. Teismas nustatė po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes ši aplinkybė be abejonės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Pats nuteistasis, pripažinęs, jog iš anksto turėjo tikslą pagrobti bet kokį nukentėjusiojo turtą, bei parodęs, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išgėręs ir nelabai gali paaiškinti, kodėl dūrė peiliu, iš esmės pripažino, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir šios aplinkybės nustatymo savo skunde neginčija. Teismas pagrįstai E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes – nepilnametystę ir tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų, pripažinti atsakomybę lengvinančiomis nėra jokio pagrindo. Nors byloje nustatyta, kad nuteistasis E. Z. nusikalstamas veikas tikrai padarė būdamas nepilnametis, tačiau tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės baudžiamasis įstatymas (BK 59 str. 1 d.) nenumato, nepilnametystę pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo ir pagal BK 59 str. 2 d. Pagal naująjį 2000 m. BK asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bet ir specialaus BK XI skyriaus normomis, numatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 80-94 str.). Į tai, kad nuteistasis E. Z. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis teismas jau atsižvelgė taikydamas jam BK bendrosios dalies nuostatas dėl bausmės skyrimo ir bausmių ypatumų nepilnamečiams, o nukentėjusiųjų atsiprašymas rodo nuteistojo gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir priskirtinas prie teismo jau nustatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir jomis remiantis švelninti bausmę nėra pagrindo.

Nuteistojo E. Z. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, turi didelių psichologinių problemų, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, taip pat yra nepagrįsti. Iš byloje esančios Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados aprašomosios dalies (2 t. 18-19 b. l.) matosi, kad E. Z. Šiaulių respublikinės ligoninės vaikų psichiatrijos skyriuje buvo gydytas vieną dieną, 2011 m. rugsėjo 24 d., po to, kai dėl konflikto su tėvu skutimosi peiliuku susižalojo dilbį. Tada jam buvo diagnozuota laikina praeinanti ūminė reakcija į stresą. Įvertinus ankstesnes E. Z. charakteristikas, jo psichikos būsenos aprašymą gydymo įstaigoje, jo paties parodymus, nustatyta, kad E. Z. impulsyvus elgesys yra jam įprastas būdingas elgesys. Duomenų, kad E. Z. būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu ar galėjo būti laikinos psichikos veiklos sutrikimo būsenos byloje nėra, jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir atsakyti už savo veiksmus, skirti psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Įvertinus šias aplinkybes, daryti išvadą, kad E. Z. turi psichikos sveikatos problemų, kurios turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir dėl to švelninti bausmę, kolegijos nuomone, nėra pagrindo.

Iš nuosprendžio matosi, kad skiriant nuteistajam bausmes teismas jau atsižvelgė ir į nukentėjusiųjų nuomonę. Nors nukentėjusysis D. S., kuriam nuteistasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, teisiamojo posėdžio metu iš tikrųjų parodė, kad E. Z. galbūt reikėtų skirti švelnesnę bausmę, nes jis yra jaunas, tačiau kitas nukentėjusysis V. T. siūlė nuteistajam skirti griežtą bausmę. Teismas taip pat atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus, nusikalstamų veikų stadiją. Šiame nuosprendyje jau nurodyta, kad pasikėsinimas apiplėšti nukentėjusįjį V. T. teisingai kvalifikuotas pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., o sunkus jo sveikatos sutrikdymas – pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. Dėl to bausmės nuteistajam E. Z. pagal BK 54 straipsnio reikalavimus teisingai paskirtos BK 180 straipsnio 2 d. ir 135 str. 2 d. numatytų sankcijų ribose, taip pat taikant ir bausmių skyrimo ypatumus, numatytus BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nesunkų nukentėjusiojo D. S. sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, pasikėsinimą apiplėšti nukentėjusįjį V. T. bei sunkų jo sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų skirdamas atitinkamai 2 metų ir 6 mėnesių bei 7 metų laisvės atėmimo bausmes, įvertino, kad: E. Z. padarė vieną apysunkį (BK 11 str. 4 d.), vieną sunkų (BK 11 str. 5 d.) ir vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), šie jo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai. Atsižvelgė ir į tai, kad nors plėšimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau jo metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas buvo baigtas, nukentėjusiajam V. T. buvo sutrikdyta sveikata, kurio pasekmes šis nukentėjusysis jaučia iki šiol. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad dėl nuteistojo jam padarytų sužalojimų jis iki šiol jaučiasi prastai, gydymas nebaigtas, jam bus atliekama dar viena operacija. Tai, kad nuteistasis iš anksto ketino padaryti plėšimą ir tuo tikslu pasiėmė peilį, kurį panaudojo darant nusikalstamas veikas, rodo ir nusikalstamų veikų, ir paties nuteistojo padidintą pavojingumo laipsnį. Skiriant bausmes E. Z. svarbią reikšmę turi ir duomenys apie šio nuteistojo asmenybę, į kuriuos teismas irgi atsižvelgė. 