Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C. (A. C.), a/k (duomenys neskelbtini), gimęs 1948 m. lapkričio 16 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, turintis 2 grupės invalidumą, vedęs, gyvenantis Birutės g. 33-6, Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. C. 2009 m. gegužės 31 d. apie 11.30 val. bute, esančiame Birutės g. 33-6, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo žmona L. C. metu, smogė pastarajai kumščiu į kairę akį, padarydamas jai kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akies sumušimą, kiauryminę ragenos žaizdą su vidiniu terpių išvirtimu, kraujo susikaupimu vidiniame kairiame akies obuolyje, ko pasėkoje buvo pašalintas kairės akies obuolys ir dėl regėjimo kaire akimi netekimo sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

A. C. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad 2009 m. gegužės 31 d. kartu su savo žmona L. C. vartojo alkoholį. Be žmonos alkoholį vartojo apie savaitę laiko. Kaip sužalojo savo žmoną paaiškinti smulkiai negali, kadangi tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir neatsimena. Gali pasakyti, kad L. C. į akį galėjo trenkti ranka arba kokiu nors daiktu. Mano, kad koja spirti negalėjo, nes jo kojos yra nesveikos. Po žmonos sužalojimo prisimena, kad pamatė ją gulinčią ant grindų kambaryje, jos akis buvo kruvina. Suprato, kad L. galėjo išmušti akį. Tuomet nubėgo pas kaimyną Sigitą, gyvenantį 5 bute, ir šio paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Supratęs, ką padarė žmonai, norėjo nusižudyti. Paėmęs peilį, dūrė sau į krūtinę, tačiau pataikė į šonkaulius. Peilį atėmė kaimynas ar tai policijos pareigūnas. Visa tai įvyko dėl to, kad abu buvo neblaivūs, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. C. patvirtino savo parodymus vietoje, kur bute, Birutės g. 33-6, Vilniuje, manekeno pagalba nurodė aplinkybes, įvykusias 2009 m. gegužės 31 d., kaip, atgavęs sąmonę, pamatė ant grindų sužalotą žmoną, kaip jie išgėrinėjo ir įvyko žodinis konfliktas. Kokiu būdu ir kuo sužalojo žmoną pasakyti ir parodyti negali, nes neprisimena dėl apsvaigimo nuo alkoholio (b.l. 68-70).

Nukentėjusioji L. C., apklausta liudytoja, parodė, kad 2009 m. gegužės 31 d. apie 10.00-11.00 val. ji ruošė pusryčius. Vyras A. C. išėjo į parduotuvę nupirkti maisto produktų. Jam pasakiusi nupirkti butelį vyno. A. C. grįžo nupirkęs du butelius vyno. Susėdo ant lovų, tarp kurių stovi spintelė. Ant spintelės padėjo pagamintą maistą ir vyno butelį. Sėdėdami ant skirtingų lovų, valgė, išgėrinėjo atneštą vyną. Begeriant tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas. Kas vyko toliau, negali pasakyti, nes nieko neprisimena. Sąmonę atgavo vakare, gulėdama VšĮ Greitosios pagalbos ligoninėje. Operacijos metu jai buvo pašalinta akis.

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. C. parodė, kad įvykio metu sėdėjo ant lovos, o vyras A. vaikščiojo po kambarį priešais ją. Kadangi buvo išgėrę alkoholio, tarpusavyje pradėjo konfliktuoti. Kas įvyko konflikto metu, smulkiai ir detaliai papasakoti negali, kadangi prarado sąmonę. Atsigavo tik ligoninėje. Kuo tiksliai trenkė vyras, pasakyti negali, tačiau mano, jog šis galėjo spirti koja. A. C. dešinė koja nesveika, tačiau kairė – sveika ir stipri. Įvykio metu su A. C. gėrė vyną, kuris buvo plastikiniame butelyje, atrodo, pavadinimu „Klumpės“ (b.l. 17).

Dėl padaryto jai sužalojimo nukentėjusioji L. C. prašo priteisti 10.000 Lt turtinei ir 10.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji L. C. patvirtino savo parodymus vietoje, kur bute, Birutės g. 33-6, Vilniuje manekeno pagalba nurodė aplinkybes, įvykusias 2009 m. gegužės 31 d. 10.0-11.00 val., kaip ji konflikto metu sėdėjo ant lovos kambaryje, o vyras A. C. vaikščiojo priešais ją. Kas toliau įvyko, neprisimena ir parodyti negali (b.l. 18-20).

