Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2023-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-991-800/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-11-27
Bylos Nr.
e1-991-800/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-991-800/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42094-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.1.9.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 27 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2023 m. spalio 31 d. apie 17.00 val. gyvenamojo namo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini)konflikto metu tyčia sudavė savo sugyventinei J. J. iki 10 smūgių diržu ir iki 10 smūgių ranka į sėdmenų sritį, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis A. S. 2023 m. lapkričio 1 d. apie 17 val. 30 min. gyvenamojo namo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,11 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia konflikto metu sudavė savo sugyventinei J. J. iki 10 smūgių ranka į sėdmenų sritį, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paaiškino, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine J. J. apie 7 metus. Gyvendami kartu jie bendrai rūpinasi buitimi, dažniausiai ji moka mokesčius, o jis atlieka kitus buities darbus, skaldo malkas, kūrena pečių ir kt. Jie bendrų vaikų neturi, gyvena tik dviese. 2023 m. spalio 30 d. jis savo sugyventinei surado darbininkus, kurie galėtų padaryti namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalinę apdailą. Darbininkai darbus baigė 2023 m. spalio 31 d. po pietų. Už atliktus darbus darbininkams atsiskaitė jo sugyventinė. Jis prašė, kad ji nepirktų darbininkams alkoholio, tačiau ji nepaklausė ir darbininkams nupirko likerio. Jis labai supyko dėl to, kad ši už jų bendrus pinigus darbininkams nupirko alkoholio. Tikslaus laiko nepamena, konflikto metu jis miegamajame kambaryje rankos delnu gal keturis kartus sudavė sugyventinei į sėdmenis, po to, pasiėmęs iš spintos vyrišką diržą, savo sugyventinei sudavė iki penkių kartų į jos sėdmenis. Jam atrodė, kad jo suduoti smūgiai ranka ir diržu buvo neskaudūs. Po suduotų smūgių sugyventinė neverkė ir niekam nesiskundė. Kadangi jis buvo išgėręs alaus, tai nuėjo ir atsigulė. Kitą dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 1 d., iš ryto atsikėlęs, išėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kapoti malkų. Bekapodamas malkas, gėrė alkoholį. Apie pietus jam paskambino sugyventinė, kuri paprašė pareiti į namus. Kai jis parėjo pas ją, ši jam davė pinigų, kad nusipirktų alaus ir maisto. Nusipirkęs alaus ir maisto, grįžo pas ją į namus. Namuose jis gėrė alų vienas, sugyventinė negėrė alaus. Tikslaus laiko nepasakys, tačiau jis vėl sukonfliktavo su sugyventine, tiksliau vėl ją pradėjo barti dėl to, ši darbininkams vakar nupirko likerio. Šio konflikto metu jis sugyventinei vėl delnu sudavė į sėdmenis. Kiek pamena, sugyventinė neverkė, prašė, kad jos daugiau nemuštų. Kai jis nuėjo atsigulti, sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė. Prieš jį patį sugyventinė nesmurtavo ir nesukėlė jam jokio fizinio skausmo. Jam atrodo, kad sugyventinei suduoti smūgiai delnu buvo neskaudūs. Grįžęs, jis atsiprašys savo sugyventinės, jam atrodo, kad ši jam atleis. Kažkada jis irgi konfliktavo su sugyventine, tačiau jie visada susitaikydavo. Jis pats turi savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose gali gyventi. Jeigu sugyventinė jam neatleis, tai su ja daugiau negyvens ir pas ją nesilankys. Kai jis išeina iš sugyventinės, ši pati prašo sugrįžti (b. l. 111 – 114).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. S. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini)3, ši namų valda registruota jos vardu. A. S. yra jos sugyventinis, jie 6 metus nuolat kartu gyvena. Jeigu jie susipyksta, jis išeina iš jos namų, o, jiems susitaikius, jis vėl sugrįžta ir jie gyvena kartu. Ji gauna neįgalumo išmoką, perka maistą, moka mokesčius, o A. S. padeda ūkio darbuose. Jis gauna iš seniūnijos maisto davinį, kurį jie naudoja kartu ir veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų jie neturi, gyvena dviese. 2023 metų spalio mėnesį ji paprašė pažįstamų vyrų, kad šie padarytų apdailą aplink langus, nes buvo pakeisti gyvenamojo namo langai. 