Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., dalyvaujant ieškovui E. M., ieškovo atstovei adv. G. R., atsakovo E. M. atstovui adv. V. M., trečiajam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui E. M., trečiasis asmuo – A. M. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas E. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo E. M. ir trečiojo asmens A. M. sūnus (b.l. 3). Ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) dieninėje mokykloje pagal bendrojo lavinimo programą, mokslo metai ir egzaminų sesija jam baigiasi 2012-07-15 (b.l. 4). Ieškovas prašo priteisti iš savo tėvo 500 Lt išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo pilnametystės iki vidurinės mokyklos pabaigimo, teigdamas, jog nors ir yra pilnametis, tačiau yra reikalingas paramos, pats savarankiškai negali užsidirbti pragyvenimui.

LR CK 3.194 str. 3 d. numatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Taigi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarimu pripažino, kad CK 194 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iš Konstitucinio teismo nutarimo konteksto matyti, kad teismai gali svarstyti ieškinius pilnamečių asmenų, besimokančių vidurinėse mokyklose, dėl paramos teikimo ir spręsti, ar ji yra reikalinga. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad tėvų pareiga išlaikyti besimokančius pilnamečius vaikus kildinama ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos bei paramos dydžio iššifravimo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat pažymi, kad įstatymų leidėjui nenustačius esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementų, konstatuotina teisinio reglamentavimo spraga, todėl tiek, kiek tai tiesiogiai neišplaukia iš Konstitucijos, kurios nuostatas yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, civilinės teisės normų nereglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (CK 1.8 str. 1 d., 3.4 str. 1 d.), o kai nėra galimybės taikyti įstatymo analogijos, šeimos santykių subjektų teisės ir pareigos nustatomos remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais (CK 3.4 str. 2 d.).

Subjektų, kurių teisėms ginti yra skiriamas CK 3.192 str. 1 ir 2 d. bei 3.194 str. 1 d. ir 3.194 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas, esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties, bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas suponuoja ir įstatymo analogijos taikymo ribojimus. Kita vertus, išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo instrumentai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, bei vaikų, kuriems būtina parama, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, - išlaikymo. Sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant CK 3.4 str. 2 d. įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas). Taigi, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-7-204/2009).

Nors ieškovas yra pilnametis (nuo 2011-02-21), tačiau dar mokosi vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje, o kaip matyti iš (duomenys neskelbtini)2011-10-17 mokinio charakteristikos, mokosi sąžiningai ir pakankamai pažangiai, t.y. gerai, jo ugdymo pasiekimų, įvertinimų pažymių vidurkis sudaro 7,5 balo, turi puikią atmintį, geba efektyviai dirbti komandoje, turi puikius savarankiško darbo įgūdžius, aktyviai dalyvauja įvairiose pamokose ir užklasinėje veikloje, visuomeninėje klasės veikloje ir pan. (b.l. 71). Tokiu būdu matyti, kad ieškovas turi skirti laiko mokymuisi, vidurinio išsilavinimo įgijimui, ir kaip pabrėžė teismo posėdžio metu, įstojimo į aukštąją mokyklą, siekiant tolesnio mokymosi, pasiruošimui, todėl negali dirbti ir savęs išlaikyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas piktnaudžiautų savo teise reikalauti iš tėvų išlaikymą ar ketintų tą daryti ateityje. Aukščiau nurodyti ieškovo su mokslu susieti norai bei siekiai yra suprantami bei turi būti remiami, nes CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 str.). Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti. Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžią, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalas ir pan.) ir poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos komunaliniams patarnavimams, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti reikalingas ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėti ir gaunamas pajamas bei jų turimas pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma (LAT 2011-12-15 nutartis c.b. K.S. v V.S., Nr. 3K-3-516/2011).