Liudytojas S. B. parodė, kad apie metus gyvena adresu Birutės g. 33-5, Vilniuje. Šalia jo, 6 bute, gyvena C. šeima. C. girtauja gana retai, tačiau, pradėjus gerti, visada susimuša. 2009 m. gegužės 31 d. apie 12.00 val. pas jį į butą pasibeldė A. C., kuris pasakė, kad susimušė su žmona ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Nuėjęs į pastarojo butą, pamatė kambaryje ant grindų gulinčią L. C., kurios veidas buvo kruvinas. Telefonu paskambino 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. A. C. ir jo žmona L. C. buvo gerokai išgėrę. A. C. pradėjo sakyti, kad nusižudys ir, paėmęs virtuvinį peilį, bandė durti sau į krūtinę. Nežymiai apdraskęs sau odą, A. C. išsigandęs metė peilį. Atvykę medikai kartu su policijos pareigūnais abu C. išvežė į ligoninę.

Liudytojas R. G. parodė, kad, 2009 m. gegužės 31 d. patruliuojant kartu su K. R., apie 11.47 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, jog Birutės g. 33-6, Vilniuje, šeimyninio konflikto metu buvo sužalota moteris. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitikusi kaimynė paaiškino, kad žinoma šeimynėlė sukonfliktavo, vėl susimušė ir vyras moteriai išmušė akį. Užėjęs į butą, kambaryje pamatė gulinčią ant grindų moterį L. C., kuriai buvo sužeista galva prie kairės akies. Moteris buvo neblaivi. Paklausus moters, kas atsitiko, ši atsakė, kad vyras jai trenkė. Su kuo trenkė, nepasakė. Bute taip pat buvo neblaivus vyras A. C., kuris paaiškino, kad išgertuvių metu tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, kurio metu trenkė žmonai per galvą. A. C. medikų klausinėjo, ar žmonos sveika akis, matėsi, kad labai pergyveno.

Iš liudytojos J. Č. teisiamojo posėdžio metu perskaitytų parodymų seka, kad ji dirba VšĮ Vilniaus m. Greitosios pagalbos stoties bendruomenės slaugytoja. 2009 m. gegužės 31 d. apie 11.37 val. gavo iškvietimą į Birutės g. 33-6, Vilniuje, kur sužalota moteris. Atvykusi minėtu adresu, kambaryje ant grindų pamatė gulinčią kraujuotu veidu moterį. Bute buvęs kaimynas paaiškino, jog vyras konflikto metu trenkė moteriai per veidą. Prieš tai vyras su žmona vartojo alkoholį. Moteris objektyviai sąmoninga, jaučiamas alkoholio kvapas, orientacija sulėtėjusi. Kairės akies srityje didelė kirstinė žaizda, prakirstas akies obuolys, kraujuoja. Moteris buvo pristatyta su diagnoze kirsta kairės akies žaizda, akies obuolio sužeidimu, galvos sumušimu į VšĮ traumpunktą. Moteris atsakinėjo į užduotus klausimus, sakė, kad, geriant alkoholį, ją sužeidė vyras. Kokiu būdu ją sužeidė vyras, moteris neatsiminė (b.l. 49-50).

2009-06-09 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra butas, esantis Birutės g. 33-6, Vilniuje. Butas yra medinio namo antrame aukšte. Patekus į butą, bendra tvarka nepažeista, grumtynių ar kitokių smurto pėdsakų nenustatyta (b.l. 8-14).

MRU TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2536/09(01) nurodoma, kad L. C. nustatyta kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės akies sumušimas, muštinė kiauryminė ragenos žaizda su vidinių terpių išvirtimu, kraujo susikaupimu kairės akies obuolyje, ko pasėkoje buvo pašalintas kairės akies obuolys, padaryti veikiant kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2009-05-31). Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl regėjimo kaire akimi netekimo bei kairės akies obuolio pašalinimo. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b.l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo A. C. kaltė yra įrodyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gegužės 31 d. apie 11.30 val. savo bute A. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su žmona L. C. metu smogė jai kumščiu į kairę akį, padarydamas akies sumušimą, muštinę kiauryminę ragenos žaizdą su vidiniu terpių išvirtimu, kraujo susikaupimu kairiajame akies obuolyje, ko pasėkoje buvo pašalintas kairės akies obuolys ir dėl regėjimo kaire akimi netekimo sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis A. C. prisipažino trenkęs žmonai per akį, tačiau dėl apsvaigimo nuo alkoholio negalėjo smulkiai paaiškinti, kaip sužalojo žmoną, galėjo trenkti ranka arba kokiu nors daiktu. Nukentėjusioji L. C. patvirtino, kad ją sužalojo vyras A. C.. Begeriant alkoholį, tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, kas įvyko toliau negali pasakyti, kadangi nieko neprisimena. Bute buvo tik jiedu su vyru.

