Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-14 · Byla Nr. ATP-59-195/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-14
Bylos Nr.
ATP-59-195/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00616-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Advokatai
Igoris Manzurovas
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-59-195/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00616-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3., 2.7.4.1.. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTI S2016 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. P. atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 8 d. ir jam paskirtas įspėjimas, pagal 126 str. 4 d. - nubaustas 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str. jam paskirta galutinė subendrinta 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. kovo 20 d. apie 18.10 val., Vilniaus r., Sudervės k., būdamas neblaivus (1.85 promilės), vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr.1086 redakcija) 14, 16. punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nubaustojo atstovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinę teisės pažeidimo bylą P. P. atžvilgiu nutraukti.

Savo skunde advokatas nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės bylos medžiagos. Pažymi, jog liudytojų parodymai užfiksuoti teismo posėdžio protokole skiriasi nuo nutarime nurodytų liudytojų parodymų turinio. Atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismo nutarimas grindžiamas iš esmės liudytojų parodymais, tačiau teismas vienų liudytojų parodymais vadovaujasi, o kitus atmeta be argumentų.

Advokato teigimu pagal bylos duomenis nubaustasis neblaivus nevairavo automobilio, alkoholinius gėrimus vartojo tik atvykęs automobiliu į parduotuvę ir ten juos nusipirkęs. P. P. atvažiavęs prie parduotuvės matė policijos automobilį su pareigūnais. Jeigu P. P. būtų neblaivus atvažiavęs iki parduotuvės, jis nebūtų sustojęs šalia pareigūnų automobilio ir nebūtų ėjęs į parduotuvę. Atkreipia teismo dėmesį, jog P. P. teiginį, jog parduotuvėje jie nusipirko alkoholio savo parodymais patvirtino ir K. J. bei pardavėja. Advokatas taip pat nurodo, kad nubaustasis parduotuvėje išbuvo apie 15 min. ir pardavėjai nematant išgėrė ten alkoholio. Nurodo, kad vėliau vienas iš jų išėjo iš parduotuvės, o kitą išprašė policijos pareigūnai. Pažymi, jog po pokalbio su policijos pareigūnais P. P. sutiko pasitikrinti alkotesteriu. Advokato teigimu, akivaizdu, jog praėjus nemažai laiko nubaustojo

organizmas įsisavino parduotuvėje išgertą alkoholį ir P. P. nurodytomis aplinkybėmis galėjo parodyti nustatytą alkotesteriu promilių kiekį.

Dėl vairuotojo pažymėjimo nepateikimo advokatas nurodo, jog policijos pareigūnai savo duomenų bazėje galėjo patys patikrinti ar jo ginamasis įvykio metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Advokato manymu, teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo objektyvus, vadovavosi prieštaringais policijos pareigūnų parodymais, o nuoseklius kitų asmenų parodymus atmetė. Nurodo, kad teismas visus prieštaravimus turėjo vertinti nubaustojo naudai ir laikyti neįrodytu, kad P. P. iki parduotuvės atvažiavo automobiliu būdamas neblaivus.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės atsiliepimu prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, <....> užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad P. P. 2015 m. kovo 20 d. apie 18.10 val. Vilniaus rajone, Sudervės kaime, vairavo automobilį „VW Golf“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1.85 promilės girtumas, taip pat policijos pareigūnams nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Nubaustasis fakto, jog pažeidimo nustatymo dieną vartojo alkoholį neneigia, tačiau nesutinka su teismo nustatytu faktu, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, nurodydamas, kad tuo metu kai vairavo automobilį jis nebuvo apsvaigęs.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tik tuomet, kai nustatomas pakankamas kiekis įrodymų galimai patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojų policijos pareigūnų parodymai užfiksuoti teismo posėdžio protokole skiriasi nuo nutarime nurodytų liudytojų parodymų turinio, atmestinas kaip nepagrįstas. Patikrinus apelianto nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad esminių prieštaravimų liudytojų parodymuose apelianto nurodytuose teismo dokumentuose nenustatyta, o nereikšmingi neatitikimai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nutarimą. Priešingai nei nurodo apeliantas, jog liudytojas R.Šikšnys apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo ir su juo važiavęs keleivis į parduotuvę užėję nebuvo, o apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad P. P. perdavė raktus nuo automobilio K. J. ir paprašė, kad jis po apsipirkimo parduotuvėje jo palauktų automobilyje, nėra prieštaringi.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog apylinkės teismo nutarimas iš esmės grindžiamas policijos pareigūnų parodymais, o jo paties bei liudytojo K. J. duotus parodymus apylinkės teismas atmetė be argumentų pažymėtina, kad policijos pareigūnų R.Šikšniaus ir I. V. parodymai, jų tarnybiniai pranešimai laikytini objektyviais įrodymais, kadangi jie tiesiogiai matė daromą pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti

bylos baigtimi ar turėtų tikslą nepagrįstai apkalbėti P. P., todėl laikytina, kad apelianto nurodyti neatitikimai liudytojų parodymuose neturėjo įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui ir pagrįstam teismo sprendimo priėmimui.

Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad tuo metu kai vairavo automobilį jis nebuvo apsvaigęs, o alkoholį vartojo po to kai jo nusipirko parduotuvėje paneigta byloje nustatytais įrodymais. Liudytojas policijos pareigūnas R.Šikšnys savo tarnybiniame pranešime bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jis pamatė į parduotuvės aikštelę įvažiojanti automobilį, kurio vairuotojas išlipęs iš automobilio pradėjo eiti link parduotuvės, jo judesių koordinacija buvo sutrikusi, jis lingavo. Liudytojas nurodė, jog priėjus prie vairuotojo jis pajuto alkoholio kvapą. Pareigūnas patvirtino, jog P. P. ne iš karto sutiko tikrinti blaivumą. Liudytojas nurodė, kad nei P. P., nei jo draugas nebuvo užėję į parduotuvę (b.l.3, 47- 48).

Liudytoja policijos pareigūnė I. V. savo tarnybiniame pranešime bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad įvykio dieną pastebėjo į parduotuvės aikštelę įvažiuojantį automobilį, kurį vairavo P. P.. Nurodė, kad pastarasis išlipęs iš automobilio pradėjo eiti link parduotuvės, o jo nekoordinuoti judesiai sukėlė įtarimą, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą. Liudytoja nurodė, kad P. P. neigė vairavęs automobilį, nenorėjo tikrintis blaivumo, tačiau jam paaiškinus tokio elgesio pasekmes kiek vėliau tai daryti sutiko (b.l.4, 61-63).

Byloje esantys alkotesterio parodymai, kad 2015 m. kovo 20 d. 18 val. 43 min. P. P. nustatytas 1,85 promilių girtumas (b.l.5).

Taigi įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo abejoti dėl P. P. kaltės, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Byloje taip pat pakanka duomenų patvirtinančių, kad nubaustasis policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, šį faktą patvirtina liudytojų policijos pareigūnų R.Šikšniaus bei I. V. parodymai, šio fakto nepaneigia ir pats nubaustasis, jo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog policijos pareigūnai savo duomenų bazėje galėjo patys patikrinti ar jo ginamasis įvykio metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Taigi įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, kad policijos pareigūnų galimybės patikrinti duomenų bazėje esančius duomenis neatleidžia transporto priemonės vairuotojo nuo pareigos su savimi turėti vairuotojo pažymėjimo, todėl laikytina, kad P. P. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ str. 8 d.

Patikrinus byloje esančius duomenis pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Teismas skiriant nuobaudą P. P. atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis ne kartą ankščiau baustas administracine tvarka, tačiau jam paskyrė sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas.

Apylinkės teismo išvadų nepaneigia ir nubaustojo atstovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pirmosios instancijos teismo nutarimu bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje: administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taikant įstatymą iškeliamas ir visuomenės interesas, kad taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, būtų užtikrintas ir nepriekaištingas teisės aktų laikymasis, eismo ir visuomenės saugumas, o ne tik asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeniniai ar jo šeimos interesai siekiant išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgus į visas pareiškėjo atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes laikytina, jog P. P. skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai. Pagrindų tenkinti nubaustojo apeliacinį skundą nenustatyta, todėl jis netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

P. P. atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras ŠumskasNuorašas tikras: Artūras ŠumskasTeisėjas