Tokiu atveju ieškovui E. M. pripažintina teisė į būtino išlaikymo, reikalingo sudaryti galimybes mokytis ir įgyti išsilavinimą, gavimą. Ieškovas šiuo metu nedirba (b.l. 56) ir dirbti objektyvios galimybės neturi, nuosavybės teise transporto priemonių neturi (b.l. 57), jam nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jis šiuo metu gyvena kartu su motina (b.l. 58), jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto jis neturi.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 str. 2 d.), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Kompleksiškai įvertintus ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad ieškovo E. M. būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai būtina apie 1000 Lt-1200 Lt, kuriuos sudaro apie 300 Lt išlaidos maistui (įskaitant maitinimąsi mokykloje), 200 Lt išlaidos drabužiams bei avalynei, apie 50 Lt išlaidos higienos priemonėms, 100 Lt išlaidos laisvalaikiui bei pramogoms, 20 Lt išlaidos transportui, apie 400 Lt papildomiems užsiėmimams (papildomai lankomiems matematikos ir fizikos užsiėmimams), iki 200 Lt išlaidos būsto išlaikymui (komunaliniams mokesčiams, šildymui, televizijai ir internetui ir pan.). Šios išlaidos vertintinos kaip protingos, būtinos ir reikalingos, pagrįstos tiek ieškovo ir jį išlaikančios motinos A. M. paaiškinimais, tiek ieškovo teismui pateiktais rašytiniais įrodymais apie šių išlaidų patyrimo faktą bei dydį (b.l. 7, 14-32), todėl teismas atmeta atsakovo E. M. argumentą, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie savo poreikius bei jiems patenkinti būtinas pinigų sumas, jog nurodytos sumos yra neprotingai didelės ir nereikalingos. Ta aplinkybė, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų apie papildomai lankomiems matematikos ir fizikos užsiėmimams apmokėti patiriamas išlaidas, pati savaime nereiškia, kad tokios išlaidos iš tikrųjų nėra patiriamos, turint omenyje tą aplinkybę, kad, kaip paaiškino ieškovas ir tretysis asmuo, minėti užsiėmimai vyksta pačioje mokykloje, vedami iš kitų mokyklų atėjusių mokytojų, apmokant už užsiėmimus nėra išrašomi jokie kvitai, čekiai ar kito dokumentai.

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl išlaikymo vaikui priteisimo turi būti atsižvelgiama ir į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti vaikui atitinkamo dydžio išlaikymą.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo motina A. M. dirba mokytoja ir gauna 2633,57 Lt dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (b.l. 8, 78), nuosavybės teise turi dvi transporto priemones (b.l. 65), kurių vertė, kaip paaiškino A. M., sudaro apie 25000 Lt, o taip pat ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su sūnumi (b.l. 66).

Atsakovas E. M. jokio nekilnojamojo turto bei registruotų transporto priemonių neturi (b.l. 62-63), VSDFV duomenų bazėje figūruoja kaip individualią veiklą nuo 2009-01-01 vykdantis asmuo, dirba (duomenys neskelbtini), kur 2011 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais gaudavo (duomenys neskelbtini)dydžio darbo užmokestį, o nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio gauna (duomenys neskelbtini)dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (b.l. 77). Atsakovas E. M. šiuo metu turi ir privalo išlaikyti nepilnametę dukterį G. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 44).

