Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
nuo 2000-11-29dabartinė2 redakcijos
Suvestinė redakcija nuo 2000-11-29; Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 75-2272, i. k. 1001010ISTAIII-1905
LIETUVOS RESPUBLIKOSVISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMOĮ S T A T Y M A S
2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. VIII-1905
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 71-1706, Nr. 82-1971, Nr. 121-2848;
1997, Nr. 12-232, Nr. 67-1677, Nr. 91-2271; 1998, Nr. 8-166)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą ir išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOSVISUOMENĖS INFORMAVIMOĮ S T A T Y M A S
I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Abonentas – asmuo, kuris pagal sutartį su transliuotoju ar operatoriumi priima televizijos ir (ar) radijo programas (toliau – programos).
2. Antžeminė televizija, radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas antžemine televizijos, radijo stotimi ar jų tinklu.
3. Antžeminis televizijos, radijo tinklas – telekomunikacijų tinklas, kurį sudaro daugiau negu viena antžeminė televizijos, radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai programai transliuoti ir (ar) retransliuoti ar siųsti.
4. Asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės.
5. Asmens sveikatos informacija – Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta informacija apie žmogaus sveikatą.
6. Audiovizualinė politika – audiovizualinio sektoriaus valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, derinimas su tarptautiniais reikalavimais plėtojant Lietuvos audiovizualinę rinką.
7. Bendrasis priėmimo tinklas – vietinis telekomunikacijų tinklas, naudojamas antžeminės televizijos ir radijo stočių transliuojamoms programoms priimti, taip pat perduoti skirstymo linijomis į galinius įrenginius.
8. Dezinformacija – tyčia paskleista melaginga informacija.
9. Galiniai įrenginiai – televizoriai, radijo imtuvai, kiti transliuojamų programų ir kitokio pobūdžio transliuojamos informacijos priėmimo įrenginiai.
10. Garso ir vaizdo kūriniai – kinematografiniai kūriniai ar kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, ir įrašyti (užfiksuoti) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.
11. Kabelinė televizija, laidinis radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklu.
12. Kabelinės televizijos ir MDTV operatorius – asmuo, naudojantis savo arba kito asmens kabelinės televizijos ar MDTV telekomunikacijų tinklą (toliau – operatorius).
13. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklas – telekomunikacijų tinklas, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas kabelinėmis, laidinėmis skirstymo linijomis į galinius abonentų įrenginius.
14. Kanalas (ryšio kanalas) – radijo dažnių ruožas, būtinas bent vienai programai perduoti.
15. Laida – vientisa programos dalis, paprastai turinti pavadinimą, transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.
16. Mikrobangė daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas MDTV tinklu.