Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 5 kartus:

- 1998-06-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.);

- 1999-02-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 113 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 straipsniu šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1998-06-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.);

- 2003-02-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalis – laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1999-02-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2003-07-07 nutartimi nusikalstamos veikos iš BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalies, galiojusios iki 2003-05-01, perkvalifikuotos į naujojo BK 284 straipsnį bei paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams ir 15 dienų. Vilniaus apygardos teismo 2003-09-16 nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2003-07-07 nutartis pakeista ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams ir 15 dienų. Iš įkalinimo vietos paleistas 2004-04-28 lygtinai prieš 4 mėnesius ir 14 dienų;

- 2005-07-20 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda;

- 2010-02-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2010-11-16 lygtinai, neatlikus 10 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmės. Iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2011-10-05, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2016 m. liepos 24 d., apie 14.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su tėvu Z. B., gim. 1948 m., metu kumščiu sudavė jam vieną smūgį į galvą ir vieną kartą sudavė kilimėliu į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam Z. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Taip R. B. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

R. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Kaltinamojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. liepos 24 d., dienos metu, galimai įtarime nurodytą valandą, t. y. 14.00 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su tėvu Z. B. ir jo pažįstamu, kurio vardas V., vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl girtumo tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad tarp jo ir tėvo dėl kažkokios priežasties kilo žodinis konfliktas. Prisimena, kad su juo susistumdė ir galimai susistumdymo metu, būdamas piktas, galėjo jam suduoti smūgį kumščiu į galvą. Taip pat neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti ir lauko kilimėliu, kuris buvo prie buto durų. Po konflikto išėjo į barą, o vėliau buvo sulaikytas. Ar jo sugyventinė N. T. konflikto metu buvo bute ar prie buto, neprisimena. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Po šio įvykio, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrius nuo tėvo, gyvena adresu Arimų g. 3-1, Vilniuje (b.l. 40);

Nukentėjusiojo Z. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jo sūnus R. B., gim. 1979 m., maždaug prieš 25 dienas atvyko pas jį į butą ir beveik savavališkai, t. y. agresyviai reikalaudamas savo teisės į buto dalį, apsigyveno jame. Su juo apsigyveno ir sugyventinė N. T. ir jų dukra, anūkė M. J. B., gim. 2006 m. Nuo tada neturi ramybės savo bute, nes sūnus girtauja, labai dažnai konfliktuoja su sugyventine. Taip pat sūnus nuolat reikalauja iš jo pinigų, sako, kad šis butas priklauso jam, nors čia net nėra registruotas, reikalauja parduoti žemės sklypą. Prieš tai sūnus apie dvejus metus gyveno Danijoje, o sugyventinė su dukra gyveno mieste pas jos močiutę, po to ji nuvažiavo ir gyveno apie mėnesį pas R.. Kai jie grįžo į Lietuvą, apsigyveno pas močiutę, ten gyveno neilgai, nes juos močiutė išvarė ir nuo tada jie apsigyveno pas jį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. liepos 24 d., apie 14.00 val. buvo savo kambaryje su pažįstamu V. M., o tuo metu sūnus girtas atėjo į butą. Netrukus išgirdo, kad koridoriuje konfliktuoja, t. y. labai garsiai šaukia sūnus R. ir N.. Kadangi buvo labai triukšminga, jis po kelių minučių išėjo iš kambario ir pamatė, kad prie įėjimo durų, kurios buvo atidarytos, stovi sūnus, o už durų dar laiptinėje stovi jo sugyventinė su anūke, kurios tą naktį nenakvojo bute. Sūnus girtas šaukė, stūmė ją iš buto, neleido. Jis paprašė sūnaus nusiraminti, netriukšmauti, o sūnus paklausė, ar tai jis iškvietė policiją ir kumščiu sudavė jam į galvą vieną smūgį, nuo ko pajuto fizinį skausmą, apsisuko galva, o tada sūnus griebė prie durų buvusį plastikinį spygliuotą kilimėlį ir juo sudavė jam vieną kartą per galvą, nuo ko irgi pajuto fizinį skausmą. Jis pastūmė sūnų į laiptinę ir uždarė duris. V. M. paskambino ir iškvietė policiją. Maždaug po pusvalandžio per langą lauke pamatė policijos pareigūnus, bendraujančius su N. T., o po to jie atėjo pas jį į butą. Pareigūnams paaiškino visą situaciją. Kada ir kur buvo sulaikytas sūnus, nematė. N. atsisakė nuo pareiškimo rašymo, į butą ji neužėjo, kalbėjo koridoriuje. Kur ji išėjo su anūke, nežino, mano, kad nakvojo kur nors pas draugus. Nuo teismo medicinos ekspertizės atsisako, kadangi matomų sumušimo žymių ant galvos neliko. Į medikus nesikreipė, jam tik skaudėjo galvą plaukuotoje vietoje, kur sūnus sudavė kumščiu ir kilimėliu (b.l. 17);

Liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad tiksliai datos neprisimena, 2016 m. liepos mėnesį, po pietų, bet kelintą valandą negali nurodyti, buvo atėjęs pas savo pažįstamą Z. B., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai balkone rūkė, pamatė kieme einantį R. B., kuris matėsi, kad yra girtas. Kadangi Z. anksčiau pasakojo, kad sūnus neleidžia jam ramiai gyventi, nuolat sukelia konfliktus, niekur nedirba ir vartoja alkoholinius gėrimus, pasakė, kad tikriausiai ir dabar bus konfliktas. Girdėjo, kad R. užėjo į butą. Netrukus išgirdo šauksmus. Girdėjo, kad R. barasi su savo sugyventine vardu N., kurios prieš tai bute jis nematė. Z. neištvėrė, išėjo iš kambario ir pradėjo sūnų raminti, bet R. užpuolė ir tėvą. Jie šaukė, stumdėsi. Kai jis išėjo iš kambario į koridorių, pamatė R. prie Z., buto durys buvo atidarytos. Prie jų stovėjo R. sugyventinė N. su dukra. R. reikalavo duoti jam pinigų. R. sudavė Z. vieną kartą prie buto durų gulėjusiu plastikiniu kilimėliu. Pataikė lygtai į veidą ar galvą. Tada Z. sūnų išstūmė už durų ir užsirakino. Z. buvo labai susijaudinęs, drebėjo, negalėjo pats paskambinti ir paprašė jo iškviesti policiją. Kai atvažiavo pareigūnai, R. prie namo nebuvo. Kur ir kada jį sulaikė, nežino. Jis nuo R. nenukentėjo, pretenzijų neturi (b.l. 27);

Liudytojos S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gretimame bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena Z. B., kuris yra pensininkas. Jo dukra gyvena užsienyje, o maždaug prieš kelis mėnesius pas jį apsigyveno ir jo sūnus R. B. su sugyventine N. T. ir 10 metų dukra M. J. B.. Jie gyveno ir anksčiau šiame bute, bet po to R. apie 3 metus buvo išvykęs dirbti į užsienį. Po jų apsigyvenimo pas tėvą, Z. dažnai skundėsi, kad neturi ramybės, negali miegoti, kadangi sūnus su sugyventine barasi, konfliktuoja. Z. skundėsi, kad jam dėl to pablogėjo sveikata. R. dažnai vartoja alkoholį, geria po kelias dienas. Nei jis, nei jo sugyventinė niekur nedirba. Ir pati dažnai girdi, kaip barasi R. su N. arba su tėvu. Z. sakė, kad sūnus reikalauja parduoti savo žemės sklypą, reikalauja atiduoti jam butą, grasina jam. 2016 m. liepos 24 d., apie 14.00 val. ji ėjo iš turgaus į butą ir kai užėjo į laiptinę, išgirdo didelį triukšmą. Pakilusi į antrą aukštą, kur yra jų butai, pamatė, kad Z. buto durys atidarytos, iš buto išėjęs R. griebęs prie buto durų gulėjusį plastikinį juodos spalvos spygliuotą kilimėlį sudavė juo vieną kartą tarpduryje stovėjusiam Z. per galvą. Taip pat koridoriuje stovėjo Z. giminaitis V. M., kuris šaukė ant R., kad šis nusiramintų. Be to, koridoriaus aikštelėje stovėjo N. T. su dukra. Z. pradėjo stumdyti sūnų ir išstūmė iš buto, uždarė duris. R. nubėgo į lauką, o ji nuėjo pas save į butą. Tik vakare Z. buvo atėjęs pas ją. Jis buvo susinervinęs, drebėjo, sakė, kad sūnų uždarė policija. Jam buvo gaila sūnaus. Sakė, kad sūnus sudavė jam vieną kartą į galvą, sudavė kilimėliu per galvą. Dėl ko tiksliai įvyko konfliktas, nepasakojo (b.l. 29);