Tokiu būdu matyti, kad nors abiejų ieškovo tėvų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos yra panašaus dydžio, t.y. didesnės, nei minimalios mėnesinės pajamos, tačiau atsakovas nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, skirtingai nuo trečiojo asmens, neturi, be to, turi nepilnametę išlaikytinę, kas savo ruožtu reiškia, jog A. M. turėtų kiek didesne dalimi prisidėti prie sūnaus E. M. išlaikymo ir sudaro pagrindą kiek nukrypti nuo tėvų lygių pareigų vaiko išlaikymo prievolėje principo, priteisiant iš atsakovo E. M. sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nors atsakovas sutiko mokėti sūnui tik 200 Lt per mėnesį išlaikymo, tačiau jo turtinės galimybės leidžia teikti savo vaikui didesnį, t.y. 400 Lt išlaikymą ir teismas šioje byloje neturi pagrindo išvadai, jog priteisus iš atsakovo nurodytą pinigų sumą ieškovui būtų sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų atsakovo padėtis, ir šios pareigos sūnui vykdymas būtų jam nepakeliama turtinė našta. Nors atsakovas nurodė, kad išlaiko savo sugyventinės R. I. globotinę N. S. (b.l. 45-47), taip pat kiekvieną mėnesį turi mokėti beveik 2400 Lt būsto kredito įmokas (b.l. 50), tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas nėra paskirtas nepilnametės N. S. globėju ir jokių imperatyvių teisinių pareigų jos atžvilgiu neturi, taip pat nėra kredito sutarties su Danske Bank A/S Lietuvos filialu šalimi, t.y. kredito gavėju, tad jokių sutartinių prievolinių įsipareigojimų šiam kreditoriui taip pat neturi (teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad kredito gavėja yra atsakovo sugyventinė, kreditas paimtas jai nuosavybės teise priklausančio būsto įsigijimui), o ta aplinkybė, kad atsakovas galimai savanoriškai padeda sugyventinei vykdyti jos pačios prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, taip pat išlaiko asmenis, kurių pagal įstatymą neprivalo išlaikyti, nepaneigia imperatyvios įstatyminės pareigos išlaikyti savo paties sūnų, reikalingą paramos, buvimo ir negali atleisti nuo šios pareigos vykdymo ar iš esmės ją sumažinti, kadangi tokiu atveju būtų pažeisti tiek vaiko, tiek ir kito išlaikymo prievolę turinčio sąžiningo subjekto (šiuo atveju – trečiojo asmens A. M.) teisėti interesai ir lūkesčiai, tai reikštų dalies tėvui tenkančios išlaikymo pareigos perkėlimą motinai be teisėto pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas ieškovui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji mokysis vidurinėje mokykloje, t.y. (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.4 str. 2 d., 3.192 str., 2 d., 3.194 str. 3 d.).

Ieškovas prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo nuo 2011-02-21, kai tapo pilnamečiu. Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, kad sukalęs pilnametystę ieškovas buvo reikalingas tėvo paramos, todėl ta atsakovo atstovo akcentuota aplinkybė, kad ieškovas į teismą kreipėsi tik 2011 m. rugpjūtį, pati savaime nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės bei atsakovo pareigos. Teismas pažymi, kad teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa, išlaikymas priteisiamas nuo to dienos, kai atsirado teisės jo reikalauti, o tokia teisė atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, tad jei nustatoma, kad vaikui buvo reikalinga parama ir jo tėvas ar motina išlaikymo neteikė, CK 3.200 str. pagrindu gali būti išieškomas nuo tada, kai atsirado tėvo pareiga išlaikyti paramos reikalingą pilnametį vaiką, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje (LAT 2011-12-15 nutartis c.b. K.S. v V.S., Nr. 3K-3-516/2011). Šalys neginčijo fakto, kad atsakovas 2011-04-12 pervedė ieškovui 600 Lt, 2011-05-12 pervedė ieškovui 300 Lt, 2011-06-10 pervedė ieškovui 200 Lt (b.l. 41-43), t.y. iš viso per laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės iki jo kreipimosi į teismą buvo skyręs ieškovo išlaikymui 1100 Lt (nepriklausomai nuo to, kam buvo panaudoti skirti pinigai), nors turėjo skirti viso - 2400 Lt (400 Lt* 6 mėnesiai), todėl iš atsakovo priteistinas 1300 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą.

Kadangi ieškovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, kompensuojant 100 procentų išlaidų (b.l. 9-10), valstybė šioje byloje patyrė 820 Lt išlaidų šiai pagalbai apmokėti (b.l. 80), iš atsakovo E. M., proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta apie 67 procentų ieškovo reikalavimų) į valstybės biudžetą priteistina 144 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), 549 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o taip pat 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str. 1 d.).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pilnamečiam sūnui E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą, o taip pat po 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2011-08-17 iki jis baigs (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau negu iki 2012-07-15, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. M. į valstybės biudžetą 706 Lt (septynis šimtus šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.