- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- I-5002-643/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07903-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. patikslintą skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 27–29, 60–63), prašydama: 1) atnaujinti 3 metų praleistą terminą skundui dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti; 2) panaikinti 2013-10-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Fondo valdyba) sprendimą Nr. (6.5)I-6436 bei 2013-11-11 Fondo valdybos sprendimą Nr. (6.5)I-7508 ir įpareigoti Fondo valdybą pareiškėjos 2013-09-26 skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo išnagrinėti iš esmės.
Pareiškėja nurodo, kad suėjus senatvės pensijos amžiui, Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimu jai buvo paskirta senatvės pensija iki gyvos galvos. Kadangi ji užsiėmė individualia veikla, todėl Fondo valdybos Kauno skyrius, atsižvelgdamas į jos gaunamas draudžiamąsias pajamas ir vadovaudamasis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), nuo 2010-01-01 perskaičiavo ir sumažino jos gaunamą senatvės pensiją. Pareiškėjos teigimu, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidarė 9714,29 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoka. Paaiškino, kad 2013-08-16 su prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių dėl neišmokėtos senatvės pensijos išmokėjimo, tačiau teritorinis Fondo valdybos skyrius 2013-09-11 sprendimu Nr. (10.1)-62833 jos prašymo netenkino. Nesutikdama su priimtu sprendimu, pareiškėja 2013-09-26 kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama panaikinti teritorinio skyriaus sprendimo dalį, kuria atsisakyta išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką ir įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti ją. Fondo valdyba 2013-10-02 sprendimu Nr. (6.5)I-6436 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, kaip praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nurodytą 3 metų apskundimo terminą. Pareiškėjai paprašius Fondo valdybos atnaujinti praleistą terminą ir pateikus tai pagrindžiančius įrodymus, ji 2013-11-11 sprendimu atsisakė terminą atnaujinti, nepripažindama pareiškėjos nurodytas priežastis svarbiomis termino atnaujinimui. Pareiškėjos nuomone, ginčijami Fondo valdybos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., nuosavybės neliečiamumo principu, Konstitucinio Tesimos 2003-07-04, 2010-04-20 ir 2012-02-06 nutarimais.
Pareiškėja V. K. prašymą atnaujinti praleistą 3 metų terminą grindžia dėl sunkios savo sveikatos būklės.
Atsiliepimas
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 33–36) nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d nuostatas pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja, atsakovės teigimu, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėja su prašymu dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo ir teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo į Fondo valdybą kreipėsi 2013-09-26. Taigi, atsakovės nuomone, pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatyme45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2013-10-02 sprendimu Nr. (6.5)1-6436, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, pareiškėjos 2013-09-26 skundo dalį dėl pensijos išmokėjimo nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad iki 2013-10-18 pateikusi įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2013-10-23 prašymą atnaujinti terminą, 2013-11-11 sprendimu nusprendė, jog pareiškėja neįrodė, kad terminą ji praleido dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl termino neatnaujino bei pareiškėjos 2013-09-26 skundo nenagrinėjo. Atsakovė savo poziciją gina remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013-10-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-849/2013 ir k. Atsakovės teigimu, jos priimti sprendimai, t.y. 2013-10-02 sprendimas Nr. (6.5)1-6436 ir 2013-11-11 sprendimas Nr. (6.5)I-7508 yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 str. 1 d., Taisyklių 31 p. nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, todėl naikinti jų nėra pagrindo.
Pareiškėja, atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jie buvo informuoti tinkamai (b. l. 67). Patikslintame skunde ir atsiliepime į skundą yra pateikti pareiškėjos ir atsakovės prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (b. l. 36, 61). Administracinė byla išnagrinėta bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas skundas tenkintinas.
2013-09-11 Fondo valdybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos V. K. 2013-08-29 prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo, sprendimu Nr. (10.1)S-62833, jo netenkino (b. l. 7–8).
2013-09-30 Fondo valdyboje buvo gautas pareiškėjos 2013-09-26 skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo dalį, kuria atsisakyta išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką ir įpareigoti teritorinį skyrių išmokėti ją (b. l. 37–38).