Liudytojos N. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad R. B., gim. 1979 m., yra jos sugyventinis. 2006 m. gimė dukra M. J. B.. Visą laiką jie gyveno R. tėvo bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur visi buvo deklaravę gyvenamąją vietą. Po jo motinos mirties 2011 m. R. išvyko uždarbiauti į užsienį ir gyveno ten apie 5 metus, o ji nuo to laiko išsikraustė iš jo tėvo buto ir gyveno pas savo močiutę Žvėryne. Po to su dukra nuvyko gyventi pas vyrą į užsienį ir visi grįžo į Lietuvą 2016 m., maždaug kovo mėnesį. Nuo to laiko visi atvyko gyventi į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Per tą laikotarpį jo tėvui mokėjo komunalinius už butą kiekvieną mėnesį. Gyveno viename iš kambarių. Santykiai su tėvu buvo normalūs, su juo nekonfliktavo. 2016 m. liepos 23 d. bute pas tėvą buvo kažkoks jo draugas ir jie gėrė. Minėtas draugas atėjo pas ją į kambarį ir kvietė eiti pas jį, lindo bučiuotis, ji jį išvarė, bet pabijojo likti bute, kadangi tą dieną sugyventinio bute nebuvo, todėl nakvoti išėjo pas draugę. Kitą dieną, t. y. 2016 m. liepos 24 d., apie 14.00 val. ji su dukra atėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, priėjo prie buto durų, paskambino į duris. Buto durys atsidarė ir pamatė prie durų bute stovintį savo sugyventinį, prie kurio buvo jo tėvas ir minėtas jo draugas, kuris 23 d. gėrė su tėvu. R. prašė šio draugo išeiti iš buto, o vyriškis jo atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais, pradėjo kviesti policiją, todėl R. išėjo iš buto ir išėjęs į lauką nuėjo kažkur toliau. Kai ji dar buvo prie namo, atvyko policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad vyras kažkur nuėjo. Į butą ji negrįžo, su dukra nakvojo pas draugę. Tai, kad R. mušė savo tėvą, nematė, matė tik, kad R. konfliktuoja žodžiu su tėvo draugu, prašo išeiti jį iš buto (b.l. 31);

- 2016 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokių grumtynių pėdsakų nėra (b.l. 12);

- 2016 m. rugpjūčio 2 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriuo Z. B. pateikė policijos pareigūnams plastikinį juodos spalvos lauko kilimėlį, kuris buvo apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu bei grąžintas nukentėjusiajam (b.l. 21, 22-23, 24).

Nurodyti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. B. 2016 m. liepos 24 d., apie 14.00 val. namuose konflikto metu sudavė tėvui Z. B. kumščiu vieną smūgį į galvą ir vieną kartą sudavė kilimėliu į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam Z. B. fizinį skausmą. Kaltinamojo R. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – kartu su juo gyvenančiam tėvui.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. B. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu 9 mėnesiams (b.l. 83-84).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – tėvą), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. B. – anksčiau teistas 5 kartus, paskutinis 2010 m. vasario 18 d. teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 61-67), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 74), nedirba (b.l. 75), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b.l. 79), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 80, 81).

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas devynių mėnesių bausmės laikotarpis už nusikalstamą veiką, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka) šiuo konkrečiu atveju proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas skyrium gyventi nuo nukentėjusiojo Z. B., įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju bei nesilankyti jo bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvertinus, kad tarp R. B. ir jo tėvo Z. B. yra įtempti santykiai, bei nurodžius, kad yra pagrindo manyti, jog gyvendamas ar bendraudamas su nukentėjusiuoju R. B. gali ir toliau smurtauti artimoje aplinkoje (b. l. 49-50). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat R. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra tikslinga R. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsniu – t. y. per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Be to, dėl nurodytų aplinkybių manytina, jog siekiant, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, tikslinga R. B., paskyrus laisvės apribojimo bausmę, paskirti draudimą bendrauti su nukentėjusiuoju Z. B. visu bausmės atlikimo metu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. liepos 24 d., 14.43 val. iki 2016 m. liepos 26 d., 11.45 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 19, 26).

Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas du mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo Z. B. (b,.l. 49-50). Konstatuotina, kad šios kardomosios priemonės vykdymo terminas pasibaigė 2016 m. rugsėjo 26 d., nes byloje nėra jokių duomenų, kad ši kardomoji priemonė būtų pratęsta. Šiuo metu skirti R. B. kardomąją priemonę pagrindo nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam per šį laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju Z. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. B. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2016 m. liepos 24 d., 14.43 val. iki 2016 m. liepos 26 d., 11.45 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. B. kardomosios priemonės neskirti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.