1994 m. gimęs E. Z. tikrai yra jauno amžiaus ir nusikalstamas veikas padarė būdamas dar nepilnametis, tačiau iš bylos matosi, kad E. Z., nepaisant jo jauno amžiaus, jau teistas. Iš byloje esančio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio matosi, kad E. Z. nuteistas net už penkias tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, t. y. už du plėšimus, du svetimo turto pagrobimus bei viešosios tvarkos pažeidimą. Skirdamas bausmes E. Z. šiuo ankstesniu nuosprendžiu teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir taikant BK 92 str. nuostatas bausmės vykdymą jam atidėjo. Tačiau praėjus nepilniems 9 mėnesiams E. Z. padarė naujas, skundžiamu nuosprendžiu pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, o ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausmė nepasiekė bausmės tikslų. Be to, iš bylos matosi, kad nuteistasis E. Z. buvo baustas ir už administracinės teisės pažeidimus (nedidelį chuliganizmą, alkoholinių gėrimų vartojimą), yra padaręs kitus nusikaltimus, tačiau už juos nebuvo teisiamas, nes nebuvo sulaukęs BK 13 str. numatyto amžiaus, nuo kurio asmuo gali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Mokymosi įstaigos E. Z. charakterizuojamas iš esmės neigiamai. Iš Šiaulių jaunimo mokyklos charakteristikos matosi, kad E. Z. mėgo triukšmauti, konfliktavo su mokytojais, dėl to buvo svarstomas ir įtrauktas į rizikos grupę. Nors jo elgesys per ketverius metus keitėsi, buvo pagerėję mokymosi rezultatai bei santykiai su mokytojais, tačiau vėliau jis vėl prarado motyvaciją mokytis, nelankydavo mokyklos, o atėjęs į pamokas rasdavo priežasčių iš jų pasišalinti. Visos šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo asmenybės vertybinę orientaciją ir jau susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas bei polinkį nusikalsti. Įvertinant visas šias aplinkybes, teismo jam pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. bei BK 135 str. 2 d. 9 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti laikomos per griežtomis. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes švelninti pagrindo nėra.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes nors ir paskyręs E. Z. teisingas bausmes už visas tris nusikalstamas veikas atskirai, teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą šias bausmes subendrindamas, o tai nulėmė ir neteisingų subendrintų bausmių paskyrimą. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., BK 135 str. str. 2 d. 9 p., BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirtas bausmes subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė E. Z. subendrintą 8 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po to, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir galutinė subendrinta nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimas 8 metams ir 11 mėnesių. Jokių motyvų, kuriais, vadovaujantis BK 63 str., visas E. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu, nuosprendyje teismas nenurodė. Tuo tarpu iš bylos matosi, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinant apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 63 str. 5 d. 1 p. yra nurodyta apie tai, kad bausmių apėmimą teismas taiko tada, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Idealioji ir realioji nusikalstamų veikų sutaptys atskiriamos pagal tai, ar kelios nusikalstamos veikos padaromos vienu metu iš esmės viena veika, ar jos padaromos keliomis veikomis ir skirtingu laiku. Pagal šį kriterijų idealioji sutaptis yra tokia nusikalstamų veikų daugeto ir sutapties forma, kai viena pavojinga veika vienu metu pažeidžiami keli BK straipsniai. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. Z. panaudodamas fizinį smurtą prieš V. T., pasikėsino pagrobti šio nukentėjusiojo turtą, o šio pasikėsinimo metu dar ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Pasikėsinimas pagrobti nukentėjusiojo turtą panaudojant peilį teisingai kvalifikuotas pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d, o atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą numato kitas baudžiamasis įstatymas, todėl nuteistasis pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. Akivaizdu, kad abu nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK straipsniuose, nuteistasis padarė tuo pačiu metu ir ta pačia viena pavojinga veika. Tai reiškia, kad jo padaryti nusikaltimai, numatyti BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. bei BK 135 str. 2 d. 9 p., sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o už juos paskirtos bausmės turi būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad šioje dalyje teismas bausmes subendrino teisingai, tačiau šią subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę teismas nepagrįstai dalinio sudėjimo būdu subendrino su pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu bausme. BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyta nusikalstama veika (apysunkis nusikaltimas) lyginant su veika, numatyta BK 135 str. 2 d. 9 p. (labai sunkus nusikaltimas), labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriama skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 str., todėl nuteistajam už šį nusikaltimą paskirta bausmė taip pat turėjo subendrinta apėmimu būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Iš dalies tenkinant E. Z. apeliacinį skundą, šioje dalyje nuosprendis keičiamas. Pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., BK 135 str. 2 d. 9 p., BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteistajam E. Z. paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes. Byloje nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu įrodytomis pripažintas nusikalstamas veikas E. Z. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl vadovaudamasis BK 64 str. nuostatomis, teismas pagrįstai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėjo dalį, t. y. 2 mėn., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau keičiant nuosprendžio dalį dėl pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., BK 135 str. 2 d. 9 p., BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirtų bausmių subendrinimo, keičiama nuosprendžio dalis ir dėl galutinės subendrintos bausmės paskyrimo, ši bausmė nuteistajam skiriama irgi atitinkamai švelnesnė. Iš bylos matosi, kad nuteistasis E. Z., gim. 1994 m. balandžio 24 d., šiuo metu jau yra pilnametis, todėl pakeista laisvės atėmimo bausmė jam skiriama atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteistajam E. Z. paskirtas pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., BK 135 str. 2 d. 9 p., BK 138 str. 2 d. 8 p. bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti dalį, t. y. 2 mėnesius, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam E. Z. paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.