Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turtinis individualią veiklą, susijusią (duomenys neskelbtini), tačiau jos nevykdo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2024 m. sausio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba), būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymuisi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) 2024 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

3) 2025 m. sausio 8 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs);

kaltinamas, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

2024 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta apžiūrima 2024 m. rugpjūčio 17 d. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas gyvenamasis namas. Prie namo yra priestatas. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (t. 1, b. l.21-24).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį, t. y. konstatuoti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmais, yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos bei suprato daromų veiksmų su jomis pavojingumo pobūdį ir to kryptingai siekė.

Nagrinėjamoje byloje visi prieš tai aptarti duomenys gauti, laikantis įstatymo reikalavimų, jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais. Šių ištirtų įrodymų visuma nuosekliai pagrindžia kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, nėra, t. y. kaltinamasis R. M. neginčija fakto, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis policijos pareigūnai jo dėvimų šortų kišenėje rado popierinį lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis - kanapėmis (antžeminėmis dalimis). Vis dėlto, kaltinamasis nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu neigė, žinojęs, jog jo dėvimame drabužyje yra ši narkotinė medžiaga, ir nurodė aplinkybes apie neseniai įsigytą šį drabužį iš turgaus prekeivio. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-1073/2018).

Teismas, pripažindamas kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, remiasi byloje esančia teismo ištirtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju teismas, visų pirma, byloje apklaustų liudytojais abiejų policijos pareigūnų A. M. ir K. M. parodymais, kurie dėl esminių kaltinime nurodytų aplinkybių, yra nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu ir atitinka kitą byloje esančią medžiagą, t. y. liudytojai ne tik nuosekliai patvirtinto objektyviuosius kaltinamajam R. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius, susijusius su tuo, kad kaltinamojo dėvimų šortų galinėje išorinėje kišenėje buvo rastas popieriaus lankstinukas, kurioje buvo augalinės kilmės medžiaga, bet ir nurodė kitas reikšmingas aplinkybes, kurios padeda spręsti apie paties kaltinamojo tyčios buvimą: liudytojai nuosekliai patvirtino apie įtartiną kaltinamojo elgesį prieš dalinės asmens apžiūros atlikimą (kaltinamasis buvo sutrikęs, slėpė rankas, vengė akių kontakto, vaikščiojo neramiai, buvo sutrikusi jo kalba, visą laiką stovėjo priekiu ir vengė atsisukti nugarą), iš kurio galima buvo spręsti, kad kaltinamasis kažką slepia nuo policijos pareigūnų, o po šio veiksmo atlikimo, radus narkotines medžiagas, kaltinamojo reakcija į tai buvo rami ir jis nebuvo nustebęs dėl to, kas neatitinka paties kaltinamojo paaiškinimų, kad jis buvo nustebęs ir liko šoke tuo metu. Taip pat liudytojai nurodė ir kaltinamojo pirminius paaiškinimus jiems apie galimą narkotinių medžiagų atsiradimą pas kaltinamąjį apie neseniai įsigytą šį drabužį iš turgaus prekeivio, o tiksliau šias aplinkybes paliudijo liudytojas K. M., kuris patvirtino kaltinamojo teiginį, kad tą pačią dieną jis buvo įsigijęs dėvimus šortus iš Pasvalio turgaus „labdaryno“, o tai neatitinka paties kaltinamojo nurodytą vėlesnę versiją apie 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsigytą šį drabužį iš asmenų (duomenys neskelbtini) kaime. Be to, visas šias policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes nuosekliai patvirtina ir byloje esantis vyr. patrulio A. M. kūno vaizdo kameros užfiksuotas vaizdo įrašas „PSS-20240817-213859UTC+0300.mp4" ir jo apžiūros rezultatai, užfiksuoti 2024 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole, iš kurio galima ne tik matyti objektyviuosius inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius, susijusius su tuo, kad kaltinamojo dėvimų šortų galinėje išorinėje kišenėje buvo rastas popieriaus lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga, bet ir užfiksuotas pirminė policijos pareigūnams nurodyta kaltinamojo versija dėl narkotinių medžiagų atsiradimo pas jį, nurodant būtent: „aš šiandien Pasvaly labdaryne pirkau tuos bridžus ir nepasitikrinau jokių kišenių", kas patvirtina liudytojo K. M. parodymus ir tai vėl neatitinka paties kaltinamojo nurodytą vėlesnę versiją apie 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsigytą šį drabužį iš asmenų (duomenys neskelbtini) kaime. Be to, ir objektyvius kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymius dar patvirtina ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. IBPS-V- 2770332-24, kurioje nurodyta, kad žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga, suvyniota į baltos spalvos popieriaus skiautę, 2024 m. rugpjūčio 17 d. rasta R. M. šortų kišenėje, yra būtent narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,312 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,7 proc. (t. 1, b. l. 83-87).

