- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-984-315-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Regina Pocienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- D. R., N. A., V. T.
- Nukentėjusysis
- V. R., L. Č.
- Civilinis atsakovas
- R. T.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir nuteistas vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.
LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu paskirta bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2009-10-20 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė D. R. paskirta – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti N. A. bei V. T., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Iš N. A. ir D. R. solidariai priteista V. R. naudai 1300 Lt turtinei žalai atlyginti.
Iš D. R. priteista 662,17 Lt gydymo išlaidų nukentėjusiojo V. R. atlyginimui Valstybinės ligonių kasos naudai. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, pareikštas V. T. dėl 42,10 lt gydymo išlaidų nukentėjusiojo L. Č. atlyginimui, atmestas.
Iš V. T., o jam neturint pakankamų turto ar uždarbio, iš įstatyminės atstovės – civilinės atsakovės R. T. – priteista 401,67 Lt turtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo L. Č. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2009-03-07, apie 21 val., Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš nukentėjusiojo V. R. nenustatytam asmeniui pareikalavus mobiliojo ryšio telefono, bei iš karto nenustatytam asmeniui smogus V. R. į dešinės pusės smilkinį, o nukentėjusiajam pargriuvus, kartu su 6-7 nenustatytais asmenimis sudavė ne mažiau 7 smūgių rankomis ir 5 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės plaštakos IV piršto distalinės falangos lūžiu, odos nubrozdinimu dešinėje rankoje, kraujosruva dešiniame skruoste, nenustatytam asmeniui iš V. R. dešinės pusės kelnių kišenės ištraukus, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N95“, 2100 litų vertės su jame buvusia TELE2 kortele, neturinčia materialinės vertės bei iš vidinės pusės striukės kišenės pakrovėją, neturintį materialinės vertės, tuo V. R. padarydamas 2100 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. R. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti. Apelianto manymu, jo kaltė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu neįrodyta, teismo nuosprendis paremtas tik prielaidomis.
Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors nuteistasis ginčija savo kaltę nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltę įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Nors nuteistasis nurodė, kad jis iš nenustatyt asmenų mušamo nukentėjusiojo V. R. mobilaus ryšio telefono nereikalavimo, jo ir neėmė ir negirdėjo, kad kas nors būtų to reikalavęs, tai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta kritiškai. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai R. G., M. S. parodė, kad V. R. buvo mušamas grupės asmenų, tarp kurių buvo ir apeliantas. Nenustatytam asmeniui pareikalavus duoti telefoną, V. R. jo neatidavė, tuomet ir buvo panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu iš D. R. ir nenustatytų asmenų pusės. Smurtas buvo panaudotas turint tikslą atimti mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiojo V. R..
Kolegija pažymi, kad iš dalies nuteistojo kaltę patvirtina ir jo paties parodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors nuteistasis ir neprisipažino dėl plėšimo pagal BK 180 str. 1 d., jis pripažino, kad naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu. Nuteistasis apklausiamas teisme parodė, kad konflikte dalyvavusiam asmeniui, pravardė „Spenkas“, kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusiajam V. R., nukritus, jam gulinčiam įspyrė apie 5 kartus ir dar apie 7 smūgius sudavė kumščiu į įvairias kūno vietas. 2009-03-12 MRU teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus išvada Nr. 1000/09(01) buvo patvirtintas nukentėjusiojo sužalojimo faktas ir V. R. nustatytas dešinės plaštakos IV piršto distalinės falangos lūžis, odos nubrozdinimas dešinėje rankoje, kraujosruva dešiniame skruoste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktas, mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje, dėl dešinės plaštakos IV piršto distalinės falangos lūžio sveikatos sutrikdymas vertinamas nesunkiu, kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad kitas nuteistasis N. A. parodė, kad muštynių vietoje rado mobilaus ryšio telefoną „Nokia N95“, įsidėjo jį į kišenę ir grįžo namo, o vėliau jam paskambino D. R. ir priekaištavo, kad jam nepasakė apie tai, kad rado telefoną. D. R. N. A. pasakė, kad telefonas neturėjo atsidurti pas jį ir kad viskas įvyko ne pagal planą bei liepė atiduoti paimtą telefoną, nes norėjo jį parduoti. Pardavus telefoną gautus pinigus N. A. nurodė pasidalijęs su D. R.. Kolegija pažymi, kad N. A. parodymais, patvirtinančiais apelianto kaltę, nebuvo ir nėra pagrindo abejoti, jie buvo išsamūs, logiški ir nuoseklūs.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apelianto kaltė įrodyta išsamiai ir pagrįstai, tai, kad apeliantas neigia savo kaltę ir nesutinka su jo veikos kvalifikacija, vertintina kaip jo gynybinė pozicija bei siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nustatomojoje dalyje nurodyta, kad D. R. V. R. padarė 210 litų žalą. Tačiau tai vertintina kaip techninė klaida. Žala atitinka pagrobto mobiliojo ryšio telefono 2100 Lt vertę.
Kolegija pažymi, kad nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji iš esmės atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.