- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- eI-2007-644/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- A. D. N., D. D., A. D.
- Advokatai
- Jurga Šakienė
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovams A. D. N., D. D., A. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašė priteisti iš atsakovų D. D. ir A. D. už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-02-28 pareiškėjo naudai 51,67 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir iš atsakovės A. D. N. už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2014-12-31 – 25,84 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims bei 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 - Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės). Nuostatai bei Taisyklės viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.uabtratc.lt. Vadovaujantis LR Rinkliavų įstatymo 13 str., šie aktai yra norminiai administraciniai aktai. Pareiškėjas yra atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.). Nuostatų 4 p. apibrėžia, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą — tai Jurbarko rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Atsakovė A. D. N. nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybėje, kurį nuo 2013-02-27 jai padovanojo atsakovai D. D. ir A. D., taigi atsakovams kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagrindo atsakovams atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Jurbarko rajono savivaldybės taryba atsakovų atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovų yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Jurbarko rajono savivaldybės Taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims bei 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 - Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės). Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Pagal Nuostatų 31-33 p. pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoti sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikti jas mokėtojams. Metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 p.). Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.).
Bylos duomenys, t.y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad atsakovė A. D. N. nuo 2013-02-27 nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (gyvenamoji paskirtis) Jurbarko rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jai padovanojo atsakovai D. D. ir A. D. (2013-02-27 dovanojimo sutartis Nr. VL-536). Taigi, pagal Nuostatų 5 punktą atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad atsakovai nemokėjo jiems priskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimai.
Pareiškėjas prašo iš atsakovų D. D. ir A. D. už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-02-28 priteisti 51,67 Eur, o iš atsakovės A. D. N. už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2014-12-31 – 25,84 Eur, tačiau iš pareiškėjo į bylą pateiktų 2015-11-10 pažymų apie vietinės rinkliavos skolą bei mokėjimo pranešimų matyti, kad pareiškėjo skunde nurodytos reikalaujamos priteisti sumos yra paskaičiuotos neteisingai. Pažymėtina, kad teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pagrįsti iš atsakovų reikalaujamų priteisti sumų apskaičiavimą, tačiau pareiškėjas įpareigojimo neįvykdė.
Remiantis į bylą pateiktais vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais, atsakovams buvo nustatyta mokėti 8,11 Lt/mėn (2,35 Eur/mėn) vietinės rinkliavos, todėl nurodytų aplinkybių pagrindu, iš atsakovų D. D. ir A. D. pareiškėjo reikalaujama priteisti 51,67 Eur suma už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-02-28 mažinta, priteisiant pareiškėjui 25,84 Eur ((8,11 × 11)/3,45) vietinės rinkliavos mokesčio.
Pareiškėjas reikalauja iš atsakovės A. D. N. už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2014-12-31 priteisti 25,84 Eur, tačiau bylos duomenys, t.y. nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovė nuosavybę yra įgijusi nuo 2013-02-27. Remiantis pareiškėjo į bylą pateiktais vietinės rinkliavos pranešimais, 2015-11-10 pažyma apie vietinės rinkliavos skolą, atsakovė A. D. N. už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2014-12-31 nėra sumokėjusi pareiškėjui 51,67 Eur ((8,11x22)/3,45), tačiau pareiškėjas reikalauja priteisti iš atsakovės 25,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismas negali išeiti už pareiškėjo reikalavimo ribų, nurodytų aplinkybių pagrindu, iš atsakovės A. D. N. už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2014-12-31 priteistina 25,84 Eur nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų 28,96 Eur dydžio su skundo surašymu ir pateikimu teismui susijusias išlaidas. Nurodo, jog dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo naudojasi skolų išieškojimo įmonės UAB „Juris LT“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 28,96 Eur.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Toks dydis yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau - Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini už advokato teisines paslaugas užmokesčio dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Iš pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. prašymo „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“, 2014 m. rugsėjo 2 d. atstovavimo sutarties ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovavo advokatė Jurga Šakienė. Į bylą pateikta 2015 m. lapkričio 4 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1127 bei 2015 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ už dokumentų paruošimą teismui UAB „Juris LT“ sumokėjo 28,96 Eur. Atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir laikytinos protingomis bei pagrįstomis (ABTĮ 57 str.).
Tačiau teismas pažymi, jog 28,96 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, galėtų būti priteista, jeigu pareiškėjo skundas būtų buvęs patenkintas visiškai. Konkrečiu atveju pareiškėjas buvo pareiškęs du reikalavimus, iš kurių vieną reikalavimą teismas tenkino iš dalies. Atsižvelgiant į tai, priteistinų išlaidų suma atitinkamai mažintina iki 75 procentų maksimaliai priteistinos sumos, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,75 ir pareiškėjui iš atsakovų priteistina 21,72 Eur (28,96 x 0,75) išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 45 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. D. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 25,84 Eur (dvidešimt penkis Eur 84 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti solidariai iš atsakovų D. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 25,84 Eur (dvidešimt penkis Eur 84 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. D. N., D. D. ir A. D. pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 21,72 Eur (dvidešimt vieną Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.