Be to, byloje yra ir netiesioginių bylos įrodymų, kurie pagrindžia kaltinamojo R. M. kaltę padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Nagrinėjamoje byloje tokiais netiesioginiais įrodymais laikytina VšĮ „Pasvalio ligoninės" 2024 m. rugpjūčio 18 d. raštas, iš kurio matyti, kad kaltinamojo atliktame 2024 m. rugpjūčio 18 d., 00:30 šlapimo tyrime buvo rasta marihuanos (t. 1, b. l. 43), t. y. tos pačios rūšies narkotinės medžiagos pėdsakų, kaip ir jo dėvimų šortų kišenėje rasta narkotinė medžiaga. Taip pat ir 2025 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti kaltinamojo susirašinėjimai per „Snapchat“ su vartotojais „(duomenys neskelbtini) " ((duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini) "((duomenys neskelbtini)), kuriuose kalbama apie galimai narkotines medžiagas, jų gavimą, yra nuotraukų, vaizdo įrašų su galimai narkotinėmis medžiagomis, jų vartojimu (t. 1, b. l. 118-23). Be to, ir iš byloje esančių duomenų apie kaltinamąjį matyti, kad jis anksčiau 3 kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su draudžiamų medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo (t. 1, b. l. 146-178), taip pat teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Visi šie duomenys nuosekliai pagrindžia, kad kaltinamojo disponavimas narkotinėmis medžiagomis šioje byloje nėra atsitiktinė situacija, o nuosekli jo netinkamo gyvenimo būdo, susijusio su narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimu, pasekmė. Tokie netiesioginiai įrodymai, juos sujungus į nuoseklią ir logišką grandinę su tiesioginiais įrodymais, tik sustiprina minėtas teismo išvadas apie kaltinamojo R. M. kaltės padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką buvimą nagrinėjamoje byloje. Dėl to, teismas visais prieš tai aptartais įrodymais remiasi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo R. M. atžvilgiu, ir būtent visų nurodytų bylos įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis suvokė, kad disponuoja draudžiamomis medžiagomis, nurodytomis kaltinime, suprato savo veiksmų neteisėtumą bei norėjo taip veikti.

Tuo tarpu paties kaltinamojo R. M. parodymus, kaip jau matyti iš prieš tai pateiktų įrodymų vertinimo, teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra svarus pagrindas abejoti jo parodymų patikimumu ir teisingumu, juose esant nemažai prieštaravimų, neaiškumų ir neatitikimų kitai bylos medžiagai. Teismas dar kartą kreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis kėlė skirtingas versijas dėl narkotinių medžiagų atsiradimo jo dėvimų šortų užkalinėję kišenėje, kai pirminiuose paaiškinimuose policijos pareigūnams jis nurodė tiek galimą šio drabužio įsigijimo datą, tiek ir vietą, kurios skyrėsi nuo vėlesnių parodymų. Be to, ir tokia kaltinamojo nurodyta aplinkybių versija kelia papildomų abejonių dėl jos tikrumo, kadangi joje yra nemažai neaiškumų: aptariamą drabužį jis įsigijo iš dėvėtų drabužių turgavietės, tačiau įsigijęs jų neplovė ir nedezinfekavo, narkotinės medžiagos buvo rastos jo jau dėvimuose šortuose, bet ilgesnį laiką nešiojant juos, nepajuto net ir sėdint užpakalinėje kišenėje esančio lankstinuko su narkotine medžiaga. Taip pat pats sau prieštaraudamas, kaltinamasis teismui neigė, kad jis vartoja narkotines medžiagas, nors tai paneigia taip pat prieš tai aptarti netiesioginiai įrodymai ir duomenys apie jo administracinius nusižengimus. Galiausiai, neįtikinami kaltinamojo paaiškinimai, kad jis pats buvo šoke dėl pas jį rastų narkotinių medžiagų, kad jei būtų radęs tokias medžiagas - būtų pats pranešęs policijai, nes tai neatitinka prieš tai aptartų netiesioginių bylos įrodymų bei liudytojų parodymų apie jo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu. Dėl to, teismo vertinimu, kaltinamojo parodymuose yra pakankamai aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl tokių parodymų teisingumo ir patikimumo, todėl kaltinamojo parodymais teismas vadovaujasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