2013-10-02 Fondo valdyba sprendimu Nr. (6.5) I-6436 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-09-26 skundą, kaip praleidus iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą. Fondo valdyba išaiškino pareiškėjai teisę iki 2013-10-18 pateikti įrodymus ir prašymą atnaujinti terminą (b. l. 9–10).
2013-11-04 Fondo valdyboje buvo gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti bei pridėti išrašai iš medicinini dokumentų apie sunkią jos sveikatą (b. l. 41–44).
2013-11-11 Fondo valdyba sprendimu Nr. (6.5)I-7508, atsisakė atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimui apskųsti ir pareiškėjos 2013-09-26 skundo nenagrinėjo (b. l. 10).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo valdybos 2013-10-02 sprendimo Nr. (6.5) I-6436 ir 2013-11-11 sprendimo Nr. (6.5)I-7508 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėjos 2013-09-26 skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo išnagrinėti iš esmės. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikintai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės).
Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 p. buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti.
Apibendrinant išdėstytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad visų pirma, ginčams dėl pensijų skyrimo ir mokėjimo nagrinėti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėtina, jog būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-782/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2017/2013, 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-89/2014 ir kt.). Antra, Fondo valdyba, gavusi skundą dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ar kitų įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais, tik Taisyklių 25-32 punktuose numatytais atvejais gali nenagrinėti skundo iš esmės.
Minėta, kad pareiškėja V. K. su 2013-08-29 prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Fondo valdybos Kauno skyrius 2013-09-11 sprendimu Nr. (10.1)S-62833 nurodė pareiškėjai, jog neturi teisinio pagrindo išmokėti pensijos dalies (b. l. 7–8), o pareiškėjai apskundus šį teritorinio skyriaus sprendimą, Fondo valdyba – 2013-10-02 sprendimu Nr. (6.5) I-6436 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-09-26 skundą, kaip praleidus iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą (b. l. 9). Pažymėtina, jog Fondo valdybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, kuriame nurodyta, kad, jei skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Fondo valdybos 2013-10-02 sprendime Nr. (6.5) I-6436 yra nurodyta, kad pareiškėjai iki 2013-10-18 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjai 2013-10-23 prašymu (b. l. 41–44), paprašius atnaujinti skundo dėl neišmokėtos pensijos dalies padavimo terminą, Fondo valdyba 2013-11-11 sprendimu Nr. (6.5)I-7508 atsisakė atnaujinti praleistą terminą pensiją ir pareiškėjos 2013-09-26 skundo nenagrinėjo (b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašo teismo atnaujinti šį praleistą terminą kreiptis į Fondo valdybą su skundu dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada jog pareiškėja nepasinaudojo privaloma įstatyme nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ginčijamas 2013-10-02 Fondo valdybos sprendimas Nr. (6.5) I-6436 – atsisakymas nagrinėti pareiškėjos skundą dėl senatvės pensijos išmokėjimo, nelaikytinas šios įstaigos priimtu sprendimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d. prasme, t.y. Fondo valdyba nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo iš esmės. Teismo vertinimu, Fondo valdyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir duoti atsakymą pareiškėjai, kuriame būtų išreikšta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos valia dėl keliamo ginčo, t.y. pensijos nepriemokos išmokėjimo.
Taisyklių 1 p., 20 p. nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 p.).
Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Fondo valdyba turėjo nustatyti terminą pareiškėjai, per kurį ši galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tokiu atveju, kai per nustatytą terminą priežastys nepagrindžiamos, Fondo valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjos skundo nenagrinėti iš esmės. Todėl skundžiamas 2013-10-02 Fondo valdybos sprendimas Nr. (6.5) I-6436, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2013 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo, motyvuojant tuo, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, buvo priimtas neatlikus Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 20 p. ir 31 p. nustatytos procedūros, todėl ginčijamas sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad terminų atnaujinimo institutas yra sietinas su individualių, t. y. susijusių tik su prašančiu atnaujinti terminą asmeniu, jų (terminų) praleidimo priežasčių aiškinimu jų svarbumo aspektu. Tai reiškia, kad sprendžiant pensijų nurodytų bei praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos (o ne atsiradusių po šio termino pasibaigimo) aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido teisės akto nustatytą terminą, tyrimas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-05 nutartis adm. b.Nr. A5-1138/2006 ir kt.).
