Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas

4 straipsnis. Kodekso šeštosios knygos

II dalies papildymas XVIII1 skyriumi Papildyti Kodekso šeštosios knygos II dalį XVIII1 skyriumi: „XVIII1 SKYRIUS

6.2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos

1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.

2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

4. Šiame skyriuje preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus daiktus, kurie yra realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdymo proceso metu, ir kitas įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos taip pat laikomi prekėmis, jeigu parduodamas jų ribotas tūris arba nustatytas kiekis. Šio kodekso 6.2284 straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos.

6.2282 straipsnis. Draudimas atsisakyti vartotojų teisių ar jas apriboti. Vartotojų teisių apsauga

1. Vartotojai negali atsisakyti šiame kodekse jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises, negalioja.

2. Kai verslininkas pažeidžia vartotojo teises, vartotojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistų jo teisių gynimo į vartotojų teisių apsaugos institucijas ar teismą.

3. Vartotojų teisių apsaugos institucijas ir vartotojų teisių gynimo tvarką nustato įstatymai.

4. Verslininkui draudžiama vykdyti vartotojams nesąžiningą komercinę veiklą. Nesąžiningos komercinės veiklos rūšis ir atvejus nustato įstatymai.

6.2283 straipsnis. Vartojimo sutartis reglamentuojančių normų taikymas

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos visoms vartojimo sutartims, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

2. Šio skyriaus, išskyrus 6.2284 straipsnį, nuostatos netaikomos šioms sutartims: 1) notarinės formos sutartims; 2) sutartims dėl socialinių paslaugų; 3) sutartims dėl sveikatos priežiūros paslaugų; 4) sutartims dėl finansinių paslaugų; 5) statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos; 6) gyvenamosios patalpos nuomos sutartims; 7) pakaitinio naudojimosi patalpomis, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo arba keitimosi sutartims (šio kodekso 6.369, 6.370 straipsniai); 8) turizmo paslaugų teikimo sutartims (šio kodekso 6.747–6.755 straipsniai); 9) sutartims dėl dažno ir reguliaraus maisto produktų, gėrimų ar kitų prekių, skirtų einamajam vartojimui namų ūkyje, tiekimo vartotojui; 10) sutartims, sudarytoms naudojant prekybos automatus arba automatizuotose prekybos patalpose; 11) sutartims, sudarytoms su ryšių paslaugų teikėjais naudojantis taksofonais arba kitais viešaisiais mokamaisiais telefonais dėl jų naudojimo, ir sutartims, sudarytoms dėl vartotojo vienkartinio pasinaudojimo telefono, interneto ar fakso ryšiu; 12) sutartims dėl azartinių lošimų, loterijos ar kitokių žaidimų, grindžiamų rizika ar atsitiktinumu; 13) sutartims dėl keleivių vežimo, išskyrus šio kodekso 6.2285 straipsnio 3 dalį ir 6.2288 straipsnio 3 dalį.