Taigi, teismas, remdamasis prieš tai išdėstytais įrodymais ir jų vertinimo argumentais, konstatuoja, kad kaltinamasis R. M. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, jo atlikti veiksmai atitinka šios veikos sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant kaltinamojo R. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam skirtinos bausmės rūšį ir dydį už jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas vertina tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskirtina baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Kaltinamojo atžvilgiu nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas vertina ir kaltinamojo R. M. asmenybę apibrėžiančius bylos duomenis, t. y. nors kaltinamasis teisiamas jau ketvirtą kartą ir jau antrą kartą – už analogiško baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau nagrinėjamą baudžiamąjį nusižengimą padarė, tuo metu turėdamas tik vieną galiojantį teistumą už turtinio pobūdžio nusikaltimą, o vaisai kitokio pobūdžio nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė, atlikdamas teismo jam skirtą laisvės apribojimo bausmę, ir tik po šios veikos padarymo buvo priimti jo atžvilgiu dar du apkaltinamieji teismo procesiniai sprendimai, paskiriant jam taip pat laisvės apribojimo bausmes. Tai pagrindžia, kad kaltinamasis R. M. kritiškai nevertina savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti. Be to, kaltinamasis R. M. sistemingai baudžiamas ir administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, įskaitant ir nusižengimus, susijusius su draudžiamų medžiagų vartojimu, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 18-23), taip pat šiuo metu faktiškai individualios veiklos nevykdantis. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, tačiau yra duomenų, kad jis registruotas psichiatrinio gydymo įskaitoje, t. y. VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, diagnozė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. spalio 2 d. gydėsi VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriuje, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 189, 194), bet nėra duomenų, kad ši aplinkybė būtų turėjusi įtakos nagrinėjamai nusikalstamai veikai daryti. Visos prieš tai aptartos aplinkybės apie kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir patį kaltinamąjį leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo netinkamo elgesio nedaro, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, tačiau, kaip jau minėta, teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu turėjo tik vieną galiojantį teistumą už turtinio pobūdžio nusikaltimą, padaryta nagrinėjama nusikalstama veika yra visiškai kitokio pobūdžio ir laikytina mažesnio pavojingumo nei ankstesnė veika, o po šios nagrinėjamos veikos padarymo priimti jo atžvilgiu dar du apkaltinamieji teismo procesiniai sprendimai, paskiriant kaltinamajam taip pat laisvės apribojimo bausmes, įskaitant dar net ir sunkesnę veiką nei nagrinėjama veika. Remiantis tuo, teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad laisvės apribojimo bausmė kaltinamajam būtų neefektyvi priemonė bausmės tikslams pasiekti. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam R. M. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežtesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą, kurio trukmė parinktina artima vidutinei šios bausmės trukmei (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme teismas kaltinamajam skiria ir intensyvią priežiūrą jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, 2) laikytis nustatytos dienotvarkės: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, mokslu (BK 48 straipsnio 3 dalis). Taip pat, įvertinus prieš tai aptartus bylos duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką ir patį kaltinamąjį, jam skiriami šie įpareigojimai ir draudimas: 1) įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 2) įpareigojimas visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) draudimas visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Taigi, būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė su intensyvia priežiūra bei konkrečiais įpareigojimais ir draudimu pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis R. M. padarė prieš Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. sausio 8 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimą ir šiuo teismo procesiniu sprendimu paskirta galutinė subendrinta bausmė dar nėra atlikta. Atsižvelgiant į tai, BK 63 straipsnio 1, 2, 7 ir 9 dalyse numatytais pagrindais šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su ankstesniu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, kadangi ankstesniu baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta maksimali laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu paliekant šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtą intensyvią priežiūrą ir konkrečius įpareigojimus bei draudimą. Į galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitytina kaltinamojo atlikta bausmės dalis pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. sausio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą su jame nurodytais įskaitymais bei, vadovaujantis BK 66 straipsniu – laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d., 21.50 val. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d., 14.34 val. (1 para) (t. 2, b. l. 80-87).

Kaltinamajam R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 18 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 91-94), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį – 32,17 Eur. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turi būti priteisiamos iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau teismas atsižvelgia į jau prieš tai aptartą sunkią kaltinamojo R. M. turtinę padėtį, t. y. jis nedirbantis, šiuo metu turi individualią veiklą, kurios nevykdo, byloje nėra duomenų apie jo turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas, todėl teismas priima sprendimą šių proceso išlaidų nepriteisti iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu:

1) 0,175 g. kanapių antžeminės dalys, supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį ir saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Liepyno g. 7, Vilnius; toliau – Skyrius) (t. 1, b. l. 88-89) – sunaikintinos, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta, nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

2) po tyrimo grąžinti daiktai: vatos tamponas spec. konteineryje bei objektų pakuotės (du vokai), kurie perduoti saugoti Skyriui (t. 1, b. l. 92-93) - sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

3) skaitmeninė laikmena su informacija iš R. M. telefono - 1 vnt. USB raktas prie bylos – paliktina toliau saugoti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Kartu su bausme R. M. skirti intensyvią priežiūrą jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti; 2) laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 5 dalimis, R. M. skirti šiuos įpareigojimus ir draudimą: 1) įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 2) įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) draudimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 1, 2, 7 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme ir R. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti; 2) laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 3 dalis), taip pat skiriant šiuos įpareigojimus ir draudimą: 1) įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 2) įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) draudimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, R. M. į paskirtą bausmę įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. sausio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą su jame nurodytais įskaitymais bei, vadovaujantis BK 66 straipsniu – šioje byloje laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d., 21.50 val. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d., 14.34 val. (1 parą), prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti, kad jeigu vengiama atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis).

R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu:

1) 0,175 g. kanapių antžemines dalis, supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotas saugoti Skyriui – sunaikinti, kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta, nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

2) vatos tamponą spec. konteineryje bei objektų pakuotes (du vokus), kurie perduoti saugoti Skyriui – sunaikinti, kaip menkaverčius daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

3) skaitmeninę laikmeną su informacija iš R. M. telefono - 1 vnt. USB raktą, saugomą byloje – palikti toliau saugoti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.