2023 m. spalio 31 d. vyrams už darbą ji davė butelį likerio ir kavos pakuotę. Apie 17.00 val. sugyventiniui ji pasakė, kad vyrams davė butelį likerio ir kavos, dėl to sugyventinis labai supyko. Sugyventinis A. S. grįžo į namus būdamas neblaivus bei prieš jų konfliktą jis vienas gėrė alų namuose. Supykęs, sugyventinis A. S. miegamajame kambaryje, paėmęs iš drabužių spintos diržą, juo sudavė iki dešimt smūgių jai į sėdmenis bei tuo pačiu laiku sudavė iki dešimt smūgių ranka į sėdmenis. Dėl tokių savo sugyventinio veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Į namus greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ji nekvietė. Po nurodyto konflikto ji išprašė A. S. iš namų ir jis tą naktį negrįžo. 2023 m. lapkričio 1 d. apie 14.00 val. ji paskambino sugyventiniui A. S. ir paprašė, kad šis sugrįžtų. Sugyventinis sugrįžo į namus apie 16 val. 30 min. Ji padavė jam 20 Eur, kad šis nupirktų maisto. Sugyventinis iš parduotuvės sugrįžo į namus, nupirkęs maisto ir nusipirkęs 1 l talpos butelį alaus. Alų namuose jis gėrė vienas. Begerdamas alų virtuvėje apie 17 val. 30 min. jis prisiminė, kad ji atsilygino vyrams už darbą ir jis vėl supyko. Tada sugyventinis paėmė ją už rankos, nuvedė į miegamąjį kambarį ir šiame kambaryje jai ranka sudavė iki dešimt smūgių į sėdmenis. Dėl šių sugyventinio veiksmų ji jautė fizinį skausmą, kuris nebuvo momentinis, buvo ilgesnio laiko. Po tokių veiksmų sugyventinis ją pabučiavo, atsiprašė, sakė, kad „myli“, atsigulė miegamajame kambaryje į lovą ir užmigo. Kadangi ji sugyventinio bijo, todėl laukė, kol šis užmigs ir iš jo telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą informuodama apie smurtą. Greitosios medicinos pagalbos medikų ji nekvietė. Netrukus pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems viską paaiškino, parodė drabužių spintoje buvusį diržą, kuriuo ją sugyventinis mušė. A. S. policijos pareigūnai išvežė į policijos komisariatą. 2023 m. spalio 31 d. ir 2023 m. lapkričio 1 d. ji apsižiūrėjo savo sėdmenis, tačiau ant sėdmenų srities nebuvo jokių sužalojimų, patinimų ir kraujosruvų. Dėl sugyventinio A. S. suduotų smūgių diržu ir delnu ji jautė skausmą kelias dienas. Kai sugyventinis ją mušė, ji sakė, kad jai skauda, prašė paleisti ir nemušti, bet jis buvo neblaivus ir nereagavo į jos skundą. Dėl sumušimo ji nesikreipė į greitosios medicininės pagalbos medikus, niekur nesigydė, todėl neturėjo gydymo išlaidų. Civilinio ieškinio ji nereiškia. Ji atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai. Dėl sugyventinio A. S. panaudoto smurto, neliko kraujosruvų ar kitokių sužalojimų, buvo tik paraudimai, kurie jau praėjo ir dingo. Po šio jų konflikto sugyventinis A. S. išėjo gyventi į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ji neturi sugyventiniui A. S. jokių pretenzijų dėl fizinio skausmo sukėlimo, nors jis jos ir neatsiprašė. A. S. 2022 metais smurtavo prieš ją mušdamas laidu, dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Sugyventinis būdamas blaivus elgiasi kultūringai, maloniai, jis nebūna agresyvus, tik apsvaigęs nuo alkoholio jis tampa agresyvus ir prieš ją smurtauja. Ji pati visiškai nevartoja alkoholio. A. S. gali gyventi (duomenys neskelbtini). Ji bijo sugyventinio tik kai šis būna neblaivus, blaivaus jo nebijo. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (b. l. 17 – 25, 54 – 60).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2023 m. lapkričio 1 d. 18 val. 16 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos J. J. pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini)prieš 30 minučių ją sumušė sugyventinis, kuris dabar jau nuėjo miegoti. Iš prie šio pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 11 – 12).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, J. J. pareiškė, jog 2023 m. spalio 31 d. apie 17.00 val. namų kambaryje adresu (duomenys neskelbtini)jos sugyventinis A. S. pradėjo konfliktuoti ir konflikto metu sudavė jai iki 10 smūgių diržu ir iki 10 smūgių ranka į sėdmenis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat 2023 m. lapkričio 1 d. nurodytuose namuose sugyventinis A. S. konflikto metu sudavė jai iki 10 smūgių ranka į sėdmenis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Į namus ji nekvietė greitosios medicinos pagalbos. Prašė sugyventiniui A. S. taikyti galimas poveikio priemones dėl jai sukelto fizinio skausmo. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiosios J. J. apklausa (b. l. 17 – 25).