Liudytojas S. B. – C. kaimynas parodė, kad po įvykio į jo butą pasibeldė A. C. ir pasakė, kad susimušė su žmona, prašė iškviesti greitąją pagalbą.

Liudytojas R. G. – policijos pareigūnas parodė, kad, atvykęs į įvykio vietą, užėjęs į butą, jame ant grindų pamatė gulinčią L. C., jai buvo sužeista galva prie kairės akies. Moteris buvo neblaivi, paklausus, kas atsitiko, ji pasakė, kad jai trenkė vyras.

Iš liudytojos J. Č. perskaitytų teisiamojo posėdžio metu parodymų seka, kad L. C. buvo pristatyta į ligoninę su diagnoze: kirsta kairės akies žaizda, akies obuolio sužeidimu, galvos sumušimu. L. C. atsakinėjo į medikų užduotus klausimus, sakė, kad, begeriant su vyru alkoholį, pastarasis ją konflikto metu sužeidė, kokiu būdu – neatsiminė.

Specialisto išvadoje Nr. G 2536/09(01) nurodyta, kad L. C. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl regėjimo kaire akimi netekimo, kairės akies obuolio pašalinimo. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu.

Kaltinamasis A. C. savo veiksmais tyčia sužalojo L. C.. Tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. A. C. nusikalstama veika savo sudėtimi pagal sunkumo laipsnį kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2d. 3 p. jis sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – žmonai.

A. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką bei savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamos veikos darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Kartu atsižvelgiama į ir į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę būtų neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Skiriant bausmę A. C., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo sunkumą, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

A. C. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 p.) – nukentėjusioji L. C. neteko regėjimo kairiąja akimi. Jis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, garbingo amžiaus, 2002 m. jam nustatyta II invalidumo grupė neterminuotai dėl bendros ligos – lėtinio fistuliozinio dešiniojo kelio sąnario osteomielito, dešiniojo kelio sąnario ankilozės, dešiniojo klubo potrauminės artrozės, pagal šį susirgimą jis atitinka 35% darbingumo lygiui, su L. C. gyvena santuokoje 23 metus, turi dvi dukras iš pirmos santuokos. Viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro duomenimis A. C. gydytas 1975 m., 1980 m. ir 1992 m. dėl lėtinio alkoholizmo, II stadija.

LR BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų. Taikyti A. C. atžvilgiu BK 62 str. nuostatas nėra teisinio pagrindo, nesant visų šiame straipsnyje numatytų sąlygų. Atsižvelgiant į A. C. asmenybę, sveikatos būklę, dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nukentėjusiosios palankią poziciją jo atžvilgiu, jam parenkama minimali, sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmė.

LR BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pagal LR BPK 113 str. civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal LR BPK nuostatas. Kai, nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. C. ikiteisminio tyrimo metu pareikštą 20.000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 10.000 Lt. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. Nukentėjusioji L. C. dėl jai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo – akies netekimo patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, skausmingus išgyvenimus, didelius nepatogumus – ateityje jos laukia akies protezavimas, lankymosi policijoje, prokuratūroje, teisme metu buvo priversta iš naujo prisiminti ir aiškinti bylos aplinkybes, jausti nuolatinį stresą, emocinę depresiją, kas neigiamai paveikė jos dvasinę, emocinę būseną ir, be abejonių, turės įtakos gyvenimo kokybei ateityje. Įvertinus padarinius, nukentėjusiosios L. C. civilinis ieškinys dėl 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į jos pensijos dydį – 272 Lt, tenkintinas visiškai. Ši suma priteistina iš kaltininko A. C..

L. C. civilinis ieškinys dėl 10.000 Lt turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais dokumentais, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos BPK 297 str., 298 str., 303-305 str. str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendė:

A. C. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyti nuo sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. C. suimti ir nukreipti laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Priteisti iš A. C. L. C. naudai 10.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.