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (LVAT 2012-03-16 nutartis Nr. AS858-187/2012, 2012-03-02 nutartis Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. LVAT ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją.
Vertinant pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumą pažymėtina, kad vadovaujantis Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01, 45 str. 1 d., valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 11 p. nustatyta, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.
Taigi, iš minėto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad visais atvejais pensijų mokėjimo klausimai turėtų būti išsprendžiami sprendimais, t. y. viešojo administravimo aktais, kurie pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, pačiame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d., individualus administracinis aktas turi būti įteiktas asmeniui, kurio teisėms ir pareigoms šis aktas turi tiesioginį poveikį.
Iš byloje esančių įrodymų bei ginčo šalių išreikštos pozicijos matyti, kad dėl pareiškėjai V. K. dėl paskirtos pensijos perskaičiavimo Fondo valdybos Kauno skyrius jokio sprendimo nepriėmė, o pensiją perskaičiavo, kaip nurodo atsakovė, valiniu aktu, tiesiogiai taikydamas atitinkamas Laikinojo įstatymo nuostatas. Todėl pripažintina, kad ši aplinkybė, t. y. tai, jog pareiškėjai paskirtos pensijos perskaičiavimo klausimas buvo išspręstas ne Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas atitinkančiu sprendimu, o valiniu aktu, objektyviai apribojo pareiškėjos, gavusios pirmą sumažintą pensiją, galimybes suvokti apie savo teisių pažeidimą, teisines ginčo dėl neišmokėtos pensijos dalies inicijavimo prielaidas, kreipimosi su atitinkamu skundu realizavimo tvarką. Tokią išvadą patvirtiną ir tai, jog pareiškėja dėl neišmokėtos pensijos dalies kreipėsi ne į Fondo valdybą, o į Fondo valdybos Kauno skyrių, t. y. savo teisių gynybą realizavo netinkamai. Tai pat pažymėtina ir tai, kad teisių dėl pensijos nepriemokos priteisimo realizavimo tvarka buvo išaiškinta tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-13 nutartimi (adm. b. Nr. AS520-789/2013). Taigi, pareiškėjos keliamas ginčas negali būti vertinamas nesudėtingas teisės aiškinimo ir taikymo prasme.
Be to, iš byloje esančių pareiškėjos V. K. sveikatos istorijos išrašų (b. l. 12–18) matyti, kad ji sunkiai serga įvairiomis ligomis (cukralige nuo 2004 m., stuburo ostochodroze nuo 1995 m., vėžiu nuo 2011 m., nuolat lankosi pas gydytojus, specialistus, guli ligoninėse, ne kartą buvo operuota.
Teismas, įvertinęs pareiškėjos V. K. prašyme atnaujinti terminą nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į jų visumą, į pažeistos teisinės vertybės svarbą, ginčo santykių socialinį jautrumą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas užtikrinti pareiškėjos teisę į pažeistų teisių gynybą, sprendžia, jog pareiškėjos sunki sveikatos būklė yra objektyvi, nuo pareiškėjos valios nepriklausanti aplinkybė, sutrukdžiusi jai laiku kreiptis į Fondo valdybą dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo. Todėl pareiškėjos nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis ir 3 metų terminas kreiptis į Fondo valdybą su skundu dėl pensijos išmokėjimo atnaujintinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų aiškinimas ir taikymas yra sudėtingas, o teisminė praktika ginčo klausimais buvo suformuota LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos tik 2013-11-13 nutartimi. Atsižvelgiant į išdėstytą, Fondo valdybos 2013-11-11 sprendimas Nr. (6.5)I-7508, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti pareiškėjai terminą, naikintinas kaip nepagrįstas ir Fondo valdyba įpareigotina pareiškėjo 2014-09-26 skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo išnagrinėti iš esmės iš naujo, atsižvelgiant į pareiškėjai atnaujintą 3 metų kreipimosi terminą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjos patikslintas skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjos V. K. patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti 2013-10-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą Nr. (6.5)I-6436, panaikinti 2013-11-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą Nr. (6.5)I-7508.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos V. K. 2013-09-26 skundą iš esmės, atsižvelgiant į pareiškėjai atnaujintą 3 metų kreipimosi terminą, bei priimti vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d. nurodytų sprendimų.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.