Iš Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2023 m. lapkričio 1 d. nuo 18 val. 28 min. iki 18 val. 35 min. buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, jog gyvenamasis namas yra medinis su mansarda. Iš kiemo pusės prie gyvenamojo namo yra pastatytas dviejų aukštų priestatas. Priestato vidaus kairėje pusėje yra du foteliai ir stalelis, ant grindų patiestas kiliminis takas. Priestato priešakinėje sienoje yra durys, pro kurias praėjus patenkama į virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje yra medinė taburetė, virtuvinė spintelė. Ant spintelės viršaus yra 1 l talpos plastikinis butelis, kurio etiketėje yra užrašas „TAURAS TRADICINIS 6 procentų stiprumo“, butelyje yra apie 500 ml skysčio, turinčio specifinį alaus kvapą, taip pat ant spintelės viršaus yra stiklinė peleninė, žiebtuvėlis, puodeliai, lėkštė, šaukšteliai (nurodyti indai yra nešvarūs), elektrinis vandens virdulys. Kairėje pusėje, šalia spintelės yra skalbinių skalbimo mašina. Virtuvėje, prie priešakinės sienos yra spintelė, kurioje įmontuota kriauklė, dujinė viryklė, ant viryklės viršaus yra puodai. Prie viryklės ant grindų yra šiukšliadėžė, plastikinis kibiras uždengtas mėlynos spalvos dangčiu. Virtuvėje ant grindų patiestas kiliminis takas. Virtuvės dešinės pusės sienoje yra durys, pro kurias praėjus patenkama į kambarį. Šio kambario dešinėje pusėje yra neišskleista sofa, du foteliai, stalelis, prie sienos yra sekcija, spintelė, ant kurios stovi televizorius. Šio kambario priešakinėje sienoje yra durys, pro kurias patenkama į miegamąjį kambarį. Šio kambario kairėje pusėje yra medinė drabužių spinta su antresolėmis. Šioje spintoje yra penkios durys. Kaip parodė J. J., atidarius drabužių spintos antras duris, matoma sukabinti įvairūs drabužiai, virš drabužių kabyklos yra lentyna, ant kurios yra įvairūs daiktai ir diržas. J. J. nurodė, kad būtent šiuo diržu jai buvo suduoti smūgiai. Tas diržas yra tamsiai rudos spalvos, bendras jo ilgis – 1,14 m, diržajuostės ilgis – 1,07 m, plotis – 4,5 cm, sagtis yra baltos spalvos metalo, ant sagties įspaustas paveikslas, ant diržajuostės yra užmauta viena diržakilpė. Prie sagties diržajuostė perlenkta ir užfiksuota dviem metalinėmis kniedėmis. Diržajuostėje yra kvadrato ir apskritimo formos skylutės. Miegamojo kambario dešinėje pusėje yra dvi lovos, sustumtos viena šalia kitos. Ant lovos yra dvi paklodės, dvi antklodės, dvi pagalvės. Patalynės užvilkimai nešvarūs. Šalia lovos yra medinė spintelė. Prie priešakinės sienos yra medinė komoda ir pufas. Bendrai kambariuose tvarkinga, daiktai neišmėtyti, visuose kambariuose jaučiasi specifinis cigarečių dūmų kvapas. Įvykio vietoje vaizdo kamerų, fiksuojančių vaizdą, nėra. Apžiūros metu paimtas minėtas tamsiai rudos spalvos diržas. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 26 – 35).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog panaudojus alkoholio kiekio matuoklį „ALCOTEST 6810“, Nr. ARFM-0231, 2023 m. lapkričio 1 d. 18 val. 37 min. A. S. buvo nustatytas 2,11 promilių neblaivumas. J. J. buvo blaivi – 0,00 promilių blaivumas (b. l. 36 – 37).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, jog nagrinėjamų įvykių metu kaltinamasis A. S. ir nukentėjusioji J. J. buvo sugyventiniai, kurie gyveno kartu ir vedė bendrą namų ūkį. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. S. du kartus – 2023 m. spalio 31 d. ir 2023 m. lapkričio 1 d. panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės – nukentėjusiosios J. J. atžvilgiu ir dėl abiejų paminėtų nusikalstamų veikų nukentėjusiajai J. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. Taigi tarp visų kaltinamojo A. S. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai J. J. yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis A. S. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis A. S., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. A. S. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 124 – 130, 131 – 137).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis A. S. padarė dvi baigtas, visiškai analogiškas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abi šias nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis A. S. iki šiol nėra teistas, tačiau kiek daugiau kaip prieš metus laiko dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 64 – 66). Praeityje kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytą administracinę nuobaudą – nesumokėtą baudą (b. l. 67 – 72). Kaltinamasis A. S. yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išsituokęs (b. l. 73 – 74). Psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose kaltinamasis neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 78). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 111 – 114). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 36 – 37).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis A. S. padarė dvi visiškai analogiškas smurtines nusikalstamas veikas prieš tą patį asmenį – prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. J.. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo A. S. asmenybę, įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, kilusias pasekmes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta už abi jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus jam prokurorės pasiūlytas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmės rūšis – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu A. S. skiriamų laisvės apribojimo bausmių dydžiai nustatomi mažesni už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju įvertinus kaltinamojo A. S. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, jo šeiminę padėtį, sprendžiama, jog nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visus šioje byloje kaltinamąjį A. S. charakterizuojančius duomenis, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriamas įpareigojimas – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaip minėta, kaltinamasis A. S. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to, paskiriama ir galutinė subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju yra padarytos dvi visiškai analogiškos nusikalstamos veikos, kurios nesiskiria pagal pavojingumą (nesunkūs nusikaltimai), o jų sukeltos pasekmės irgi yra visiškai analogiškos, todėl skiriant A. S. galutinę subendrintą bausmę, teismas paskirtas bausmes sudeda iš dalies, tai yra prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedama švelnesnė bausmė (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Kaltinamojo A. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. S. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. 18 val. 20 min. iki 2023 m. lapkričio 2 d. 11 val. 23 min. (b. l. 79 – 87, 88 – 92). Šis laikas įskaitomas į A. S. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 72² straipsnį, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaip jau minėta, šiuo atveju kaltinamasis A. S. padarė du smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. J., prieš kurią jis jau buvo smurtavęs ir praeityje. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog šis kaltinamasis yra linkęs smurtauti prieš sau artimiausius žmones. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant kuo labiau įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, A. S. kartu su bausme skiriama ir prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115 – 121). Ši kardomoji priemonė A. S. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tamsiai rudos spalvos diržas, kuris saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, – sunaikinamas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas; b. l. 26 – 35).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. spalio 31 d. įvykdytas nusikaltimas), ir nubausti jį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. lapkričio 1 d. įvykdytas nusikaltimas), ir nubausti jį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. S. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 1 d. 18 val. 20 min. iki 2023 m. lapkričio 2 d. 11 val. 23 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tamsiai rudos spalvos diržą, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, – sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam A. S. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam A. S. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Živilė Janavičienė